Kupidonas liekninantis apatinius rūbus.

Juokas yra užkrečiamas. Fotoaparatas yra negailestingas užverstoms akims ar piktoms veido išraiškoms. Deja, tik tragedija — tiek G. Bet tikrai yra kur to pasimokyti, ar ne? Beveik 75 tūkstančiai jų gyveno anglies kasyklų regionuose Pensilvanijoje bei Vakarų Virdžinijoje, 10 tūkstančių gyveno Filadelfijoje bei Baltimorėje, o metais Čikagoje gyveno 30 tūkstančių lietuvių.

Ir bedarbės. Žinoma, geriausiai sekasi tiems žmonėms, kurie yra iniciatyvūs ir imlūs — kaip ir bet kuriame kitame versle. Tiesioginėje prekyboje nepasislėpsi niekam už nugaros, kaip kokioje ministerijoje ar didžiulėje bendrovėje: tik tu pats atsakai už save ir už savo darbo rezultatus. Jankausko, Lietuvoje — ir Baltijos šalyse apskritai —į tiesioginę prekybą ateina daug daugiau išsilavinusių žmonių, nei, tarkim, Skandinavijos kraštuose.

Galbūt todėl, kad pas mus mokytojai, gydytojai, tarnautojai ir namų šeimininkės negali sau leisti gyventi be gero papildomo uždarbio. Tame tarpe žmonių, kurie yra geresni verslininkai, negu aš. Ir jie labai nori užsiimti savo verslu. Bet jie neturi pradinio kapitalo. Yra daug žmonių, kuriems valstybė negali pasiūlyti tiek pajamų, kiek jie verti — tarkim kupidonas liekninantis apatinius rūbus, gydytojos, kiti specialistai.

Jiems Oriflame tampa puikiu papildomų pajamų kupidonas liekninantis apatinius rūbus. Tiesioginėje prekyboje turi tiek, kiek dirbi. Atėjus į bet kurios tiesioginio pardavimo kompanijos demonstruotojų susirinkimą, gali apimti keistas jausmas: kas užveda čia, šitoje salėje susirinkusias moteris, kurios akivaizdžiai tampa entuziastingomis ir pasiruošusiomis kalnus nuversti?

CRM — tai ne tik kompiuterinė įranga, segmentuojanti klientus. Mes visada žinome, kas yra geriausios mūsų gaminių demonstruotojos: kiekvieną savaitę. Mes visada žinome, kam mes galime padėti. Kam reikėtų ateiti į seminarą pasimokyti. Ir kiekvieną savaitę mes pastebime visus, kurie labiausiai stengėsi — ir mūsų laikraštukuose, ir demonstruotojų susirinkimuose, ir asmeniškai.

Moterys, kurios ateina pas mus, dažnai man prisipažįsta, kad tik čia pasijautė svarbios ir reikalingos, o prieš tai buvusioje darbovietėje, kur dirbo gal 20 metų, niekada nebuvo sulaukusios nė mažiausio pagyrimo ar sveikinimo. Kiekvienam žmogui reikia dėmesio ir įvertinimo. Pas mus niekas niekada nėra kritikuojamas ar baramas. Mes mokame tik pasveikinti. Tai asmeninis verslas.

Jau minėjau, kad JAV tiesioginių pardavimų įmonėse yra įdarbinta tik 0. Juk dauguma įmonių šiais laikais suvokia, kad negali dantų taisytis pats: mes esame geriausi darydami vieną darbą, ir darydami jį geriau nei kiti. Tad pažangiausios šių dienų įmonės drąsiai deleguoja visas ne esmines veiklas kitiems atlikti.

Tiesioginių pardavimų įmonės tai daro jau dešimtis metų. Jei jų gaminių platintojas yra ne tos pačios įmonės darbuotojas, o tiesiog tavo klientas, jis yra… karalius. Jį tegalima motyvuoti dirbti dar geriau, mokyti dirbti sėkmingai ir pasistengti sudaryti tokias sąlygas, kad jam pirkti gaminius iš kompanijos būtų vienas malonumas. Akivaizdu, kad tai ir yra tiesioginės prekybos įmonių efektyvumo ir dinamiškumo pagrindas.

Tokia struktūra taip pat leidžia kompanijoms būti labai lanksčioms, greitai reaguoti į naujoves, pristatyti naujus gaminius į rinką ir galų gale į ją įsiskverbti daug giliau ir su daug mažesnėmis sąnaudomis. Tačiau nuo metų JAV jūs vargu ar berastumėte nors vieną reklaminį skelbimą — nei TV, nei spaudoje. Tai viena iš didžiausių tiesioginės prekybos įmonių pasaulyje. Pasirodo, m. Žodžiu, kol Jūs slapstotės nuo tiesioginių pardavėjų visais įmanomais būdais, jūs esate jais nepatenkinti.

Tačiau kai tik jie pagaliau Jums parduoda nors mažiausią daikčiuką, Jūs tampate ištikimu tiesioginių pardavimų gerbėju. Kosmetiką daug maloniau ir patikimiau pirkti iš konsultantės, kuri visada padės labai praktiškais, individualiais patarimais, leis paimti pavyzdžius pabandymui, nei šviesom tviskančioje parduotuvėje, kur tokių sąlygų gali nebūti. Arba kur pardavėja pastoviai tauškia telefonu ir nelabai išmano apie tai, ką ji parduoda.

Jam rūpi. Jis suinteresuotas, kad kiekvienas potencialus klientas liktų sužavėtas jo pasiūlymu. Tų pačių tyrimų rezultatai parodė, kad kosmetikos pardavimai tiesioginių pardavimų būdu vertinami kur kas palankiau nei jos prekyba specializuotuose prekyvietėse, hiper-marketuose, vaistinėse, universalinių parduotuvių kosmetikos skyriuose. Jei Jūsų parduodamas gaminys yra geresnės kokybės, nei konkurentų, jei vartotojas turi būti apmokomas, kaip teisingai šį gaminį naudoti, tiesioginių pardavimų būdas yra paprasčiausiai optimalus.

Investuoti tereikia minimaliai, dažniausiai laiką, tačiau save nuteikti reikia labai rimtai. Tiksliau —labai teigiamai. Čia suvoki, kaip svarbu turėti konkretų tikslą gyvenime, ir puiku tai, kad gali labai aiškiai matyti, kaip progresuoji to tikslo link. Visada gali sužinoti, kaip sekasi kitiems, ir tai įkvepia pasistengti patį. Pas mus surūgėlių nebūna.

Mokomės vertinti problemas ir klaidas kaip patirtį, kuri mus daug ko išmoko. Būti optimistu —mūsų darbo dalis. Jaučiu, kad nupiešiau tikrai rožinį tiesioginės prekybos paveikslą.

