Renginį vedė Dainius Martinaitis. Kartu ją giliai sujaudino nepaprastai protingos šios būtybės akys. Nebuvo matyti ir išmintingos gyvatės. O žiemą ledinio šalčio dienos atnešdavo Ninkai naujus, gilius, jos sielą perpildančius išgyvenimus.
Ten ji ant granito luito krašto pastatė abu savo kibirėlius, pažiūrėjo į krištolinę, iš akmeninio vamzdžio tekančią srovę, sudėjo savo mažus delnus ir su gilia pagarba tarė padėkos žodžius stebuklingam šaltiniui už jo šaltą, nepaprasto skaidrumo ir gaivumo vandenį. Po to ji grįžo prie senelės, kuri atsargiai perdavė jai didelį dubenį su medaus pienu ir saldžiais duonos trupiniais. Ninka pastatė dubenį ant granito luito priešais gyvatę, kuri tyliai sušnibždėjo, tarsi tardama rytinį pasisveikinimą.
Tada Ninka vėl pasisuko į senelę ir abi tyliai, panarinusios galvas ir sudėjusios delnus pagerbė aukštą dievaitę, kuri pasislinko prie dubens ir po truputį gėrė, ir rijo duonos gabaliukus. Netrukus rūkanotai mėlyni šešėliai pradingo ir geltoni saulės spinduliai auksine liepsna uždegė ežero nendres. Savo ryškia šviesa ir švelnia šiluma jie apgaubė tvenkinį, krūmų tankumyną ir didelę gyvatę granito plokštėje.
Kiekvienais metais rugsėjo pradžioje miestas švenčia savo gimtadienį. Brodvėjų užtvindo amatininkai ir menininkai, skamba muzika. Šiemet linksmybes kiek apkartino lietus ir šiokie tokie organizaciniai nesklandumai.
Senelė nusilenkė saulės šviesoje gulinčiai didelei baltai gyvatei ir sodo takeliu lėtai nuėjo prie savo darbų namelyje. Ninka gi nusitraukė savo lino marškinėlius, nuėjo prie gyvatės ir ištiesė juos saulėje ant antrojo iš trijų prie pat vandens gulinčių granito luitų. Po to ji pasilenkė prie vandens, pamažu įbrido gilyn ir atsargiai nuplaukė tarp didelių, plačių lapų ir daugybės kaip sniegas baltų ar kaip auksas geltonų lelijų, kurios dengė beveik visą tvenkinį, išskyrus jo centrinę dalį.
Ji plaukė link dviejų išsikišusių iš vandens delno platumo akmenų, o aplinkui ją ant rankos ilgio stiebų plasnojo lelijų lapai ir gėlės. Ninka užlipo ant vieno iš dviejų akmenų, atsisėdo, ir vanduo tekėjo nuo jos mažo, blizgančio, įdegusio kūnelio ir neilgų ant jos siaurų vaikiškų pečių gulančių kviečių baltumo šlapių garbanų.
Saulės energija varomas lėktuvas perskrido Ramųjį vandenyną
Tarp didelių lotoso gėlių skrajojo didžiulės šviesiai mėlynos, šviesiai geltonos, rožinės ir baltos peteliškės. Apačioj, po jos tik septynių pavasarių amžiaus keliais, žaismingai pliuškėjo didelės, lelijinės spalvos vandens lelijos su geltonais kuokeliais ir auksiniais geltonais piestelių rutuliais.
Daugybė įvairiausių spalvų peteliškių, pulkais skraidančių nuo gėlės prie gėlės, o taip pat dideli ir maži, žaliai ir mėlynai blizgantys keturiasparniai vandens žirgeliai aplankydavo Ninką rytinės saulės šviesoje. Ninka savo mažytėmis rankomis nuplovė veidą, kaklą ir visą kūną, ir nutekantys nuo jos lašai visomis vaivorykštės spalvomis spindėjo saulės šviesoje.
Po to ji nuslydo nuo didelio akmens į vandenį ir nuplaukė atgal link kranto prie trijų granito luitų. Kaip įprasta, didžioji baltoji gyvatė jau pabaigė savo pusryčius, paliko luitą prie įėjimo, peršliaužė prie akmens, kuris buvo prie pat vandens ir susisukus šildėsi saulėje ant ten ištiestų Ninkos linų marškinėlių. Ninka atsisėdo apdžiūti ant trečiojo, laisvo ir jau saulės sušildyto granito luito, prieš kurį plačioje granito vonioje šildėsi gyvatė ir atsilenkus, pagarbos ir atsidavimo pilnomis akimis žiūrėjo į keistą būtybę, esančią tik kelis žingsnius nuo jos.
Ir kaip visada ji vėl pajuto išgąstį, beveik siaubą.
