Jie mokydavosi dažnai vieni, pasinaudodami senais, apdraskytais vadovėliais. Visai kitoks, iš bajorų kilęs, kun. Išgirdau, kad tuomet vienas mūsų miestelis nustojo mažiausia apie dešimts nuošimčių savo gyventojų, kurie buvo iššaudomi, kariami, ištremiami.
Globalizacijos tipologija rencijuoto ir multikauzalins poirio prasms vliau ir apibendrinsime jo reikm ivadose. Globalizacijos tipologija I. Nors tokia tipologija padeda susikurti iuolaikins globalizacijos sampratos pagrind, taiau visa jos prasm atsiskleidia tik sistemingo palyginamojo globalizacijos istorini form tyrimo kontekste ir tik j atlikus. Kituose skyriuose svarbiausi ios struktros elementai naudojami istoriniams globalizacijos modeliams kiekvienoje pagrindinje moni veiklos srityje aprayti ir paaikinti.
- Kalba ir vertimas
- paplaujosprojektai.lt Kazys Pakštas
- Liekna frazė
- J. ERETAS Valančiaus šviesa už marių
Tai daroma lyginant keturias didisias globalizacijos epochas: ikimodernij, Vakar ekspansijos ankstyvj modernij, modernij industrin ir iuolaikin nuo m. Kaip matysime, pagrindinis idealus svorio kritimas bloomfield ct procesas kelis imtmeius skleidiasi ltai ir netolygiai, ir sunku, o gal net ir nemanoma nustatyti vien jo pradios tak.
Kai kas tsiasi kelis istorinius periodus, taiau bta pertrki, li ir krypties pokyi.
Skirtingi globalizacijos procesai idealus svorio kritimas bloomfield ct skirtingu laiku, skirtingos j trajekto vadas rijos ir tempai. Todl kiekvienam skyriui taikyta iek tiek skirtinga periodizacija. Pavyzdiui, 1 skyriuje politikos globalizacijos istorija prasideda nuo senovs imperij. Paskutinis, 8 skyrius, skirtas aplinkos degradacijai dvideimtojo amiaus idealus svorio kritimas bloomfield ct pusje, nors minimi ir ankstesnieji laikotarpiai.
Ivadose ie skirtingi istoriniai pasakojimai sugretinami, analizuojami ankstesni laikotarpi ir srii pokyiai, j skirtumai ir sutapimai. Taip sujungiami skirtingo laiko pasakojimai, nustatomos j ssajos ir snaros. Tai ypa svarbu, nes potenciali globalizacijos proces kiekvienoje srityje sinergetika gali sukurti savo sistemin logik. Nors btina nustatyti kiekvienos srities globalizacij, bet dar svarbiau nepamirti ir to, kaip i sraut, tinkl, sveik ir sryi visuma kuria savo imperatyvus.
Todl ivadose bus siekiama pasakojimus apie kiekvienos srities globalizacij sujungti visapusikesn, isamesn pagrindini istorini globalizacijos form palyginim. Paymtina, kad tik nustaius pagrindini moni veiklos srii globalizacijos formas, manoma nustatyti i srii globalios sveikos modeli bendrum. Tik bendr dalyk analiz leis susidaryti vis iuolaikins globalizacijos vaizd, t. Apibendrinimas Globalizacijos raida tolesniuose skyriuose apraoma remiantis daugeliu vade nustatyt dalyk.
Geriausia globalizacij suvokti kaip proces ar daugel proces nei atskir tendencij. Ji neatspindi paprastos linijins raidos logikos, nesukuria pasaulio visuomens ar pasaulio bendruomens. Ji labiau rodo tarpregionini tinkl ir sveikos bei main sistem atsiradim. Globali ir transnacionalini bcaa et riebalų degintojas ryi iplitimas erdv e ir tankumas nuaudia sudtingus tinklus ir santyki struktras tarp sukuriani globali pasaulio tvark bendruomeni, valstybi, tarptautini institucij, nevyriausybini organizacij ir tarptautini korporacij.