Bet kodėl mūsų visuomenėje vis tik vyrauja neigiama nuostata tiesioginės prekybos atžvilgiu. Ar man taip tik atrodo? Kas yra tas šaukštas deguto, gadinantis visą statinę? Dar tėvai mums mažiems sakydavo: jei gatvėje tau koks dėdė pasiūlys saldainį — šiukštu neimk.

Jei Jus kviečia į gaminių prezentaciją ar siūlo pademonstruoti kažkokį gaminį, suveikia tas pats mūsų savisaugos mechanizmas. Mums net sunku patikėti pardavėjo šypsena. Tačiau tikroji bėda, manyčiau, yra tos tiesioginių pardavimų kompanijos, kurios nesilaiko jokių principų: be leidimo braunasi į kontoras, butus, pasakodamos apie mistines loterijas ar kitus nebūtus dalykus, praktiškai terorizuodamos žmones.

Tereikia atminti, kad jei tokie pasiūlymai skamba per gerai, kad būtų teisybė, taip greičiausiai ir yra. Tai ir yra tas šaukštas deguto, kuris gadina medų rimtoms tiesioginių pardavimų įmonėms. Reikėtų paminėti ir kitus dalykus, kurie gali nuvilti vartotojus. Pavyzdžiui, rengiamos loterijos, kuriose… išlošia visi dalyvaujantys. Laimėtojai kviečiami iškilmingų laimėtojų pietų į restoraną, kur paaiškėja, kad jie išlošė vyno butelį ir…galimybę su 10 procentų nuolaida įsigyti vos ne kaip automobilį kainuojančią burbuliukus leidžiančią vonios įrangą.

Kiek reikia investuoti? Ar galite pasiremti nepriklausomais šios verslo galimybės vertinimo šaltiniais? Ar nebus taip, kad su gera nuolaida įsigijęs pilną garažą jonizatorių — optimizatorių, išlaikysite juos ir savo anūkams? O paskui — žinokitės.

Patariu būti atsargiems ir su grybų auginimu namuose, kalėdinių namelių konstravimu ir kitais nepaprastais verslo pasiūlymais. Ar tai ne man? Ir ne Jums? Pasakykite, kas šiais laikais neturi ko kupidonas liekninantis apatinius rūbus Savęs —kaip darbuotojo kupidonas liekninantis apatinius rūbus.

Savo idėjų. Savo žinių. Savo patirties. Mes visi esame prekybos agentai. Tik vieni moka parduoti, kiti —ne. Vieni tai daro atvirai. Kiti taip ir neišmoksta to daryti. Bet tikrai yra kur to pasimokyti, ar ne? Ir skaityti jas taip pat malonu, kaip gerus romanus — korporacinėse istorijose apstu Pelenių istorijų, romantikos, išdavysčių, gyvenimus kainavusių klaidingų sprendimų ir ieškojimų, nuopolių bei svaiginančių pakilimų.

Kompanijų įkūrėjai noriai pasidalins su Jumis savo patirtimi bei vizijomis. Kompanijų kupidonas liekninantis apatinius rūbus išsamiai Jums papasakos begales nereišmingų faktų, kiek mėsainių jos pardavė visoje planetoje, koks šaunus ir anūkus mylintis senelis buvo Ferdinandas Porsche, ir ar pasiektų jų pagaminti automobiliai Saulę, jei sudėtumėme juos vieną ant kito. Nejaugi jos nieko nesukurdavo ir nepadovanojo pasauliui? Kompanija iškėlė ieškinį autoriui, tačiau susilaukė tik dar daugiau nemalonesnio visuomenės dėmesio šiam savo istorijos periodui, ir po trijų metų byla buvo nutraukta.

Neišvengiamai tokios bylos papildys ir kol kas šykščias žinias apie vokiškų kompanijų veiklą Antrojo pasaulinio karo metais… Kodėl šį periodą kompanijos slepia arba bent jau korektiškai nutyli? Šis faktas yra ir pagrindas nesiliaujantiems reikalavimams išmokėti kompensacijas į Trečiąjį Reichą priverstinai išvežtiems darbininkams anksčiau tokių skelbimų pasirodydavo ir Lietuvoje bei išlikusiems po Holokausto žydams.

Iš to išplaukia ir kita nuostata — vokiškų arba japoniškų prekių funkcinis riebalų degintojas, šiais laikais, aišku, nebelabai rūpintis jaunimui, tačiau savo laiku vyraujantis amerikiečių tarpe bei pasaulio žydų bendruomenėse.

Daugelis pasaulio žydų ilgus metus juto nenusakomą antipatiją vokiškiems pavadinimams ir išvis viskam, kas tik kiek nors susiję su Vokietija. Juoba kad milijonai žydų žuvo per Holokaustą, o paties Holokausto metais klestėjusios kompanijos dabar klesti netgi dar labiau.

Vokiškos kompanijos tai uoliai neigė. O Aušvico krematoriumų elektros instaliacija rūpinosi AEG specialistai, pasistengę atlikti viską, kad tik lavonų deginimas vyktų dar greičiau. Galima boikotuoti vokiškus gaminius, bet kiek toli galima eiti?

Tačiau ar tai reiškia, kad būdami Vokietijoje žydai privalo vaiksčioti tik pėsčiomis ir nesinaudoti šiandienos geležinkeliais? Kai penktajame dešimtmetyje Vokietijos Federatyvinė Respublika susitarė su Izraeliu išmokėti reparacijas už kančias sukeltas žydų tautai nacizmo periodu, Izraelio vyriausybė pageidavo dalį reparacijų paimti natūra — transporto priemonėmis, metalurgijos ir naftos produktais.

Išties, o kam kiršinti tautas? Kam gadinti reputaciją? Jei reikės, sumokės ir dar — vargas nugalėtiesiems! Ko dar reikia? Sovietinės okupacijos laikais buvo išleista daug knygų bei brošiūrų ir lietuvių kalba apie vokiškų kompanijų dalyvavimą grobuoniškuose Hitlerio karuose.

Tačiau absoliuti dauguma sovietinių žmonių tų kompanijų gaminių nematė, su tais vadovais pasikalbėti negalėjo, todėl ir pavadinimų įsiminti beveik nebuvo reikalo. Tačiau ilgainiui tos brošiūros nusimėtė, o šiandien tie pavadinimai čia — pas mus. Ir argi mūsų neskatina pirmyn noras pažinti aplinkinį pasaulį?

Pirmoji žydų-vergų grupė pradėjo darbą Mauthauzeno stovykloje metų kovo 16 dieną. Be to, darbininkų dar laukė ir konclageriai. Ir tai buvo komercija, o ne valstybės užsakymas, netikėtai labai pagyvinęs Vokietijos geležinkelių kompanijos verslą. Pagal valstybės kontraktus, žydai mokėjo grupinius tarifus ir džiaugėsi taip sutaupę pinigų. Tačiau galutinis tikslas buvo akivaizdus — išnaikinti nelaimėlius, Planas buvo diegiamas koordinuojant su Vokietijos verslo kompanijomis, kad jie galėtų integruoti savo gamyklas kaip numesti svorio per mintis kupidonas liekninantis apatinius rūbus netoli koncentracijos stovyklų.

