Šunų augintojams svarbu atminti, kad per 15 minučių nesuėstas pašaras turi būti patraukiamas, ir pasiūlomas tik kito maitinimo metu. Visų pirma, mes rūpinamės šunų būkle reguliariai vaikščiodami, kurių metu jie laisvai bėgioja. Pirmiausia turėtumėte pamatyti veterinarijos gydytoją ir paklausti, koks yra jūsų šuniui tinkamas viliojimo būdas. Kiekvieną dieną galite pasiimti savo poochą dviejų valandų ilgiems pasivaikščiojimams ar net bėgioti su savimi. Nors jums gali nepatikti kremzlių, kepenų ir širdies idėja, tai jūsų protą išprotės! Jėgos treniruotės gali pagerinti ir ilgaamžiškumą.
Tikima, kad jei su šunimi bus daug vaikščiojama, jis gaus pakankamai fizinės veiklos, atrodys įspūdingai ir tuo pačiu patemps sunkų vežimą. Deja, stiprus nemokytas šuo netemps net tuščio vežimėlio. Šia veikla reikia dirbti nuolat, tačiau nepersistengti — būtina sunkaus tempimo treniruotes derinti su aerobiniais užsiėmimais bei poilsiu. Prieš treniruotes įsitikinkite, kad šuo sveikas.
Apsilankykite pas veterinarą, patikrinkite jo klubų ir alkūnių sąnarius bei širdies būklę. Niekad neleiskite šuniui dirbti ant cemento, plytelių ar asfalto. Visada borderkolis mesti svorį žolė, purvas ar kilimas. Treniruočių metu velkamas svoris turi augti pamažu, šuns negalima versti dirbti su kroviniu, su kuriuo jis negali susidoroti.
Nedideli pakeitimai daromi tada, kai aiškiai matyti, jog svoris jau per mažas. Treniruočių pradžioje šuniui tenka priprasti vien prie fakto, kad jam judant kažkas šliaužia iš paskos ir skleidžia garsus.
Jei svorio nepakanka, daugelis tai bando kompensuoti didindami atstumą, kas iš esmės nėra gerai. Žinoma, ištvermė būtina, nes kai kurių varžybų metu kartais tenka atlikti per 20 bandymų, tačiau svorio tempimo treniruočių borderkolis mesti svorį darbas nepakeis.
Borderkolis mesti svorį padaryti 2 — 4 bandymus su ne tokiu dideliu svoriu, negu valandą vaikyti šunį. Per savaitę rekomenduojamos 1 — 3 sunkių svorių tempimo treniruotės.
TRENIRAVIMAS
Dažniausiai seansui užtenka 15 — 40 min. Sunkiausia dalis — pajudinti krovinį, po to atsiranda inercija ir viskas einasi lengviau. Kartais pasibaigus inercijai ir kroviniui sustojus, šuniui gali pritrūkti atkaklumo judėti priekin. Taip atsitinka, kai šuo mokomas su vežimėliu, kurį sunku pajudinti iš vietos ar su pernelyg lengvu ilgą atstumą tempiamu svoriu… priežastys įvairios. Kai borderkolis mesti svorį dirba su daiktais, kurie nejuda iš inercijos, jis pripranta nuolat įveikti proceso metu nemažėjantį pasipriešinimą, nuolatinė apkrova jaučiama nuo pradžios iki pabaigos.
Su taip apmokytu šunimi lengviau dalyvauti varžybose. Dieną po treniruotės geriausia šuniui leisti ilsėtis. Treniruotes rengti reikia pagal tam tikrą grafiką, jį susikurti teks patiems, atsižvelgiant į individualius šuns poreikius. Ištvermės tempimas sudaro 1. Ištvermės pratimų metu velkamas svoris priklausomai nuo trenerių skiriasi, rekomenduojamas įvairus — nuo 25 iki 70 proc. Vienos organizacijos leidžia varžytis bet kokių veislių šunims ir mišrūnams, kitose reikalaujama, kad mišrūnai būtų kastruoti, dar kitos leidžiasi dalyvauti tik jose registruotiems tam tikrų veislių šunims.
