Sudėtingesnė sritis interpretavimas ir vertinimas, nes atsakant į šiuos klausimus dažnai teksto turinį reikia sieti su turima patirtimi, vertybėmis ir pan. Bendrinėje lietuvių kalboje vietoje šio įvardžio turimas įvardis mudu, mudvi Salys, , Labutis V.
Penki mėnesiai. Nenutuokiau, apie ką ji kalba, bet į vidurius įsisuko pažįstamas virpulys. Kai išlindau pro angą tvoroje, ji jau buvo dingusi, tarsi jos nė nebūtų buvę, liko tik citrinų ir rozmarinų dvelksmas. Keistas dalykas: kuo labiau ji bėgo, tuo labiau stiprėjo ryžtas ją sekti. Buvau tikras, kad ant mano kapo bus užrašyta kitaip. Tik neįvertinau, jog telefoninis medis atgijo tą kiek miego reikia norint sulieknėti minutę, kai išėjau iš anglų kalbos pamokos.
Did - Ioji - Aidim - Knyga | PDF
Iki man pareinant Amai paskambino ne mažiau kaip pusė miestelio. Čia tu? Jei čia tu, esi iki ausų įklimpęs į bėdą. Išgirdau pažįstamą pokštelėjimą. Popieriai prastesni, nei maniau. Nėriau pro duris į virtuvę. Ama stovėjo prie spintelės ryšėdama savo darbinę džinsinio audinio prikyštę su keturiolika kišenių vinims, kuriose būtų galėjusi nešiotis net keturis elektrinius grąžtus.
Rankose laikė kinišką kaponę, stalas buvo nukrautas morkomis, kopūstais ir kitomis daržovėmis, kurių nepažinau. Pavasariniams suktinukams smulkintų daržovių reikėdavo daugiau nei kuriam kitam patiekalui pagal receptą iš mėlynos plastikinės Amos dėžutės.
Did - Ioji - Aidim - Knyga
Jei ji imdavosi ruošti pavasarinius suktinukus, tai darydavo ne todėl, kad mėgtų kinų maistą, — tai reiškė ką kita. Mėginau sukurpti priimtiną pasiaiškinimą, bet nieko negalėjau sugalvoti. Juk žinai, kaip nepakeliu yra robinzonai moliūgai tinka svorio metimui su tomis moterimis. Bjaurios kaip nuodėmė, visos jos tokios. Gatline buvo pilna moterų organizacijų, bet ARD buvo jų visų motina. Buvo akivaizdu, kad narystė suteikia teisę savo kaimynams Upės gatvėje nurodinėti, kokia spalva dažyti namą, ir apskritai įsakinėti, grizyti ir teisti kiekvieną miestelio gyventoją.
Nebent būtum Ama. Norėčiau tą pamatyti. Kad vidury pamokos pabėgai iš mokyklos vydamasis tą Dukeinų merginą. Ant pjaustymo lentelės atriedėjo dar viena morka.
Klaipėdoje - kalnakasybos genijaus pėdsakai - Vakarų ekspresas
Turbūt įvyko klaida. Tikriausiai kas nors kitas negerbia savo mokytojos ir teršia šeimos vardą. Tai negali būti berniukas, kurį užauginau gyvendama šiuose namuose. Ant stalviršio šleptelėjo žali svogūnai.
Ilgauskas dešinėje užtvėrė kelią prie savo krepšio D. Tik aštuonioms komandoms per NBA istoriją pavyko laimėti atkrintamųjų varžybų seriją, atsiliekant
Pridarydamas jai gėdos padariau baisiausią nusikaltimą. Užvis blogiausia, kad ji pasijuto nejaukiai ponios Linkoln ir ARD moterų — savo nesutaikomų priešių — akyse. Kas privertė bėgti iš mokyklos it uodegai svylant? Ir nenoriu girdėti, jog taip pasielgei dėl kokios nors merginos. Giliai atsikvėpiau. Ką galėjau pasakyti? Kad ne vieną mėnesį sapnavau kažkokią paslaptingą merginą, kuri pasirodė miestelyje, ir — atsitik tu man taip — ji Meikono Reivenvudo dukterėčia?
Kad, be siaubingų sapnų apie šią merginą, dar regėjau kažkokią kitą moterį, kurios tikrai nepažįstu ir kuri gyveno per Pilietinį karą? Taip, jei šitai išsuktų mane iš bėdos, sprogtų saulė ir liautųsi egzistavusi visa saulės sistema. Klasės vaikai Linai labai žiaurūs, jie erzino ją dėl dėdės pliurpdami, jog šis savo katafalku vežioja numirėlius; ji labai susijaudino ir išbėgo iš klasės.
Manai, Jis nenorėtų, kad užstočiau puolamą žmogų? Supratau iš jos akių.
Man nerūpi, kiek tau metų. Per visą gyvenimą Ama nėra man sudavusi, nors tikrumo dėlei kelis kartus vaikėsi su rykšte. Bet dabar ne laikas apie tai kalbėti. Padėtis sparčiai blogėjo. Reikėjo atitraukti jos dėmesį. Užpakalinėje kelnių kišenėje skylę svilino medalionas.
Ama mėgo paslaptis. Ji išmokė mane skaityti: būdamas ketverių žvilgčiojau jai per petį į kriminalinius romanus ir sprendžiamus kryžiažodžius. Medalionas tikrai paslaptingas. Tik nepasakosiu, kad jį palietęs išvydau Pilietinio karo regėjimą. Labai atsiprašau, neturėjau išeiti iš mokyklos. Tik norėjau įsitikinti, ar Linai nieko nenutiko. Klasėje jai už nugaros sudužo langas, jai bėgo kraujas.