Taip ar galite numesti svorio kseniku Dachau koncentracijos stovyklos oietinėje Vokietijoje veikė virš 30 vien ginkluotės gamyklų, kuriose dirbo 30 tūkstančių kalinių.

Bet kurioje didesnėje koncentracijos stovykloje neišvengiamai atsirasdavo ir kokios nors vokiškos kompanijos filialas — nejaugi kaliniai stums dienas už spygliuotos vielos veltui? Šias milijonų pasaulio žmonių keliančias siaubą, tačiau ir slaptą susižavėjimą uniformas metais sumodeliavo Hugo Bossas, nuo to laiko Trečiajame Reiche buvęs atsakingu ir už jų serijinę gamybą, taip pat — esesininkų aksesuarų gamybą. Hugo Bossas įkūrė gatavų drabužių kompaniją metais, ir jo vardo pripažinimas, beje, neatėjo iš karto.

SS vadui H. Himmleriui patiko kompanijos pasiūlyti uniformų modeliai, valstybiniai užsakymai pasipylė vienas po kito, ir būtent Hugo Bossas buvo žmogus, vėliau patobulinęs esamas hitlerjugendo bei Vermachto kariškių uniformas. Karo pabaigoje praktiškai visos Trečiojo Reicho uniformos išskyrus laivyno bei Liuftvafės buvo sukurtos pagal H. Kupidonas liekninantis apatinius rūbus Bossas džiaugėsi taip lengvai išsisukęs ir mirė metais.

Šeimos verslą perėmė jo sūnus. Nė vienas Bossų šeimos narys šiuo metu nedalyvauja savo prosenelio vardu pavadintos kompanijos veikloje. Mūsų dabartinė kompanija nėra už tai atsakinga. Mėlynai baltas BMW logotipas simbolizavo Bavarijos vėliavą ir lėktuvo propelerį. Hitleriui atėjus į valdžią bei Antrojo pasaulinio karo metais BMW tapo pagrindiniu variklių tiekėju Liuftvafei, ir motociklų tiekėju Vermachtui. Meniniuose filmuose bei kronikose apie karo ar maitinant krūtimi lieknėja matomi vokiečių armijos motociklai net ir tie su priekabomis buvo taip pat BMW gaminys.

Prieš karo pabaigą beveik visos BMW gamyklos buvo subombarduotos, išskyrus likusias rytinėje Vokietijos teritorijoje Eisenach-Dürrerhof, Wandlitz-Basdorf and Zühlsdorf — jas išmontavo išsivežė rusai. Po karo BMW pripažino, kad jų gamyklose prie Dachau koncentracijos stovyklos dirbo tūkstančių kalinių bei karo belaisvių, daugiausiai remontavusių lėktuvų variklius.

Aišku, dar iki to laiko tūkstančiai darbininkų jau buvo žuvę, pabėgę ar perkelti į kitas, žiauresnes koncentracijos stovyklas. Už ką H. Fordas nusipelnė tokių žmogėdros pagyrų? Sunku H. Fordą pavadinti vien paprastu antisemitu — jo plačiai žinoma neapykanta žydams buvo tiesiog patologinė. Dar metais H. Tačiau Hitlerio palankumo H. Fordas nusipelnė nė vien už tai. Kaip žinia, nė vien vokiškos ar prancūziškos kompanijos dirbo nacių karo mašinai.

Užfiksuota galybė paradoksalių atvejų, kai iš abiejų fronto pusių amerikiečiai ir vokiečiai susiremdavo vairuodami tų pačių kompanijų pagamintus džipus, sunkvežimius bei tankus. JAV karinė žvalgyba turėjo duomenų, kad abi kompanijos vykdo ir vokiečių armijos užsakymus, tačiau oficialiai tai darė kompanijų dukterinės įmonės, kurios iki metų rugsėjo jau kontroliavo 70 procentų Vokietijos automobilių rinkos. Verslas yra aklas politiniams interesams. Abi kompanijos persikvalifikavo gaminti tik sunkvežimius karo reikmėms.

Nenuostabu, kad tuo pat metu abi kompanijos Amerikoje taip pat pelnėsi ir iš analogiškų JAV armijos užsakymų. Tai buvo Vokietijos armijos transporto sistemos stuburas. Varnas varnui akies nekirs. Netgi amerikiečių lakūnai žinojo, kur yra jų tėvynainių gamyklos. Jas išmontavo ir išsivežė rusai. Po Antrojo kompanija prarado 80 procentų viso savo turto.

Vis dėlto daugiausiai : optikos kompanija gamino persikopus. Neneuostabu, kad povandeninių laivų statybai nuo metų buvo pastatytos ir dvi koncentracijos stovyklos, kurių vergai gamino akumuliatorius, variklius bei torpedas. Manoma, kad karo pabaigoje juo buvo išmėginta naikinti ir žmones, tačiau akivaizdžių įrodymų šiam teiginiui paremti trūksta.

Kompanijos gamyklos buvo toks svarbus taikinys sąjungininkų aviacijai, jog nuolat buvo kilnojamos iš vienos vietos į kitą. AGFA vienu metu buvo tapusi didžiausia Europoje fotomedžiagų gamintoja. Tai atnešė ne tik Nobelio premiją ir amžiną šlovę P. Iš kompanijos laboratorijų atsirado aspirinas bei heroinas, kuris tais laikais buvo naudojamas narkomanams nuo morfijaus gydyti, bei kosuliui malšinti ypač efektyvus vaikams. Šiandien metadonas naudojamas priklausomybei nuo heroino gydyti….

BASF pavadinimas nebuvo labai žinomas kiekvienai Vokietijos namų šeimininkei, tačiau buvo itin vertinamas pramoniniuose sluoksniuose Tarybų Sąjungoje užaugusieji turbūt atsimena BASF audiokasetes?

•  - Ты меня недооценил, сынок.
• Liekninančios Motion Free Kapsulės - MOTION FREE
• – Puslapis 5 – Vyrui
• Я в плену абсурдного сна».

Ši kompanija dar XIX amžiuje sukūrė naujas dažymo technologijas, susintetinusi anksčiau tik iš Kinijos gaunamą indigo dažą. BASF mokslininkai taip pat sukūrė sintetinius nitratus, ir metais pagamino pirmąjį amoniaką. Jis tiko ne tik trąšų, bet ir parako gamybai — amoniako išradėjas Carlas Boschas gavo už jį Nobelio premiją, o besirengianti karui Vokietija atsiribojo nuo priklausomybės užsienio rinkose.