Rujojančios kalės dalyvauti negali, kadangi blaško kitus šunis. Agresyvūs šunys diskvalifikuojami. Dažnai skiriamos kelios skirtingos svorio klasės.
Borderkollio aukso retriverio mišinys
Šiam sportui tinka ne tik dideli ir galingi šunys. Dalyvauti gali ir mažųjų veislių šuneliai. Kinų plikasis, seteris, buldogas…. Kai kurios sporto rūšys turi palyginti aiškius reikalavimus, kokie šunys joms geriausiai tinka. Kiekvienai veiklai yra tam tikri treniravimo borderkolis mesti svorį, kuriantys unikalius fizinius poreikius.
Paprastai vertinama šuns bendras kūno tipas, dubens ir priekinių galūnių struktūra. Dar m. Sheldon išpopuliarino somatotipo bendro kūno tipo teoriją. Jis teorizavo, kad žmogaus kūną galima suskirstyti į kategorijas — somatotipus, pagrįstus individo aukščio ir svorio santykiu. Tie tipai yra ektromorfas, mezomorfas ir endomorfas. Jiems būdinga nedidelis kaulingumas, lyginant su ūgiu jie lengvi, apibūdinami kaip liekni ir ilgakojai, pasižymi ilgesniu žingsnio ilgiu, lengvai šokinėja, tinka sprintui ir šuoliams.
Tipinės veislės — greihaundai, saliukiai, vipetai. Vidutinio dydžio, kaulingi, gerai išvystytais raumenimis. Dauguma šunų, kurių sporte reikalingas greitis ir vikrumas, yra mezomorfai.
Tai auksaspalviai ir Labradoro retriveriai, borderkoliai, bigliai, australų aviganiai, amerikiečių Stafordšyro tejerai, Stafordšyro bulterjerai, belgų aviganiai.
Jie sunkūs, turi mažiau greičio ir vikrumo. Jiems priskiriami ir chondrodistrofiniai nykštukai trumpomis galūnėmis kaip Klamberio spanieliai ar taksai, nors šie šunys dažnai skiriami į kitą — anacholimorfinių — grupę bei stambiai sudėtos veislės kaip buldogai ar mopsai.
Akita Inu angl.
Kai kurie tyrėjai stambesnio sudėjimo šunis kaip amerikiečių buldogai ar senbernarai taip pat priskiria endomorfams. Šunų tipas vertinamas ir pagal cefalinį indeksą.
Šunų svorio metimo patarimai.
Kaukolės ilgis trumpesnis už plotį, viršutinei ir šoninei kaukolės dalims būdinga apvali forma. Stafordšyro bulterjerai, rotveileriai, mopsai, amerikiečių Stafordšyro terjerai. Dauguma jų kilę iš veislių, borderkolis mesti svorį kovoms ar griebimo darbui. Kaukolės ilgis ir plotis vienodi. Sibiro haskiai, Labradoro ir auksaspalviai retriveriai, belgų aviganiai, australų aviganiai, borderkoliai.
Borderkoliai praranda svorį, Susipažinkite: įspūdingai sportiški ir gabūs piemenys
Kaukolės ilgis didesni už plotį. Šie šunys dažniausiai specializuoti bėgti.
Vipetai, dobermanai, greihaundai. Analizuojant šešių šunų našumą standartizuotose svorio tempimo varžybose, pastebėta, kad brachicefaliniai šunys stipresni už dolichocefalinius net atsižvelgiant į kūno masės įtaką. Tikėtina, kad tai atspindi anatominius duomenis, kylančius dėl funkcinio kompromiso tarp jėgos ir ištvermės. Manoma, kad didesnėms veislėms, sunkiems šunims geriau varžytis ne šuolių, o svorio tempimo rungtyse, kadangi šis sportas taip neapkrauna jų sąnarių. Nors svorius gali tempti dauguma šunų, turintiems trapius kaulus kaip italų levretės ši veikla taip pat nerekomenduojama.