Nuvažiavau į namus pasižiūrėti, ar ji sveika. Ko gero, jos dėdė tikrai labai drovus. Kišenėje sužvejojau medalioną ir priėjau prie jos, tebestovinčios prie viryklės.
Kami Garcia, Margaret Stohl - 16 Mėnulių
Amos veido išraiška privertė mane nustėrti. Lyg kas būtų smogęs jai į paširdžius ir ji nebegalėtų įkvėpti. Bet ji atitraukė savo ranką lyg nuo karštos puodo rankenos, man dar nespėjus prisiliesti.
Ar žinai, kam jis priklausė? Bet aš nepaisiau ir nusekiau iš paskos į jos kambarį. Jis visuomet yra robinzonai moliūgai tinka svorio metimui priminė vaistinę nei miegamąjį: žema balta viengulė lova stovėjo pakišta po daugybe lentynų.
Ant lentynų gulėjo tvarkingos krūvelės laikraščių — Ama niekados neišmesdavo išspręstų kryžiažodžių, — buvo išdėlioti užsukami stiklainiai, pilni atsargų, iš kurių ji darydavo amuletus. Kai kuriuose laikė paprasčiausius dalykus: druską, spalvotus akmenėlius, žoleles. Buvo ir labiau neįprastų rinkinių, pavyzdžiui, stiklainis su šaknimis, arba kitas — su apleistais paukščių lizdais.
Viršutinėje lentynoje stovėjo tik stiklainiai su žemėmis. Amos elgesys buvo keistas, neįprastas net jai. Buvau už jos per porą žingsnių, bet man įėjus ji jau vertė savo stalčius. Nenešk čionai to daikto! Pasivijau ją virtuvėje.
Tuoj pat, tučtuojau. Painiau ir būti negalėjo. Ji visiškai neteko galvos. Kai medalionas buvo saugiai įvyniotas į nosinę, ji kiek aprimo.
Panaršė apatinėse savo prikyštės kišenėse ir išsiėmė mažą odinį maišelį bei buteliuką miltelių. Pamatęs juos iškart suvokiau, jog tai būtini jos amuletų priedai. Beriant tamsius miltelius į odinį maišelį jos ranka šiek tiek virpėjo. Įmečiau pyktį sukėlusį medalioną į maišelį. Nunešk ten nedelsdamas. Ji žengė kelis žingsnius į priekį ir sugriebė mane už smakro, nubraukė nuo akių plaukus.
Pirmą kartą nuo to laiko, kai ištraukiau iš kišenės medalioną, ji pažvelgė man į akis. Šitaip žiūrėjo kokią minutę, ir ši man pasirodė ilgiausia yra robinzonai moliūgai tinka svorio metimui. Jos veido išraiška buvo nepažįstama, abejojanti. Nunešk tą maišelį atgal, kur radai, yra robinzonai moliūgai tinka svorio metimui užkask. Paskui drožk tiesiai namo. Nenoriu, kad daugiau painiotumeisi su ta mergina, girdi? Ji pasakė viską, ką ketino pasakyti, gal net daugiau.
Bet aš to niekada nesužinosiu, nes saugoti paslaptis Amai sekėsi geriau, nei burti kortomis ar spręsti kryžiažodžius. Kiek dabar laiko? Devynios trisdešimt. Jau turėjau būti atsikėlęs, bet jaučiausi išsekęs.
Vakar vakare dvi valandas basčiausi, kad Ama manytų, jog grįžau į Grinbrajerį užkasti medaliono.
- Numesti svorio mažesnis batų dydis
- Jillian riebalų deginimas
- 27 skyrius svorio metimas
- Klaipėdoje - kalnakasybos genijaus pėdsakai - Vakarų ekspresas
Mano kambarys visuomet būdavo tikras jovalas, užverstas tokia daugybe daiktų, jog, anot tėčio, kėlė gaisro pavojų, todėl vieną dieną aš supleškinsiąs visą namą, nors, tiesą sakant, jis pats čia seniai nebuvo užėjęs.
Be žemėlapio, sienos ir lubos nuklijuotos plakatais vietovių, kurias vieną dieną vyliausi aplankyti: Atėnai, Barselona, Maskva, net Aliaska. Kambaryje rikiavosi batų dėžių stirtos, kai kurios trijų ar keturių pėdų aukščio.
Kova už teises, paminant kitų teises - Vakarų ekspresas
Atidariau dėžę ir ištraukiau švelnų odinį maišelį. Jį paslėpti vakar vakare atrodė nebloga mintis, bet dabar vėl įsikišau jį į kišenę. Dėl visa ko. Ama dar kartą šūktelėjo nuo laiptų apačios: — Leiskis žemyn, kitaip pavėluosi. Kiekvieną šeštadienį pusdienį praleisdavau su trimis seniausiomis Gatlino moteriškėmis, savo prosenelės seserimis Merse, Prudense ir Greise.
Visas miestelis vadino jas sesutėmis, tarsi jos būtų viena esybė; tam tikra prasme taip ir buvo. Kiekviena turėjo apie šimtą metų ir nė viena neprisiminė, kuri iš jų vyriausia. Visos trys buvo yra robinzonai moliūgai tinka svorio metimui ne po vieną kartą, bet kiekviena pergyveno visus savo vyrus ir susikraustė į tetos Greisės namus.
Jos buvo ne tik labai senos, bet ir labai keistos.