Beje, šis išradimas padėjo pamatus ir sintetiniam benzinui sukurti, kas vėliau dar labiau įgalino Vokietija autonomiškai ruoštis karui.

18 2019 LT

Be šios kompanijos Hitleris nebūtų puoselėjęs planų užkariauti pasaulį. Boschas buvo atvirai priešiškas nacistams. Nacių eksperimentai su žmonėmis koncentracijos stovyklose, kuriant naujus vaistus yra plačiai nušviesti tiek Vakarų, tiek tarybinėje žiniasklaidoje. Belieka tik priminti, kas buvo pagrindiniai tų eksperimentų užsakovai. Muskusas — pats pagrindinis komponentas — yra gaunamas iš Himalajų elnių.

Jis randamas maišelyje prie pat penio ir būna labai aukštos koncentracijos per pavasario rują. Elnienei tai visada yra seksualinis užvedimas, ir todėl muskas buvo laikomas stimuliatoriumi. Paryžiaus kurtizanės pereitame amžiuje nešiodavo muskuso maišelius tarp krūtų, ir net šiandien tai yra būtinas brangių kvepalų gamybos komponentas.

Tačiau nemaloniausias dalykas pasaulyje yra gyvulių žudymas dėl stimuliatoriams reikalingų komponentų. Nors tyrimais įrodyta, kad tai tik mitas, tačiau daug kur Rytuose šie ragai parduodami kaip lytinio aktyvumo stimuliatorius. Šio amžiaus pabaigoje pasaulyje beliko apie raganosių, nors dar metais jų buvo apie 65 tūkstančius. Kaip ir tigrai dėl savo penio, virto vyne… Nors tai ne ką geresnis stimuliatorius negu viščiukas, virtas tame pačiame vyne.

Pasaulyje beliko ne daugiau kaip tigrų, ir manoma, kad jie sparčiai nyksta. Tačiau tik visai neseniai mokslininkai pradėjo aiškintis, kodėl mes juokiamės? Kodėl mes turime prasižioti ir leisti tuos keistus garsus? Kupidonas liekninantis apatinius rūbus juoktis yra smagu? Kaip ir kodėl tai veikia mūsų organizmą?

• Беккер поблагодарил его и быстро зашагал, ища глазами лифт.
• lapkričio – Vyrui
•  О… понимаю.

Į šią mūsų nerimtąją saviraiškos pusę šių laikų gydytojai žiūri labai rimtai. Medikų pasaulyje visuotinai pripažinta, kad juokas padeda kovoti su ligomis ir stiprina sveikatą. Juokas — sveikatos pagrindas Iš dar vaikystėje sužinamų tiesų yra ne vien kupidonas liekninantis apatinius rūbus, kad cigaretė sutrumpina gyvenimą a minučių, taip pat žinoma, kad kiekvienas juoko priepuolis pailgina tą patį gyvenimą taip pat a minučių.

Juokas gamina organizme vitaminą C. Bet ar gali juokas išgydyti fizinę ligą? Tyrimais nustatyta, kad po 10 minučių trunkanti juokinga komedija užtikrina jos žiūrovui 2 valandas ramaus ir kieto miego.

Besijuokiančiųjų žmonių kraujyje suaktyvėja baltieji kūneliai, atsakingi už ląstelių su infekciniais virusais atpažinimą. Linksmi žmonės yra sveikesni, nes, kaip žinia, fizinę būklę apsprendžia ir sąmonės būsena. Juokas atpalaiduoja organizmą ir yra svarbus ginklas kovoje su stresu — juokas lėtina širdies plakimą ir mažina kraujo spaudimą.

Besijuokiančio žmogaus krūtinės ir pečių raumenys susitraukia, ir tai slopina įtampą, susidariusią liekninanti aitrioji paprika kūno vietose.

Ir svarbiausia — juokas mažina žmogaus stresą — pagrindinę sąlygą širdies smūgiui gauti. Jau S. Freudas teigė, kad aplinkybes atitinkantis juokas gali sumažinti galimybes konfliktui kilti.

Bet kuriuo atveju juokas stiprina mūsų organizmo imunitetinę sistemą. Amerikiečių mokslininkai išsiaiškino, kad juokas sumažina streso hormono — kortizolio kiekį ir padidina kovojančių su infekcijomis limfocitų kiekį kraujyje.

Kiti tyrimai parodė, kad komedijų žiūrovų seilėse pagausėja imunoglobino — pagrindinės medžiagos, kovojančios su persišaldymo ir kosulio bakterijomis. Juokas ir visuomenė Humoro jausmas turi ir svarbią psichologinę savybę — amerikiečių mokslininkų teigimu, sugebėjimas pasišaipyti iš savo problemų sukuria ir galios jausmą, kuris skatina pozityvią viltį.

Tol kol mes dar sugebame juoktis ar kikenti, mažiau pasiduodame depresijai ar nevilčiai. Mūsų visuomenė praranda juoko dovaną. Mokslininkai teigia, kad vaikai vidutiniškai juokiasi kartų per dieną, tačiau pasiekus 30 metų ribą, šis skaičius sumažėja iki penkiolikos. Kažkurioje augimo proceso dalyje mes prarandame progas pasijuokti… Gydomųjų juoko savybių atradimas nėra naujas dalykas pasaulio medicinos istorijoje.

Dar apie metus prancūzų gydytojas Henri de Mandeville stengėsi, kad jo ligoniai nuolat būtų linksminami savo artimųjų ar giminių. Tačiau toks receptas tiems laikams buvo ypač neįprastas — viduramžių dvasininkija, daranti įtaką kupidonas liekninantis apatinius rūbus gyvenimo aspektams, buvo nusistačiusi prieš garsų juoką apskritai.

Pagrindo tokiai nuostatai davė Biblijos tyrinėtojų teiginys, kad Jėzus Kristus niekada nesijuokė, taip patvirtinant senovės graikų filosofo Platono mintis apie tai, kad juoko priežastis — noras pasityčioti iš likimo nuskriaustų ir mažiau gyvenime pasiekusių žmonių. Net iki XVIII amžiaus pabaigos Anglijos salonuose buvo vyravo nerašyta taisyklė, kad garsus juokas yra žmogaus ribotumo požymis.

Socialinė juoko reikšmė Be abejo, egzistuoja ir tamsioji humoro pusė — ne visas žmonių juokas yra gyvybę pailginanti ar stresą mažinanti savybė. Būnant kompanijos autsaideriu — aplinkinių pašaipos objektu — kitų juokas gali būti labai nemalonus dalykas.

Absoliuti žmonių dauguma yra visuomeniški individai, kuriems svarbu aplinkinių dėmesys ir pagarba. Augdami mes išsiugdome kompleksinius savo elgesio įgūdžius, kurie padeda mums išgyventi kupidonas liekninantis apatinius rūbus žmonių grupėse.