Ją visą apėmė galingas šios būtybės, be kojų ir rankų su jos suskilusiu liežuviu, baltai blizgančiais žvynais ir auksiniais pusmėnuliais ant smilkinių, kitoniškumo jausmas. Tokį pat nepanašumą ir svetimumą nors visiškai kitaip ji pajusdavo ir stebint aštuonkojį juodą vorą. Kartu ją giliai sujaudino nepaprastai protingos šios būtybės akys. Jos žvilgsnis perpildė Ninką giliausiu pagarbos jausmu.
Ji jautė, kad ši balta gyvatė - tai būtybė, kuri priklauso kitiems, tolimiems, seniai dingusiems pasauliams. Jos akyse šviečia begalinė tų labai tolimų ir kitų, dar labiau nutolusių pasaulių ir epochų išgyvenimų jūra. Kiek daug galėtų ši būtybė papasakoti!
Ir Ninka džiaugėsi, kad ji pati su savo mažyčiu gyvenimu ir jos senelė su jos didele išmintimi, ir meilė taip pat priklausys šios nuostabios baltos gyvatės prisiminimams ir ji galės kada nors, labai tolimais laikais papasakoti ateities žmonėms apie ją ir jos senelę.
Taip ji, pilna baimingumo ir pagarbos, tyliai sėdėjo ant savo akmens, kol jos auksinio rudumo oda ir gulančios ant jos pečių kviečių baltumo garbanos visai išdžiūvo. O didžioji balta gyvatė dar ilgai gulėjo nejudėdama nulenkta galva ant Ninkos marškinėlių, tarsi žiūrėjo į tolimus kiek saulės sveikinimo dėl svorio dar tolimesnius prisiminimus.
Po to ji vėl pajudėjo, pažiūrėjo į Ninką mąstingomis akimis, tyliai šnypštelėjo. Ji padėjo man geriau pamatyti daug to, kas atsitiko seniai seniai.
Mano dieviškasis tėvas ir aš atvykome pas tave ir tavo stebuklingą senelę iš tolimų pasaulių ir iš amžinybės. Žinok, kad būsiu visada su jumis ir visada prisiminsiu visą jūsų likimą, kaip ir visada, kai žiūriu iš žmogiškąją būtybę. O dabar, miela mergaite, paimk savo linų marškinėlius ir eik padėk savo senelei prie jos sunkių darbų! O sena išmintinga moteris pajuto, kad per tą laiką, besimaudant ir prie gyvatės, Ninka vėl sužinojo ir išgyveno tą, ko negalima išreikšti žodžiais.
Ir ji matė, kad mergaitės sieloje vis aiškėja ir stiprėja jausmas, kuris padės jai suvokti paslaptingą ir amžinai gyvą laiko esmę ir daugybės žmonių gyvenimų seką begalinėje laiko jūroje.
saulės pasveikinimas
Tai jausmas, kuris ir yra sielos akys. Keisčiausius išgyvenimus mergaitė patyrė ir rudenį, kai liejo lietus ir šaltas audringas vėjas siūbavo didžiųjų neįžengiamo miško medžių vainikus, kai jis šiaušė bei lenkė ten ir atgal sodo medžius. Ji tai išgyveno ir viena išėjus iš namų, ir būnant su senele namie, kai audra dieną ir naktį kratė jų seną namelį ir be paliovos švilpė ir staugė virtuvės kamine. Net ir lietui lyjant ir audros vėjui pučiant, Ninka mielai daug kartų išeidavo iš namų.
- Saulės energija varomas lėktuvas perskrido Ramųjį vandenyną - LRT
- Saulės energija varomas lėktuvas perskrido Ramųjį vandenyną BNS
Prieš tai ji užsivyniodavo šiltą skarą ir užsidėdavo savo paltuką, nuo kurio laisvai nuteka vanduo, ir paimdavo savo kibirėlius. Po to ji žengdavo iš namo šilumos į šaltą lietų ir vėjas kone išplėšdavo duris jai iš rankų.
Surya Namaskar arba Saulės pasveikinimas — tai 12 veiksmingų jogos asanų pozų rinkinys, kuris itin gerai veikia širdį ir kraujagysles. Taip pat tai puikus būdas palaikyti kūno formas ir ramų bei sveiką protą. Surya Namaskar geriausia daryti anksti ryte tuščiu skrandžiu. Paprastų saulės pasveikinimo asanų atlikimas — pirmas žingsnis geros sveikatos link.
Pakeliui jis buvo nusileidęs Omane, Mianmare, Kinijoje ir Japonijoje. Dabartinis skrydis buvo jau devintasis jo kelionės etapas. Lakūnas sakė savo žmonai matantis Mėnulio atspindį vandenyne.