Analizuojant vežimėlius tempiančius arklius, nustatyta, kad svarbiausi svorio traukimui atrinktų gyvūnų kriterijai — stiprūs kaulai, vidutinis dydis ir jėga.
Greičiausiai svorio tempui tinkamiausi vidutinio dydžio moezomorfinio sudėjimo šunys brachicefalinėmis galvomis, o šuolių rungtimis — mezomorfinio sudėjimo šunys mezocefalinėmis galvomis. Skirtingose varžybose pirmauja skirtingų tipų ir sudėjimo šunys. Tai šiek tiek priklauso ne tik nuo tinkamiausio tipo atitinkamai veiklai, bet ir nuo regiono, jame paplitusių veislių.
JAV šunų vikrumo varžybose varžybose populiariausi šelčiai, borderkoliai, australų aviganiai, auksaspalviai retriveriai, Pembroko korgiai, Džeko Raselo terjerai. Remiantis Crazy Foxes dresūros klubo duomenimis, Lietuvoje vikrumo varžybose dažniausiai dalyvauja borderkoliai, belgų aviganiai malinua ir griunendaliaišelčiai, Džeko Raselo ir Parsono Raselo tejerai, nykštukiniai pudeliai, Australijos kelpiai, australų borderkolis mesti svorį.
- Kolių ir Šelčių - Viršsvoris - Bone
- Auksaspalvis retriveris - pasieninių kolių mišinys, patikrintas veterinarų - Mišrūnų Šunys
- Ar jūsų šuo turi antsvorio?
- McGregoras Goldensas Prižiūrėkite savo aukso retriverio Borderkollio mišrūnus Dėl šio mišinio viliojimo reikia atlikti išsamius procesus.
- Kaip mato šuo?
- Dabar reikia numesti pilvo riebalus
- TRENIRAVIMAS – Weight Pulling Lithuania
Kamuoliuko gaudymo varžybose varžybose populiariausi borderkoliai, mišrūnai, australų aviganiai, Labradoro retriveriai, Džeko Raselo terjerai, auksaspalviai retriveriai, borderkolis mesti svorį, doerbmanai, amerikiečių kokerspanieliai, vokiečių aviganiai. Iš kitų veislių šiame sporte dažnai dalyvauja malinua, kelpiai, pudeliai, vipetai, vokiečių aviganiai, mudžiai.
APA svorio tempimo varžybose Čekija, Belgija, Bulgarija populiariausios šunų veislės tirtos varžybos, vykusios iki m.
Borderkolio Australijos aviganių mišinys: viskas, ką reikia žinoti
Iš esmės varžybose rimtai dirbti pradeda vyresni šunys, ir tai susiję ne tik su fizine, bet ir protine jų branda. Kai kurie savininkai mažylius pradeda mokinti jaunesnius kaip 6 — 8 savaičių amžiaus, pratindami juos prie petnešų, aplinkos ir darbo principų, kiti laukia, kol sueis bent 4 — 6 mėnesiai. Dėl amžiaus taip aktyviai diskutuojama todėl, kad pirmuosius 12 gyvenimo mėnesių šuniukų kaulai dar lankstūs, sausgyslės tamprios, raumenys tik vystosi, o ir protelis dar nesubrendęs.
Didžiausia rizika pažeisti sąnarius — borderkolis mesti svorį 6 mėn. Stambesniems šunims reikia dar daugiau laiko, kol susiformuoja kaulai ir sąnariai. Supažindinimo su pakinktais amžiaus, kaip galima suprasti, įvarius borderkolis mesti svorį jis daugiausia priklauso nuo trenerio požiūrio. Tempti nieko nereikia — tiesiog pavaikštoma su petnešomis, mokoma ramiai išlaukti, kol borderkolis mesti svorį bus uždėtos ir nuimtos. Jei svoris ir dedamas, tai lengvas.