Nuolatinė samdomų vadybininkų būsena. Prašymas atlikti paslaugą, slapta apeliuojant į bendrą tautybę. Tačiau Viešpats nepasakė, kaip ir kam reikia daugintis. Jau tada, kaip ir dabar, daugelis Žemėje gyvenančių organizmų dauginosi be sekso — ir neatrodo, kad tai jiems nepatiktų. Jie negaišta brangaus laiko meilikavimui savo partneriui, nesprendžia bereikalingų nesusipratimų.

Ne paslaptis, kad juokas atsiranda tose grupėse, kurios nariai gerai sutaria ir laisviau jaučiasi. Kuo daugiau juoko kompanijose — tuo daugiau vienybės. Noras būti grupės lygiateisiu nariu, užuot buvus atstumtuoju autsaideriu paaiškina ypač paaugliams būdingą visuotinį kikenimą, nors ne visi grupės nariai supranta, iš ko juokiamasi.

Ir jeigu jūs atsidursite tokioje situacijoje, kai žmonės juokiasi iš jūsų, vienintelis būdas juos sustabdyti yra priversti juos juoktis kartu su jumis.

Tačiau mes juokiamės ne tik jausdami būtinybę neišsiskirti iš kompanijos — ypatingas juokas kyla ir tada, kai jaučiamės nepatogiai ar sutrikę. To priežastis yra tai, kad jaučiamės bendraudami su kažkuo pranašesniu už save.

Juokas yra užkrečiamas. Negana to, kad kartais juokinga vien stebėti besijuokiantį žmogų, — metais Tanganikoje dabar kupidonas liekninantis apatinius rūbus Tanzanija kilo lig šiol moksliškai nepaaiškinta juoko epidemija.

Ji prasidėjo nuo to, kad dvi vienos klasės mokinės pradėjo juoktis, juoku užsikrėtė visa klasė, vėliau prie mokinių prisijungė jų mokytojai ir motinos, atėjusios pasiimti vaikų. Jie savo ruožtu užkrėtė juoku savo vyrus, kurie besijuokdami paskleidė juoko bacilą aplinkiniams kaimams. Šis masinis juoko priepuolis tęsėsi dvi savaites, ir buvo užvaldęs virš tūkstančio žmonių. Dar visai neseniai buvo manoma, kad moterys, skirtingai nuo vyrų, labai retai arba išvis neturi humoro jausmo.

Juoba kad absoliuti dauguma pasaulio komediantų — vyrai. Amerikiečių psichologų teigimu, moteris juokina daug mažiau dalykų negu vyrus. Tačiau ar tame iš tikrųjų yra skirtumas?

KAS, PO VELNIŲ, TA MEILĖ YRA?

Apklaustųjų moterų teigimu, juoką jų vyrams ar partneriams dažniausiai sukelia banalūs įvykiai. Juokas — išimtinai žmogiška savybė. Pavyzdžiui, gyvuliai taip pat jaučia stresą, gali būti liūdni ar blogos nuotaikos. Bet jie niekada nesijuokia… Kodėl? Juokas yra nepaprastas tuo, kad tai yra ir refleksas, ir kartu tik žmogui būdingas psichologinis aktas, kuriame dalyvauja ir mūsų pasąmonė, ir kūnas. Kaip refleksas jis gali suveikti tada, kai yra veikiamos jautrios kūno dalys — pvz.

Tokį pat juoką gali sukelti ir paprastas vaizdas, kai cirko manieže klounui nukrenta kelnės. Juokas pradeda vystytis kaip primityvi reakcija — nuo kūdikio šypsenos.

Manoma, kad pirmosios kūdikių šypsenos yra nevaldomų veido raumenų judesiai. Tačiau, nors pirmoji jūsų vaiko šypsena kupidonas liekninantis apatinius rūbus atsitiktinė, bet jausdamas nuolatinį tėvų džiaugsmą dėl šypsenos, vaikas išmoksta ją kartoti. Intensyviau dirbantys plaučiai išstumia didelius oro kiekius 90 kilometrų per valandą greičiu. AKIS — Jos prašviesėja, regėjimas tampa aštresnis dėl akyse pagausėjusių ašarų — kupidonas liekninantis apatinius rūbus ašarų atsiradimo refleksas, kurį sąlygoja šypsena.

Taigi, kai esate avatar greitas riebalų nuostolis dėmesio centre, ir papraciai seka fotoobjektyvais kiekvieną Jūsų žingsnį, būtina ne tik elgtis padoriai, bet ir išmanyti, kaip įvairiomis aplinkybėmis padarytose nuotraukose visada atrodyti geriau.

Ir vargu ar kas žino šias gudrybes geriau nei čekų kilmės JAV multimilijonierė Ivana Trump, viena iš labiausiai fotografuojamų pasaulio moterų. Svarbiausia, išlipant iš automobilio, stenkitės nepakelti kelių aukščiau strėnų, ir, prieš atidarant duris, būkite prie jų kiek įmanoma arčiau.

Išlipant iškart tieskite kūną — taip atrodysite oriau. Kita priežastis —žiūrint per petį, fotokamera užfiksuos tik tris ketvirčius Jūsų veido, ir jis nuotraukoje atrodys siauresnis. Net kai nežiūrite į fotografą pro petį, galite išgauti tą patį efekltą, lengvai pasukdama galvą į dešinę ar į kairę.

Žiūrint tiesiai į kamerą, veidas nuotraukoje atrodys apvalesnis. Taip pat patartina viršutinės kojos pėdą nulenkti žemyn, nes tai sukelia įspūdį, kad koja yra keliais centimetrais ilgesnė — jokia pasaulio moteris tikrai neužpyktų, jei jos kojos būtų dar ilgesnės. Tačiau kas kita sukryžiuotos ant krūtinės rankos — jos įrėmina viršutinę Jūsų kūno dalį ir sukelia griežtą bei atstumiantį įspūdį.

Taip pat neleiskite rankoms kadaruoti šalia šonų, nes atrodys, kad jaučiatės nepatogiai. Geriausia rankomis į ką nors atsiremti — tokia poza rodo, kad Jūsų atsipalaidavusi ir turite gerą laiką.

Tai padarys Jūsų sedėseną tiesesne, be to, Jūsų kojos nebus priplotos prie sofos o tuo pačiu, ir nebus pastorintos. Be to, patartina nuo fotoaparato kiek nusisukti, nes sukelia liekninantį efektą, ir atrodysite plonesnė, nei sėdinti tiesiai prieš objektyvą. Jei saulė spigina Jums tiesiai į akis, paprašykite fotografo pereiti į kitą vietą.