Kaip joga gali padėti jums prarasti svorį
Šviežias elgesys: Antras dalykas, kurį žmonės pajuto atlikdami šį pratimą, yra gaivus ir aktyvus jausmas, kurio labai reikia norint padėti jums gana lengvai spręsti kasdienio gyvenimo problemas. Be įtampos: Paskutinis dalykas, kurį žmogus pajus praktikuodamas šį pratimą, yra įtampos neturintis ir aktyvus mąstymas, kurio reikia, kai žmogui tenka susidurti su kasdienio gyvenimo stresu, kurį šiais laikais išgyvena daugiausia visi.
Pabandykite aprėpti visus savo pagrindus ir pasinaudoti visais patarimais, kuriuos galite šiuo klausimu. Per trumpą laiką pradėsite pamatyti ir patirti kitokią savo pusę.
Jos individualizuotas požiūris tapo geriausiu pasirinkimu tiems žmonėms, kurie nervina, kaip lankyti grupines klases. Daryti jogą namuose Taip pat galite atlikti jogą namuose tose dienose, kai negalite užsiimti pamoka. Dabar naršo jogos vaizdo svetaines lengva praktikuoti savo patalpoje.
Wild boar hunting in Tajikistan / 2021
Norint maksimaliai padidinti jogos naudą, puiku tai padaryti šiek tiek kiekvieną dieną. Pradžia meditacijos praktikos yra kita.
Joga yra psichinės ir fizinės naudos, todėl ji yra neatskiriama daugelio sėkmingų svorio netekimo režimų dalis. Related Content. Meras Rimantas Klipčius atliko garbingą misiją ir už indėlį į Švenčionėlių miesto ekonominį, visuomeninį, kultūrinį, meninį ir sportinį gyvenimą apdovanojo keturiolika asmenų. Astai Radzevičienei — už ilgametę rezultatyvią mokslinę veiklą, akademinius pasiekimus ir gimtojo krašto garsinimą; Raimondui Turlai — už įsimintinus pasiekimus lengvosios atletikos srityje, reikšmingą indėlį ugdant jaunąją sportininkų kartą ir nuoširdų darbą Švenčionių rajono Sporto centre; Vytautui Vaitkevičiui — už ilgametį nuoširdų darbą medicinos srityje, profesinę kompetenciją ir dėmesingumą rūpinantis mūsų krašto žmonių sveikata; Gintarei Zenkevičiūtei — už puikius pasirodymus šalies ir tarptautinėse scenose, reikšmingus sportinius laimėjimus ir gimtojo krašto garsinimą; Arnoldui Leleikai ir Lukui Kuleš — už profesionaliojo muzikos meno puoselėjimą, puikius pasirodymus šalies ir tarptautinėse scenose ir liekninantis deimantas krašto garsinimą.
Kaip padaryti, kad Surya Namaskar numestų svorio?
Daugelį šventės dalyvių akis paganyti traukė Lietuvos galiūnų parodomoji programa. Joje dalyvavę galiūnai — Vidas Blekaitis, Dainius Repšys, Mindaugas Jaras, Donaldas Andriulis — varžėsi kilnodami įspūdingo svorio hantelį, keldami rąstą, laikydami kalaviją ir traukdami sunkvežimį.
Stipriausiuoju galiūnu tapo Vidas Blekaitis, o visi varžytuvių dalyviai buvo apdovanoti puikiais prizais — didžiuliais padėklais vėžių.
Šiltos vasaros saulės ir šaltos žiemos saulės pamokos Novelė Viktoras Falkenhahnas Rytais Ninka pabusdavo, kai geltoni saulės spinduliai pažvelgdavo per aukštą medinę tvorą, supančią pakilumoj stovintį namelį, į viršutinę - šiaurinę sodo dalį. Per atviras duris Ninka iš karto pamatydavo savo prie viryklos užimtą senelę. Pakilus iš savo gulto, sudėjus delnus ir nulenkus galvą, Ninka sveikino senelę, o senelė pasilenkus priglausdavo ją prie savo krūtinės ir pabučiuodavo. Po to, basa ir vienmarškinė, ji išbėgdavo iš namo ir sveikino saulę, mišką ir sodą nuokalnėje. Vėliau, pasisukus atgal, sveikino namą ir didelį kurmį, kuris ką tik iššliaužė iš savo po virtuvės langu tarp dviejų pamato rąstų paslėpto urvo ir savo auksu spindinčiomis akimis žiūrėjo į saulę.
Šventės kulminacija tapo puikus koncertas, skirtas įvairaus amžiaus ir skonio klausytojams. Nugalėtojų ir visų švenčionėlių džiaugsmą jau po vidurnakčio vainikavo puikus fejerverkas. Įamžintas Švenčionėlių miesto šventės akimirkas kviečiame apžiūrėti skiltyje Nuotraukų galerija.