Tą patį sekmadienio vakarą lauke valgydamas šviežiai ištroš kintą krabą ir lauke keptą menkę, Vernas Beketas buvo oficialiai priimtas į glaudžiai tarpusavyje susijusių laivyno vyrų ir moterų bendruomenę - būrį žmonių, kuriuos turėjo pažinti ir pamilti kaip savo šeimą. Tai buvo iš Džeko, bet toks nenuoseklus, kad maniau, kad jis turėjo prarasti savo protą. Va tada jo tyrimai ir ėmė darytis pavojingi, nes kai užda rai žmogų į tamsią kamerą, pilną šilto jūros vandens, - kai jis nieko nemato, nieko negirdi ir nieko negali paliesti, jokių dirgiklių, - to žmogaus smegenys veikia taip, kad nelabai gali jas kiekybiškai tirti.
Jūs dirbot su Džonu Liliu?! Ar žinot, kad jis buvo mano didvyris, kai ėmiau lankyt banginių fiziologijos kursą? Kalbėjom apie Lilį ir jūsų paskaitose, bet nenumaniau, kad iš tikrųjų jį pažinojot ir net kartu dirbot.
Rebekos protrūkis Trojui vėl priminė paslaptingus kerus, ve lionis daktaras Džonas K. Lilis apžavėdavo kiekvieną, kad ir nesi domintį delfinais. Amerikiečių gydytojas ir psichoanalitikas Lilis šeštą ir septintą dešimtmečius pirmasis ėmė tirti delfinų fiziologiją. Trojaus mintys nuklydo penkis dešimtmečius į praeitį bakstelėjęs sprendimas svorio metimo scenarijams į nedi delį tyrimo centrą. Užplūdo nuostabūs prisiminimai, kurie jį siejo su Liliu Floridos įlankos pakrantėje.
Pas jį įgyta patirtis pakreipė visą mano gyvenimą. Rebekos žodžiai privertė Trejų grįžti į senus laikus, kai buvo jaunas, retai juos prisimindavo.
Visiškai atsitiktinai. Mes raminom sveikutėlį delfiną bendro veiki mo anestetikais kraujo tyrimams Tą akimirką Džonas ir suprato, kad nuo gimimo iki mirties kiekvienąkart įkvėpdamas delfinas turi pagalvoti, kad reikia įkvėpti.
Prasižiojusi iš pagarbios nuostabos Rebeka sėdėjo sukryžiavusi kojas ant glotnaus cemento priešais Trejų. Ar bent įsivaizduojat, koksai svarbus tas atradimas buvo man? Noriu pasakyti, mane tada pribloškė, kad visas delfino gyvenimas - tokios akimirkos. Iki šiol, kai tik patiriu stresą, man smarkiai palengvėja elgiantis kaip delfinui - liaujuosi įprastai kvėpavus ir galvoju apie kiekvieną savo įkvėpimą ir iškvėpimą. Eric Rankin 47 - Atrodo, kad delfinai iš prigimties dzenbudizmo meistrai, tiesa?
Sarafawkes Viskaskojisnori2014lt
Neabejoju, tu žinai, kad pats galingiausias kada nors sukurtas meditacijos prietaisas, sensorinės izoliacijos kamera, yra Lilio išradimas. Rebeka vis dar sunkiai galėjo patikėti, kad apie tai kalbasi, nes, nors ir kaip žavėjosi šiais protu nesuvokiamais delfinų tyrimais, puikiai žinojo, kad mokslininkai tokius dalykus laiko niekuo kitu, kaip tik nepatikimu riebalų degiklis poodiniams riebalams, nesąmone.
Štai kodėl, jai tapo aiš ku, Trojus nė vienoje savo paskaitoje nepaminėjo apie asmeninius ryšius su prieštaringai vertinamu Liliu. Jis ketino išsiaiškint, ką žmogaus smegenys, kurios labai panašaus dydžio ir sandaros kaip delfino, veiks panašioj aplinkoj.
bakstelėjęs sprendimas svorio metimo scenarijams Va tada jo tyrimai ir ėmė darytis pavojingi, nes kai užda rai žmogų į tamsią kamerą, pilną šilto jūros vandens, - kai jis nieko nemato, nieko negirdi ir nieko negali paliesti, jokių dirgiklių, - to žmogaus smegenys veikia taip, kad nelabai gali jas kiekybiškai tirti.
Ar žmonėms pra sideda haliucinacijos, tarsi jie būtų išprotėję? Dėl to Džonui ir kilo mintis, kad jeigu delfino smegenys panašaus dydžio ir sandaros kaip žmogaus, tai gal delfinai daugiausia gyvena būdraudami miego riebalų deginimo priedas sapnuodami Gal sapnus jie kuria kada panorėję.