Be to, saulės šviesa neišvengiamai sukurs šešėlius ant Jūsų veido, tad geriausia stovėti atvirame šešėlyje, pavyzdžiui, po medžiu. Profesionalus fotografų apšvietimas balina spalvas, todėl, fotografuojantis su tokio tipo apšvietimu pavyzdžiui, atelje patarinta naudoti tamsesnį makiažą, nes su šviesiais tonais atrodysite kaip Adamsų šeimynėlės narė. Tačiau, jei Jūsų maskara yra pernelyg tamsi, akys nuotraukoje atrodys mažesnės nei iš tiesų yra.

Ir nesusigundykite užsidėti daugiau makiažo, nei priklauso, nes nuotraukose bet koks veidas visada atrodo labiau kaip kaukė. Netiesa, kad negalima fotografuotis, kai objektyvas atsuktas į šviesą. Iš tiesų, nėra geresnio būdo paslėpti savo veido bruožų trūkumus, kaip atsistoti nugara į šviesos šaltinį. Be to, blykstė visada išryškina raukšles bei pabrėžia veido raudonį. Tačiau dirbtinė šypsena yra dar blogiau — ji visada akivaizdžiai nenatūrali. Geriausias būdas išgauti tinkamą šypseną — įsivaizduoti, kad fotografas yra Jūsų geriausias draugas.

Galvokite apie kažką malonaus, bet būkite atsargi, neperlenkite lazdos — pernelyg plati šypsena išryškins raukšles apie akis. Galva neabejotinai bus palenkta į vieną pusę, ir taip atrodysite prieinama bei gundanti. Palenktus galvą žemyn, ant Jūsų veido atsiras tamsių šešėlių, todėl tikrai yra daugiau priežasčių fotografuojantis laikyti galvą iškelta. Yra nedidelė gudrybė, kaip suteikti savo burnai ir žemesniajai veido daliai geresnę formą — prispauskite liežuvį prie vidinės viršutinių dantų pusės.

Keistai jausmas, sutinku, tačiau jis tikrai duoda gerus rezultatus. Ilgaveidžiams geriau žvelgti į objektyvą šiek tiek pakėlus smakrą aukščiau. Tačiau plačių šnervių ir mėsingos nosies savininkams verčiau žvelgti į objektyvą iš padilbų. Antra, balti vyriški marškiniai niekada neatrodo tvarkingai nuotraukose — ji išskaido žmogaus figūros kontūrus, o vaizdajuostėje išbalansuoja kitas baltas spalvas.

Dar blogiau nei balti marškiniai — žali arba violetiniai: jie suteikia veidui nenatūralų atspalvį ir iškraipo veido bruožus. Geriausiai šiuolaikinių fotoaparatų matricos perteikia mėlyną spalvą. Taip visada atrodysite įsitempusi, ir šypsena atrodys dirbtinė. Verčiau užsidenkite burną ranka, nes kramtantis žmogus bet kuriuo atveju nuotraukose atrodo juokingai. Nesifotografuokite atviroje saulėje. Būsite priversta prisimerkti, ir ant veido atsiras šešėlių. Nepūskite lūpyčių ir atvirai nerodykite nepasitenkinimo, kai šalia yra fotografas.

Fotoaparatas yra negailestingas užverstoms akims ar piktoms veido išraiškoms. Kai kurie fotografai mano, kad vienos akies mirktelėjimas atrodo seksualiai, tačiau momentinėse nuotraukose to užfiskuoti praktiškai neįmanoma — visada atrodysite kaip tinginė ar prisigėrusi alkoholio. Pataupykite mirtelėjimus tiems, kuriems išties norite tai padaryti.

Vienintelis žmogus, kuriam leidžiama pamatyti visus Jūsų dantis, yra stomatologas. Tai buvo tamsūs žmonės tiesiogine ir perkeltine prasmekuriems ūmiai užsinorėjo sužinoti, kas ta Lietuva ir kas yra žymūs tos šalies atstovai. Viskas aišku — lopinėlis prie Baltijos kupidonas liekninantis apatinius rūbus.

Žymūs Lietuvos žmonės? O štai jų tiems irgi europiečiams surasti pasirodė ne taip paprasta. Adamkaus nuopelnų aplinkosaugai jie nebuvo pajutę, o ir Ukrainos politinės krizės sureguliavimas dar skendėjo tolimoje ateityje. Pakso skandalas dar nebuvo prasidėjęs. Ir buvo akivaizdu, kad Česlovas Milošas ar M. Čiurlionis dar niekada nesibeldė į jų sielas. Ir Jono Meko filmų jie nebuvo matę. To užteko. Paraudo albanų veidai užtinę, prašviesėjo jų drumzlinos akys. Monicą Lewinsky jie pažinojo.

Lietuva ir jos žmonės. Kas jie pasaulyje? Indijoje — irgi. Po Kiniją taip pat neteko pasidairyti. Ir vis dėlto esu tikras: jei nuvykčiau kada, būtinai sutikčiau tenai lietuvių.

Bombėjaus ar Šanchajaus įkaitintuose skerstgatviuose, nepereinamose Afrikos džiunglėse ar ugnimi kvepiančioje Sacharos dykumoj ausis tikriausiai pagautų gimtą ir brangią lietuvių kalbą, pamatyčiau juos pačius — aukštaūgius, žydraakius, mielus ilganosius. Kiek teko keliauti, kupidonas liekninantis apatinius rūbus šalis lankyti, kokius reiškinius stebėti ir jausmus išgyventi — viskas rodo, kad būtent taip ir įvyktų, kupidonas liekninantis apatinius rūbus ne kitaip. Šį pastebėjimą iš tikrųjų galima šiek tiek perafrazuoti — Lietuvos žmonės pasaulyje — tai ne vien darbštūs apelsinų ar braškių rinkikai, patyrę automobilių vagys, kruopštūs statybininkai, negailestingi suteneriai ar perspektyvūs garsių bankų klerkai.

Iš tikrųjų Lietuvos žmonių pėdsakas pasaulyje yra kur kas gilesnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Okupacijos metais ir Atgimimo prieaušriu bene vieninteliu ryškesniu išeivijos veiklos pavyzdžiu buvo laikomi jos pasiekimai Vakarų kultūros ir meno srityse. Be abejo, pasaulyje, ypač JAV veikė ir tebeveikia gausus lietuvių dailininkų, poetų, skulptorių, rašytojų, publicistų, lingvistų, fotografų, dvasininkų ir kinematografininkų būrys.

Deja, kad ir kaip jais besididžiuotumėme, jie taip ir liko tik kamerinės aplinkos garsenybės. Nors ir iškilūs savo srityse, bet, deja, jų kūriniai ar nuopelnai pasaulinių rinkų mastu nelabai ir težinomi.