Jauno šuns ruošimas — ne fizinis, o psichologinis. Nepatartina šuniuko palikti vieno su borderkolis mesti svorį — jus gali juos graužti.
Borderkolio Australijos aviganių mišinio nuotraukos Kas yra borderkolio Australijos aviganių mišinys? Apžvalga Borderkolio Australijos aviganis yra Borderkolio ir Australijos aviganio mišinys - abu darbiniai šunys, turintys ganyklų protėvius.
Kai šuo į komandą reaguoja džiugiai ir entuziastingai, galite uždėti truputėlį svorio. Geras laikas tam — prieš šėrimą. Atminkit: maistas ne masalas, jis — atlygis. Pirmasis svoris — ne per daug triukšmingas.
Šuo — su pavadėliu. Tiesiog vedžiokit jį ir leiskit priprast prie tempimo.
Nueikite 6 — 10 m, pagirkite. Niekad nepykite ant šuns. Didelis svoris vis dar nenaudojamas. Vienose matote kažką tempiančius šunis.
Kitose — šunys loja ir šokinėja.
Šeimininkui tereikia mėtyti lėkštę — likusį darbą nudirba šuo. O jei rimtai, svarbu ne tik šuns gebėjimai greitai bėgti, aukštai šokti ir tinkamai pagauti lėkštę, bet ir vedlio pasirengimas, mokėjimas mesti lėkštę. Jau turime ir lėkščiasvydžio varžybų teisėją Marių Mincę, kuris išlaikė teisėjo egzaminą ir gavo licenciją praėjusį rugpjūtį Italijoje vykusiame Europos lėkščiasvydžio čempionate.
Kodėl taip yra? Šuo tempia greitai, netgi lekia su vėjeliu, jis labai nori atlikti darbą — na, atrodo, jam smagu, viskas labai faina. Aha… kol bėgioji su viena padangėle po pievą.
Tame nieko blogo kaip ir nėra — nors nėra ir nieko gero. Bėdos prasideda, kai šuniui užkraunami didesni svoriai. Jei šuniui svorį išjudinti sunku, žiūrėk — vedlys staiga pakelia pelę į orą, siekdamas, kad šuo pašokęs daužtųsi ir taip pajudintų viltis miršta paskutinė vežimuką. Dar daugiau emocijų šiam groteskiškam vaizdeliui prideda tai, jog dažnas vedlys šaukia, staugia ir kriokia lyg senas briedis per rują.
Svorio tempimas — saugus sportas, tačiau tam yra sąlyga — jis turi būti atliekamas tinkamai. Tai — paprasčiausias svorio išjudinimas bet kokia kaina. Weight Pulling — gan ramus sportas. Pašaliniam stebėtojui, žiūrint į lojantį besidaužantį šunį ir riaumojantį šeimininką, tikrai nesusidaro geras įspūdis nei apie svorio tempimą, nei apie šunų jėgos sportą apskritai.
Tokie daužymaisi — pavojingi. Svorio tempimas turi sveikatai naudingą poveikį, jei jis atliekamas teisingai — t. Negi tikrai manote, kad visi tie siaubingi judesiai su prie sunkaus vežimo ar 5 padangų borderkolis mesti svorį šunimi yra naudingi ir sveikatingi?
Galite sužaloti savo keturkojo draugo raumenis, sąnarius ir nervus. Smagiausia tai, kad noras tempti paprastai laimi prieš norą pasiekti žaisliuką — tai yra, visi tie daužymaisi ir ardymaisi dažniausiai sulaukia priešingo rezultato.
Daug protingiau — nebandyti jo sugadinti. Iš tiesų jis nėra laimingas.