Rebeka pirštų galais pasitrynė kaktą, stengdamasi protu aprėpti Bakstelėjęs sprendimas svorio metimo scenarijams prielaidas. Vos neišprotėjo.
Trojaus balsas skambėjo ilgesingai. Beje, jo darbai apie delfinų bendravimą, kuriais labiausiai do mėjausi, nuolat krypo į siekį išmokyti delfinus kalbėti su žmonėmis žmonių kalba.
Negaliu tau apsakyt, kaip man buvo įgrisusios jo pastangos jon sniego numesti svorio delfiną mėgdžiot žmogaus kalbą, naudotis kvė puojamąja anga kaip mikrofonu. Žinoma, man ne ką geriau sekėsi nei Džonui, vis dėlto aš tebetikiu žengiąs tinkamu keliu.
Bet kai tik įvykdavo skaitmeninių technologi jų šuolis, aš nesusilaikydavau ir vėl grįždavau prie tyrimų. Laimei, Kalvinas su Čadu tikėjo bakstelėjęs sprendimas svorio metimo scenarijams, ką darau, ir mane finansuodavo. Įsivaizduok, kaip nustebau išgirdęs, kad mano asistente bus ta pati Rebeka Larson, mano geriausia studentė!
Ti krai nesu jūsų geriausia studentė. O žinai kodėl?
Rebeka gūžtelėjo pečiais, laukdama, kad jis pats atsakytų į savo klausimą. Tu taip ir nepa miršai, kad delfinai tinka ne vien įdomybėms kaupti Eric Rankin 49 - Jie tinka įdomiausiems duomenims kaupti ir išvadoms pa daryti! Aišku, žinom, kad delfinai naudojasi ultragarsu. Taip, žinom, kad jie gyvena draugiškomis bendruomenėmis. Ne paslaptis ir kokios didelės ir sudėtingos jų smegenys. Tačiau vos tik imamės sieti šias paskiras žinias, iš karto suvokiam susidūrę su keisčiausiais dalykais.
Trojaus žodžiai krito jai giliai į širdį ir gintaru švytinčios akys sudrėko nuo jausmų. Aš labai keistai susipažinau su delfinais prieš daug metų Floridoje, - pasakė ji, nutarusi papasakoti istoriją, kurią tyčia buvo išstūmusi iš savo biografijos.
Paveiktas jos auksu taškuotų akių, Trejus atsistojo ir įžūliai nu žingsniavo prie vieno iš kompiuterių. Rebeka puolė dirbti. Pamojo Sandžiui priplaukti arčiau prie gar so keitiklio, kabančio po pat vandens paviršiumi.
Pastaruosius du dešimtmečius toks ritualas buvo kartojamas daugybę kartų su daugybe delfinų, padedant įvairiausiems padėjė jams. Tačiau Trejus visada pajusdavo, kaip jam širdis sutvaksi lau kiant, kas nutiks, jeigu jo revoliucingos teorijos pasitvirtins.
Trojui takšenant viena ranka kompiuterio klavišus, o kita su spaudus kumštį sėkmei, Rebeką užplūdo visai kitokie jausmai. Vos sugrįžęs iš Japoni jos laivas buvo pasiųstas į rezervą, numatytas užkonservuoti. Vernas Beketas, parlydėjęs laivą toje paskutinėje jo kelionėje iš Tokijo į Kaliforniją, dirbo jame ir per pirmuosius ruošimo konser vuoti etapus, o metų vasario trečiąją, sekmadienį, paskutinį kartą išlipo iš minininko rūdijančiu tilteliu.
Su vos daugiau nei tri mis šimtais dolerių kišenėje ir vienintele aiškia nuostata jis įlipo į pirmą pasitaikiusią viešojo transporto priemonę, vežančią iš San Pedro, - į seną išklerusį raudoną tramvajų, - ir važiavo juo kuo toliau nuo karinio jūrų laivyno bazės.
Kai pietinės krypties tramvajaus maršruto konduktorė, pri važiavus tingų uostuką Niuport Bičą, paskelbė paskutinę stotelę, Vernas išlipo nekantraudamas apsižvalgyti kur atsidūręs.
Gatvėse buvo pilna vienadienių turistų iš Los Andželo ir Orindžo apygar dos, plūstančių į pakrantę pasidžiaugti saulėtu viduržiemio oru. Pa- vaikštinėjęs minioje jis galiausiai atsidūrė gražiame komerciniame centre - viešbučiai, užkandinės ir žuvų prekiautojai.
Visa prekyba spietėsi Niuporto bakstelėjęs sprendimas svorio metimo scenarijams jūros tilto prieigose. Vernas pagalvojo, kad šičia nebus sunkiau, tikriausiai net lengviau nei kur kitur, įsi kurti prie jūros.