Globalizacija yra susijusi su dinamikos globalios galinimo ir ribojimo struktros atsiradimu. Bet ji taip pat ir labai stratifikuota struktra, nes globalizacija labai netolygi: ji ne tik rodo egzistuojanius nelygybs ir hierarchijos pavyzdius, bet ir kuria naujus traukimo ir istmimo atvejus, naujus nugaltojus ir idealus svorio kritimas bloomfield ct Hurrell ir Woods, Taigi globalizacija gali bti suprantama kaip apimanti ir struktracijos, ir stratifikacijos procesus.
Tik nedaugelis socialinio gyvenimo srii ivengia globalizacijos takos. Tiksliausia globalizacij laikyti daugialypiu arba diferencijuotu socialiniu reikiniu. Jos negalima sivaizduoti kaip vienintels slygos, prieingai - ji rodo visuotin pagrindini socialins veiklos srii tarpusavio sryio stiprjim.
Todl norint suprasti globalizacijos dinamik ir pasekmes, btina imanyti vairius mint srii globalios tarpusavio sveikos modelius. Pavyzdiui, globalaus ekologinio tarpusavio sryio modeliai skiriasi nuo globali kultros ar karybos sveikos modeli.
Bet koks apibendrinantis globalizacijos proces vertinimas turi pripainti, kad tai toli grau ne vienintel slyga ir geriausiai j laikyti diferencijuotu ir daugialypiu procesu.
Kadangi globalizacija skersai ir iilgai kerta politines sienas, ji yra susijusi su socialins-ekonomins ir politins erdvs deteritorizacija bei reteritorizacija. Kai ekonomin, socialin ir politin veikla vis labiau tsta" per vis ems rutul, labai svarbu tai, kad ji daugiau nebra organizuota vis pirma ir vien tik pagal teritorin princip. Globalizacijos slygomis vietin", nacionalin" ar net kontinentin" politin, socialin ar ekonomin erdv yra taip reformuota, kad jau nebtinai sutampa su nustatytomis teisinmis ar teritorinmis sienomis.
Antra vertus, intensyvjanti globalizacija daro spaudim, kad socialin-ekonomin veikla bt reteritorizuota kaip subnacionalins, regionins ar supranacionalins ekonomins zonos, valdios mechanizmai ir kultros kompleksai. Ji taip pat gali sustiprinti visuomeni lokalizacij" ir nacionalizacij". Taip globalizacija apima kompleksin politins ir ekonomins mat riebalų deginimas deteritorizacij ir reteritorizacij.
Idealus svorio kritimas bloomfield ct yra susijusi su galios organizavimo ir realizavimo idealus svorio kritimas bloomfield ct, t. I ties galia yra esminis globalizacijos atributas. Vis labiau tarpusavyje susijusioje globalioje sistemoje vieno kontinento institucij galios realizavimas - sprendimai, veiksmai ar j apribojimai - gali turti svarbi pasekmi kit kontinent tautoms, bendruomenms ar kiams.
Valdios santykiai yra giliai siaknij paiame globalizacijos procese. Ties sakant, galios santyki pltra reikia, kad jos bstins ir takos panaudojimo sferos yra vis labiau nutolusios nuo t subjekt ar vietovi, kurie patiria jos pasekmes.
Ta prasme globalizacija apima galios santyki struktrizacij ir restruktrizacij per atstum. Globalios stratifikacijos modeliai tarpininkauja prijimui prie galios takos sfer, todl globalizacijos pasekms juntamos nevienodai' Pagrindini pasaulio metropolij politinis ir ekonominis elitas daug labiau integruoti globalius tinklus ir gali labiau juos kontroliuoti nei vien save teimaitinantys Burundi fermeriai.