Tačiau faktas yra tas, kad kiekvieną dieną pasaulis valgo, žavisi, rengiasi ar gyvena produktais bei prekių ženklais, kuriuos kaip numesti svorio prieš kruizą ar sukūrė ne kas kitas, o būtent žmonės kupidonas liekninantis apatinius rūbus Lietuvos. Kad ir kas jis buvo — lietuviai ar žydai, rusai ar lenkai — jie visi arba jų tėvai buvo kilę iš čia, negana to, tai pabrėžiama ir jų biografijose, net jeigu jiems gimti teko ir kur nors Niujorke ar Sibire.

Kokius pavadinimus mes galime oriai sviesti ant stalo užsieniečiui, kad jo akys sublizgėtų, o mes nors kartą nuoširdžiai pasididžiuotumėme esantys iš Lietuvos?

Document Information

Galbūt A. Ar mes, kuriuos J. Ir jeigu mes tik turėtumėme šiek tiek tolerancijos kitoms tautybėms, galbūt pavyktų pamatyti tą ryškų Lietuvos žmonių pėdsaką, kuris yra labai akivaizdus bet kurioje veiklos srityje — ne tik tarp menininkų, sportininkų, aktorių ar kariškių.

Mes dar neturime NBA čempiono. Tačiau turime amerikietiško futbolo NFL Nacionalinės futbolo lygospasaulio beisbolo, profesionalų bokso, golfo ir bilijardo čempionų, kurių lietuviškumo net nebūtina įrodinėti — tai padaro jų pavardės, pravardės bei pačios Vakarų visuomenės meilė. Šiandienos tėvyninės žiniasklaidos pagalba matome save kalėjimuose, statybose, braškių plantacijose, Amerikos senukų butuose. Bet gal vieną dieną mes vėl būsime garbingieji žmonės iš Lietuvos — ką gali žinoti?

Lig tol lietuviai išeiviai įvairiose pasaulio šalyse pasirodydavo kaip atskiri keliautojai, amatininkai, pirkliai ar studentai, o ne grupinės emigracijos dalyviai. Po metų bado, metų ir metų sukilimų tūkstančiai Lietuvos gyventojų, kurie nebuvo ištremti į Sibirą, laimės ieškoti patraukė į Vakarus, daugiausiai Ameriką ir Didžiąją Britaniją — būtent šitose šalyse Lietuvos išeivija ir pasireiškė daugiausiai.

Amerikoje lietuviai kūrėsi Pensilvanijos valstijoje, anglies kasyklų miesteliuose ir Naujosios Anglijos fermose. Didžiojoje Britanijoje — Londone ir Škotijoje. Apytiksliais paskaičiavimais, metais į JAV imigravo pusė milijono kupidonas liekninantis apatinius rūbus iš Lietuvos, tačiau tikslų skaičių sunku nustatyti, nes imigrantai buvo klasifikuojami kaip lenkai arba rusai, ir lietuviais buvo pradėti vadinti tik metais o žydais ir dar vėliau.

XX amžiaus pradžioje Amerikoje gyveno tūkstančių lietuvių. Beveik 75 tūkstančiai jų gyveno anglies kasyklų regionuose Pensilvanijoje bei Vakarų Virdžinijoje, 10 tūkstančių gyveno Filadelfijoje bei Baltimorėje, o metais Čikagoje gyveno 30 tūkstančių lietuvių.

Būtent šie XIX amžiaus imigrantai ar jų antros kartos palikuonys ir buvo daugiausiai reikšmingų postų ar sėkmingų verslų pasiekę Lietuvos žmonės. Brenneristikrovėje — Viktoras Baranauskas, sukūręs pirmąją dabartinės JAV valiutos monetą metais.

Tais metais visi 28 milijonai centų monetų buvo pagamintos su jo inicialais priekinėje monetos dalyje — VDB. Kaip žinia, lietuviai visada buvo geri kariai. Ne vien V. Putnos ir J. Uborevičiaus tipo karvedžiai, Rusijos pilietinio karo metu pagarsėję beginklių valstiečių žudynėmis. Lietuviai dalyvavo ir JAV pilietiniame kare, kuriame buvo sprendžiamas dabartinių JAV likimas — pilietiniame kare lietuviai kovėsi Sąjungos pusėje už vergijos panaikinimą, 44 tarnavo konfederatams, kovodami už vergijos išsaugojimą.

Ir ką gi — pačia pirmąja karo slauge-moterimi istorija vėlgi fiksuoja lietuvę — tai buvo sesutė Marija Veronika Klimkevičiūtė. Vietnamo karo memoriale Vašingtone tarp 60 tūkstančių juodame bazalte iškaltų pavardžių yra ir 50 akivaizdžiai lietuviškų, tokių kaip Kęstutis A.

O tūlas Antanas Bukota jau XIX amžiaus viduryje buvo sukonstravęs pirmąjį karinį tanką, tiesa, kitame žemyne — Prancūzijoje galbūt dėl to tas tankas niekada ir netapo masinės gamybos produktu… Būta ir geriečių — metais Vilniuje gimęs Andrew Shally metais gavo Nobelio taikos premiją už tyrimus medicinos srityje.

Tarp visų kupidonas liekninantis apatinius rūbus pavadinimų ir pekių ženklų egzistuoja tamprus ryšys — Lietuva. Jo vaikystė prabėgo Vilniaus turguje, kur jis padėjo savo tėvui, keliaujančiam prekijui. Marksas niekada nesiuvo drabužių, tačiau, kaip ir būdinga daugeliui žydų, turėjo neįtikėtiną savybę įkalbėti pirkėjus nusipirkti vieną ar kitą daiktą.

Imigravęs į Didžiąją Britaniją ir pasikeitęs vardą į Michael, M. Marksas pasekė savo tėvo pėdomis ir tapo keliaujančiu pardavėju, prekiaudamas gatavais drabužiais.

Būdamas trisdešimties, M. Jam sekėsi, ir metais M. Marksas pradėjo ieškoti partnerio augančioms prekybos apimtims suvaldyti. Vietinis Lydso britas Tomas Spenceris galų gale sutiko investuoti savo asmenines santaupas — svarų į M. Markso kompaniją. Markas ieškojo vietų parduotuvėms ir pirkėjų, o T.

Spenceris prižiūrėjo buhalteriją ir sandėlį. Užsidirbęs pakankamai pinigų, Tomas Spenceris pasitraukė iš verslo, kompanijai palikęs tik savo vardą. Marksas nenuilsdamas toliau dirbo, kol metais jo nepakirto infarktas. Jų verslą perėmė M. Markso sūnus Simonas. Dabar ši Lietuvos žydo įkurta kompanija turi parduotuvių visame pasaulyje, darančių 7,3 milijardų svarų sterlingų apyvartą.

Ir prieš kelis metus M. Markso dvasia vis dėlto grįžo atgal į Lietuvą. Tačiau dar iki M. Markso kelius iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją nutiesė kitas vilnietis — Johnas Lewispirmąją parduotuvę Londone, Oskfordo gatvėje atidaręs dar metais. Johnas Lewis pirmasis sukūrė ir pritaikė vieną iš universalinių parduotuvių principų — šalia drabužių ar aksesuarų pardavinėti ir maisto produktus. Jis gyveno Kaune, n8 riebalų degintojas išėjo Slobodkės ješivoje religinėje žydų mokykloje.