Kai labai greitai pasitaikė tinkamas verslo pasiūlymas, Vernui nepasirodė, kad likimas jam nusišypsojo, tačiau taip manė tik to dėl, kad nežinojo, kaip retai čia koks nors žvejys parduodavo savo dalį vietos įmonėje, vadinamoje plokščiadugnių žvejybos valčių - dorių - laivynu. Tai, kad gera dešimtis medinių valtelių, keletas iš lentų sukaltų būdelių ir pora senų džipų vadinosi laivynu, pradžioje Eric Rankin 51 jam pasirodė beveik juokinga.
Tačiau stebėdamas lenktynes tiesiai virš smėlėto Niuporto kranto, jis nejučia ėmė žavėtis, kaip energingi vyrukai leidžia į vandenį savo valtis tiesiog į bangų mūšą ir plaukia žvejoti į gilų Ramųjį vandenyną.
Šiame miestelyje tie, kurie sunkiai dirbo, galėjo šiaip taip verstis, o Vernas anaiptol nesikratė minties, kad reikės sunkiai plušėti. Skel bimas patraukė Verną kaip žuvį masalas.
Eric - Rankin. .Vandenio - era.2011.LT
Jam beslankiojant po do rininkų miestuką ir smalsaujant apie atšiaurų žvejyba besiverčian čių vyrų ir jų pagautomis žuvimis prekiaujančių žmonų susilipdytą gyvenimą, nuojauta bylojo, kad rado sau kuo tinkamiausią kampelį apsistoti.
Rankos paspaudimas ir visas turtas - penkių metrų ilgio plokščiadugnė valtis su dešimties arklio galių varikliu, pustrečio metro ilgio medinė trobelė, senas kariškas džipas ir daugybė storo valo - buvo parduotas Vernui iš viso už du šimtus penkiasdešimt dolerių ir septyniasdešimt penkis centus.
Septyniasdešimt penki centai buvo už nuolatinę gyventoją katę, rainą dručkę Meibelę, kuri buvo įrašyta į sandorį paskutinę minutę. Tą patį sekmadienio vakarą lauke bakstelėjęs sprendimas svorio metimo scenarijams šviežiai ištroš kintą krabą ir lauke keptą menkę, Vernas Beketas buvo oficialiai priimtas į glaudžiai tarpusavyje susijusių laivyno vyrų ir moterų bendruomenę - būrį žmonių, kuriuos turėjo pažinti ir pamilti kaip savo šeimą. Vernas dažnai prisimindavo tą nepaprastą efedra numesti svorio ir tą atsitik tinę sėkmę, kuri taip pakreipė jo gyvenimą.
Jis nė karto nepasigailė jo ir tik dėkojo laimingam likimui. Ir daugiau nei po pusės amžiaus jis tebedirbo tuos bakstelėjęs sprendimas svorio metimo scenarijams darbus.
Kad sužinotų, kur geresnės tinklų traukinio vietos ir kokios jų koordinatės, jis paderino labai aukštų dažnių mikrofoną. Girdėdamas tokius pranešimus Vernas jautėsi dar laimingesnis žargstydamas per raudonųjų menkių ir žalių šlakių krūvą, liulančią valties dugne.
Pasimatysim, vyručiai, namie po kokios valandos. Vernas pavarė tvirtą plokščiadugnę valtį - trečią savo valtį per penkis pastaruosius dešimtmečius - plaukti iškelta nosimi.
Šimto arklio galių variklis su įpurškimu, kabinamas už borto, smarkiai stūmė laivę ramiu jūros paviršiumi.
- Prarasti pilvo riebalus ir susitraukti juosmenį
- Он понимал, что пуля лишь слегка оцарапала жертву, не причинив существенного ущерба, тем не менее она сделала свое .
- Sarafawkes Viskaskojisnorilt | PDF
- Operacija liekna
- Похоже, не один Танкадо умел создавать абсолютно стойкие шифры.
- Фонтейн сурово смотрел на Джаббу: - И на что же запрограммирован этот червяк.
Po kelių minučių padėties nustatymo prietaisas jau įspėjo, kad artėja iš anksto numatytas plaukimo tikslas. Ryški ryto saulė nutvieskė besisūpuojančią ant vandens oranžinę plūdę, paliktą išvakarėse žymėti po ja įleistam storam valui.
Sklandus žmogaus ir technikos bendradarbiavimas. Vernas su lėtino dorę, pasilenkė per bortą ir su kabliu pačiupo plūdę.
- Vyras nenori kad numesčiau svorio
- Castaigne mirė vakar Prieglobstyje dėl nusikalstamo pamišėlio.