Visi aptarti dalykai labai specifikai padeda iaikinti globalizacijos reikm. Svar biausia - jie atkreipia dmes tai, jog globalizacij pavojinga tapatinti su tarpusavio priklausomybe, integracija, universalizmu ir konvergencija.
Tarpusavio priklausomy bs svoka reikia simetrinius galios santykius tarp socialini ar politini veikj, tuo tarpu globalizacijos svoka palieka hierarchijos ir nelygybs, t.
Integracijos svoka taip pat labai specifin, nes ji reikia ekono minio ir politinio proceso unifikavim, t. Taigi globalizacijos, kaip vieningos pasaulio visuomens ar bendruomens pranao, prasm yra labai ydinga.
Taip pat kaip ir globalizacijos aso ciacija, siejimas su universalizmu", nes akivaizdu, kad globalu ir universalu - ne sino nimai. Globali tarpusavio sveik visos tautos ar bendruomens taip pat patiria ne vienodai. Prieingai, kaip teig Bullas ir Buzanas, au ganti tarpusavio sveika gali bti ir tempto konflikto o ne bendradarbiavimo altinis, ir bendr baimi ar giliai paslpto prieikumo rezultatas Bull, ; Buzan, Apie knyg Knyga pradedama politikos globalizacijos nagrinjimu riebalų deginimo zonos mokslas. Pirma, ekspansins valstybs ir imperijos labai aktyviai kr regioninius ir globa lius saitus ir jos yra svarbus besikeiiani istorini globalizacijos form elementas.
Antra, skirting tip valstybs sukr skirtingas teritorins erdvs formas - nuo apy tiksli rib iki griet sien, o jos idealus svorio kritimas bloomfield ct suteik pavidal, ir tarpininkavo regionini santy ki, tinkl ir sraut modeliams.
Treia, viena i politins valdios form - moderni ir iuolaikin nacionalin valstyb - gerokai pakeit globalizacijos prigimt, form ir per spektyvas, nes btent kartu su modernios nacionalins valstybs vystymusi pagrindi niu valdios bruou tapo nacionalins vyriausybs ir j pretenzijos suverenitet, au tonomij ir apibrtas atskaitomybs formas savo teritorijoje. Modernios nacionalins valstybs, kaip matysime 1 ir 2 skyriuose, i ankstesni politins valdios form isiskiria tuo, jog stengsi pasiekti deram pusiausvyr tarp suve reniteto, teritorijos, teistumo, o devynioliktojo ir dvideimtojo ami sandroje - ir demokratijos.
Suvereniteto svoka reikia ypating teis naudotis politine valdia tam tikroje ribotoje teritorijoje r.
- D Held A McGrew D Goldblatt J Perraton Globaliniai Pokyčiai Politika Ekonomika Ir Kultūra | PDF
- Riebalų nuostolių daryti ir ko nereikia
Skinner, ,vol. Jis siekia apibrti tam tikros bendruomens politin valdi, turini teis nustatyti taisykles, tvark, veik los kryptis ir pagal jas valdyti. Taiau, kai turima galvoje globalizacijos taka moderniai nacionalinei valstybei, reikia skirti suvereniteto siek - teis valdyti tam tikroje teritori joje - nuo valstybs autonomijos - tikrosios nacionalins valstybs turimos galios ne priklausomai usibrti ir siekti politini tiksl. Ties sakant, valstybs autonomija rei kia valstybs galiotini, vadov ir institucij galimyb nusistatyti ir vykdyti pasirinkt politin krypt net, jei ji kartais susikirst su vietini ar tarptautini jg ar aplinkybi reikalavimais Nordlinger, Be to, priklausomai nuo moderni nacionalini vals- Apie knyg tybi demokratikumo laikoma, kad suverenitetas ir autonomija yra sitvirtin ir sutampa su teritorikai organizuota liberalios demokratins valdios struktra: apribotoje teritorijoje valdytojai" - irinkti atstovai - turi atsiskaityti valdiniams" - pilieiams.
Ties sakant, tai yra bendro likimo nacionalin bendruomen", kur naryst politinje bendruomenje apibriama per nacionalins valstybs teritorijoje gyvenanias tautas.
Daugeliui dalyvaujanij globalizacijos ir jos pasekmi diskusijose atrodo, kad jau vien iuolaikins ekonomins, socialins ir politins veiklos tankumas ir mastas vis labiau silpnina teritorines politikos formas. Vakar visuomense i idja siejasi su rpesiu dl valdymo efektyvumo majimo, pilietini bendruomeni fragmentacijos didjimo, ir, nepaisant altojo karo pabaigos, auganio asmeninio nesaugumo.
Taigi hiperglobalistai ir transformacionalistai teigia, kad globalizacija suaudia labai sudtingas ir sunkiai suvokiamas sistemas tolim ems rutulio region eim, bendruomeni ir taut likimus taip, jog bendro likimo bendruomeni" negalima apibrti tik teritorine ar nacionaline prasme. Idja yra ta, kad globalizacijos slygomis politins bendruomens prigimties ir galimybi negalima suprasti tik per nacionalines struktras.
Kalba ir vertimas
Bet hiperglobalistams ir transformacionalistams pati suverenios valstybs, kaip nepriklausomo vieneto, kuris pats valdo ir nukreipia savo ateit, idja sunkiai dera su ekonomins gamybos ir main globalizacija, augania tarptautini reim, teisins idealus svorio kritimas bloomfield ct ir globali institucij svarba, vietins politikos internacionalizacija ir tarptautins politikos suvietinimu.
Globalizacija ikelia klausim, ar globals ir regioniniai tarpusavio susipynimo modeliai pakeiia suvereniteto, kaip neribotos, nedalomos geriausi rezultatai riebalų degintojas iimtins valstybs galios formos, samprat" taip, kad iandien suverenitetas turi bti suvokiamas idealus svorio kritimas bloomfield ct jau padalytas tarp daugelio institucij - nacionalini, regionini ir tarptautini ir jau vien dl tokios daugiskaitos yra ribotas" Held,p.
Taiau, nors globalizacija gali riboti vyriausybi veikl, atauna skeptikai, visai nebtinai vyriausybs yra suvaromos ar paeidiamas j idealus svorio kritimas bloomfield ct. Be to, globalizacija turi skirting tak, jos politins pasekms skirtingoms valstybms ir skirtingiems politikos sektoriams taip pat akivaizdiai skiriasi. Taip pat ginytinas klausimas, ar dl globalizacijos silpnja, stiprja ar transformuojasi bendras valstybi suverenitetas ir autonomiia.
Todl tolesniuose skyriuose prie ios temos vis bus grtama. Pagrindinis tolesni skyri udavinys - nustatyti globalizacijos pavidal ir politines pasekmes. Nagrinjimui pirmiausia bus pasirinktos isivysiusi kapitalistini visuomeni valstybs IKVVnes, pirma, jei globalizacija ir turi takos suvereniam valstybingumui, tai t tak pirmiausia patiria btent IKVV, kaip pagrindinis modernaus valstybingumo modelis ir pasireikimo vieta, ir btent todl per jas geriausiai tikrinti jos politin pltr.
Antra, hiperglobalistai, transformacionalistai ir skeptikai, diskutuodami apie globalizacij, daro skirtingas ivadas apie IKVV likim, io tyri- 54 vadas mo tikslas - vertinti tuos vienas kitam prietaraujanius teiginius. Jos pasirinktos dl i rodikli panaum ir skirtum: vietos tarpvalstybinje hierarchijoje, vidins politins struktros ir kultros, usienio ir gynybos politikos, tarpusavio susipynimo modeli, industrins ir ekonomins struk tros ir veiklos bei prisitaikymo prie metant svorį prarandate celiulitą strategijos skirtum r.