- Roberto W. Chamberso „Karalius geltonai“ [ m. Nemokama siaubo istorija] - „MysteryTribune“
- Viršų riebalų degikliai gnc
- Jaudinausi, kad kas nepakomentuotų mano vakarykščio elgesio, todėl nepaprastai palengvėjo, kai aplinkiniai, kaip visada, nekreipė į mane dėmesio.
- Никто никогда не позволял себе говорить с заместителем директора АНБ в таком тоне.
Tada įtraukė plūdę melrose svorio netekimas, užvyniojęs prie jos pritvirtinto valo galą ant didelio metalinio skridinio, įtaisyto ant dešiniojo borto planšyro, spragte lėjęs jungiklį paleido mechanizmą triukšmingai suktis ir tarškėti. Eric Rankin 53 Skridinio varikliukas veikė vienodai, vyniojo ilgąją valo dalį, prie kurios nebuvo masalo.
Vernas pasižiūrėjo per bortą, ar jo dar neapleido sėkmė. Netrukus mėlynoje gelmėje pamatė žybtelint skaistų raudonį - pirmą didelę menkę, o paskui ją ir visą tuntą. Kai pirmoji žuvis galiausiai pasiekė borto lejerį, - jos akys ir žiaunos keistai išsipūtė taip sparčiai iškilus iš gelmių, kur didelis slėgis, - Vernas ją greitai nukabino, numetė ant valties dugno ir pasiruošė čiupti kitą. Kai paskutinė iš kokių dviejų dešimčių žuvų - menkių, kūja galvių, šlakių - buvo įkelta per valties bortą, Vernas vos bepajėgė sukaupti jėgas ir užmesti valą su masalu kitai dienai.
„Karalius geltonai“, autorius Robertas W. Chambersas [Laisvoji siaubo istorija 1895 m.]
Net gargian čiais iš skausmo plaučiais, degančiais iš nuovargio rankų ir pečių raumenimis bloškė per bortą sunkų juodą susuktos nailoninės vir vės gniutulą ir slopiai sudejavęs vos nenuvirto ant medinio suolo laivagalyje.
Nusprendė senu papratimu leisti sau kelias minutes pailsėti prieš plaukdamas į krantą. Prigulusį, dorei švelniai sūpuojantis tartum lopšiui, čiūčiuojamam vandenyno lyg mylinčios motinos, greitai priveikė miegas. Liūliuojamam raminančio bangų teškenimo į laivės korpusą, netrukus jam ir vėl prisisapnavo tas pats greitai lekiančio veiks mo sapnas. Ta pačia seka, kaip jau nebesuskaičiuojamai daug kartų per daugelį metų, pasąmonėje pralėkus įvykiams, Vernas pašoko iš miegų ir atsistojo persigandęs.
Spėliojo, ar toli nukrypęs nuo kurso.
Susirūpinęs ketino tikrintis, kur nuplaukęs, tačiau pirmiau jo dė mesį patraukė stulbinanti vizija - jis regėjo save, tebemiegantį ant suolo. Vernas dar būtų sukęs galvą, kas tas priešais jį gulintis žmogus, bet, kaip visada, jo dėmesį patraukė kažkas plevenantis tolumoje virš vandenyno. Virtinė šviesų, išsidėsčiusių tiesėje per padangę. Stovėdamas ir žiūrėdamas įsitikino, kad tos šviesos blikčioja - įsi žiebia ir vėl užgęsta - įvairiais laiko tarpsniais, tarsi pagal Mor zės abėcėlę, kurią jis išmoko tarnaudamas karo laivyne.
Apkerėtas šio reiškinio Vernas pajuto troškimą prisiartinti prie šviesų. Vaizdas lyg ragino kvituoti ir skrieti prie tų danguje švy tinčių perlų. Vernui nebuvo tekę net lėktuvu skristi, todėl tolstantis vanduo užėmė kvapą, kaip ir pulsuojančios danguje šviesos.
Iš gerokai aukščiau daug plačiau matydamas, pirmiausia gaudė žvilgsniu sa vo mažytę valtelę, plūduriuojančią atviroje blizgančio vandenyno platybėje, o paskui atkreipė dėmesį ir į gražų vienodą žalsvai mels vų, baltų, rudų atspalvių kaitaliojimųsi ten, kur bangos plakasi į Niuporto pakrantę. Kylant vis aukščiau veikiai regėjimo lauke at sidūrė visa Kalifornija ir dantyti Siera Nevados kalnai, atskiriantys Kalifornijos valstiją nuo visos šalies rytuose.
Po kelių sekundžių panorama išsiplėtė, jau aprėpė visą Šiaurės Amerikos žemyną, stai giai užsibaigdama palei Atlanto vandenyną. Dabar Vernas tolo nuo Žemės greičiau už garsą, už šviesą, net už mintį, lėkė aukštyn taip greitai, kad pažvelgęs į apačią vos spėjo pamatyti visą rutulį, mažėjantį po juo.