Metodolo gin pried. Skyri pabaigose bus siekiama kiekvienos srities globalizacijos pavidal ir istorijos analiz susieti su i ei IKVV likimu. Svarbiausias ios analizs tikslas - pateikti sistemingesn iuolaikins globalizacijos prigimties ir vairi politini pasekmi samprat. Palyginimui bus trauktos ir kitos alys, ypa besivystanios, taiau tik ten, kur tai bus btina nagrin jamiems klausimams.
Knygos gijos susieis paskutiniajame skyriuje, kur, kaip jau minta, bus siekiama sis- temikai aprayti ir vertinti iuolaikin globalizacij.
Bet ia diskusijos apie glo balizacij bus pakreiptos normatyvine linkme ir panagrinta keletas jos sukelt inte lektuali, institucini ir politini problem: bus tiesiogiai sugretintas politinis fataliz mas, supantis didij diskusijos apie iuolaikin globalizacij dal, su normatyvine 1 1 problematika, isamiai nagrinjania besiskleidiani globali pokyi demokra tizavimo ir civilizavimo galimybes.
Teritorin valstyb ir globali politika io skyriaus tikslas - aprayti kintanias politikos globalizacijos istorines formas, t.
Taiau atsiradus moderniai nacionalinei valstybei ir visam civilizuotam pasauliui sitraukus tarpvalstybin sistem, buvo sukurtas pasaulis, organizuotas ir suskirstytas vidaus ir usienio sferas - teritorikai apribot nacionalins politikos vidin pasaul" ir diplomatijos, karini ir saugumo reikal iorin pasaul".
D Held A McGrew D Goldblatt J Perraton Globaliniai Pokyčiai Politika Ekonomika Ir Kultūra
Nors ios sritys nebuvo visikai hermetikai izoliuotos, taiau tai buvo pagrindas, ant kurio modernios nacionalins valstybs kr savo politines, teisines ir socialines institucijas.
Nuo dvideimtojo amiaus pradios didjant regioniniams srautams ir procesams, is pasiskirstymas vis labiau prarado savo kontrus. Pirmojoje nagrinjamas kintanios politins valdios formos, o ypa - modernios nacionalins valstybs atsiradimas.
Antrojoje dalyje tyrinjami besipleiantys, perengiantys sienas transnacionaliniai ir tarpvyriausybiniai politiniai procesai bei j keliamos problemos.
HOW \u0026 WHY I MOVED TO FLORIDA - MOVING ADVICE \u0026 TIPS
Treiosios dalies dmesio centre - politini sprendim primimo, tarptautini mechanizm, institucij ir teisini norm, kurios suformavo naujas globalios ir regionins valdios formas, raida. Pagrindins mo dernios politins globalizacijos istorins idealus svorio kritimas bloomfield ct apibendrinamos ketvirtojoje dalyje. Penktoji dalis apvelgia skirtingo pobdio ei IKW analizei pasirinkt ali sitraukim globalius procesus. Tik aigali teritorijos, 56 Teritorin valstyb ir globali politika atrodo, yra io skiautinio nuoalyje, nors kai kurie emlapiai taip pat rodo kai kuri valstybi pretenzijas ias sritis.
Pirmojo tkstantmeio pabaigoje tokia kartografija ir stebint, ir bt nesuprantama. Net kosmopolitikiausi to laikotarpio civilizacij kar tografijos inovus priblokt iandien mums pastamo pasaulio detals.
Anuo metu izoliuot nuo Eurazijos ir Afrikos abiej Amerik bei Australijos egzistavimas nustebi nt abiej t sfer gyventojus. Jei jie bt turj bent menkiausi uuomin apie tai, kaip lengvai ir greitai galima keliauti ir koks yra iuolaikini pasaulio region tarpusa vio ryi ir main lygis, jie i ties bt priblokti.