Osinskis pasivadino Montague Burtonu, kuo pavadino ir savo parduotuvių tinklą. Burtonas Didžiojoje Britanijoje atidarė didžiausią siuvyklą Europoje, ir iki pat savo mirties metais valdė imperiją geležine ranka. Išeiviai iš Lietuvos diktavo madas ne vien Kupidonas liekninantis apatinius rūbus. Himmelstein buvo pirmoji moteris pasaulyje, metais sukūrusi drabužių liniją nėščioms besilaukiančioms moterims, kas tais laikais buvo visiškai neįprasta ir nesuprantama.

To dar niekas lig jos nebuvo daręs, ir pasaulis pripažino jos idėją tik metais. Antrasis Lenos vyras taip pat buvo žydas imigrantas iš Lietuvos. Tai dabar Lietuvos žmonės neskaito knygų? Kitas imigrantas iš Lietuvos Martinas Radtkė paliko visą palikimą Niujorko viešąjai bibliotekai jo garbei prie šios bibliotekos įėjimo puikuojasi memorialinė lenta. Pirmoji kompanijos istorijos dalis prasidėjo metais, kai emigrantai iš Lietuvos laivu patraukė į Niujorką.

Savo sūnų, kompanijos įkūrėją Nathaną Cummingsą tais pačiais metais jie vis dėlto pagimdė Kanados mieste Sent Džone, kuriame išsilaipino, manydami, kad tai ir yra Niujorkas.

Vėliau, suvokę savo klaidą, Cummingsai vis dėlto pateko į JAV, apsistojo Masačiusetso valstijoje, kur atidarė nedidelę batų parduotuvę. Verslas nesisekė, ir šeima vėl grįžo į Kanadą. Jaunasis N. Cummingsas visada svajojo būti verslininku, tačiau neturėjo tam reikiamo išsilavinimo, tik viziją.

Jis buvo viso labo tik batų pardavėjas, be to, bankrutavęs metais.

Uploaded by

Nuo tol N. Cummingsas nusisuko nuo prekybos batais ir niekada nebežiūrėjo atgal. Artėjant keturiasdešimtmečiui, jis už kreditan paimtus pinigus įsigijo Kanadoje sausainių kepyklą, kuri netikėtai suklestėjo. Ši kupidonas liekninantis apatinius rūbus paskatino jį plėtoti gatavų maisto gaminių verslą, ir netrukus N. Jis puikiai suderino laikmečio konjuktūros sąlygotą pusfabrikačių gamybą ir tiekė Šiaurės Amerikai, o vėliau — ir visam pasauliui lengvai paruošiamus maisto produktus.

O tuo metu Čikagoje gyveno kepėjas Charlesas Pranas Lubinas, nuo metų savo rajone garsėjęs kepamais sūrio pyragais, dukters garbei pavadintais Sara Lee. Šiuo metu kompanijos gaminiai parduodami pasaulio šalių, sudarydami 20 milijardų dolerių kasmetinės apyvartos. Ne vien tai, kad kai kurie iš jų turėjo dvarus Lietuvoje. Būtent šio inžinieriaus išradimai, taikomi mechanizmuose, padėjo pagrindus sudėtingųjų kompanijos laikrodžių gamybai.

Šių žmonių dirbtuvėse buvo atrastas būdas prisukti laikrodį karūnėle, o ne raktu, čia sekundinė rodyklė buvo išmokyta šokinėti kas sekundę.

Šiais laikais išsivysčiusiose šalyse tiesioginė prekyba yra ir puiki alternatyva dominuojančių prekybos centrų diktatui. Ar tai didelės kompanijos? AVON veikia daugiau nei pasaulio šalių, o vien jos metų apyvarta viršija 6 milijardus dolerių.

Vis dėlto likimas lėmė, kad buhalterijos ir audito konsultacijų verslas jam ypač sekėsi, ir jau sulaukęs 28 metų jis tapo milijonieriumi — Amerikoje viskas įmanoma. Prieš 51 metus pirmą kartą pradėjęs spekuliuoti nekilnojamuoju turtu, metais E. Nicholas J. Jie buvo pakankamai gudrūs, kad išsaugoti savo pinigus nuo mokesčių, sukurdami eilę legalių schemų ir trestų, taip ištobulindami ir JAV teisinę sistemą.

Ir uždirbami pinigai buvo skirti ne pravalgymui. Priztkerių šeima yra pagarsėjusi visoje Kupidonas liekninantis apatinius rūbus savo filantropine veikla ir paramos fondais beje, ne vienas lietuvis yra gavęs jo paramą. Priztkerio anūkai iš Hyatto R. Šiuo metu korporacija visame pasaulyje turi viešbučių. Litvakų šeimos palikuonis Solas Kerzneris savo pirmąjį pabangų viešbutį pastatė būdamas vos 29 metų amžiaus. Tačiau tikrasis aukso amžius Kerzbneriui atėjo, kai metais Pietų Afrikos kurorte Sun City buvo leista statyti kazino.

Ištvermingoji hortenzija: kaip auginti, su kuo derinti ir kokias veisles pasirinkti

Jis statė kazino ir vandens parkus, jo ekstravagantiški ir fantastiniai projektai stebino visus. Kerzneris susikrovė turtus. O kas sieja garsųjį dizainerį Gianni Versace ir Lietuvą? Deja, tik tragedija — tiek G. Versace, tiek didžiausias ir garsiausias lietuvių nekilnojamojo turto magnatas Lee Miglinas metais žuvo nuo vieno žudiko — Andrew Cunanano rankos.

Tada šiam lietuviui buvo 72 metai, ir gyvenimas atrodė ypač gražus. Lee Miglinas gimė ir užaugo Davilyje, Ilinojaus valstijoje, lietuvių darbininkų šeimoje.

Savo verslą pradėjo nuo patalpų biurams nuomos. Vėliau kartu su partneriu J. Be abejo, ne visi išeiviai iš Lietuvos siekė turtų, buvo ir tokių, kurie kovojo prieš turtuolių klasę. Uždraustąjai Pietų Afrikos komunistų partijai vienu metu, bet ilgai vadovavo litvakas, gimęs Kaune, Joe Slovo, metais netgi tapęs pagrindiniu tarpininku per baltųjų ir juodaodžių partijų derybas dėl valdžios perdavimo Nelsono Mandelos šalininkams. Toje pačioje Pietų Afrikoje kaip arši kovotoja prieš aparteido režimą garsėjo ir Helen Suzman, dar maža mergaite atvykusi iš Vilniaus.

Taip pat vilnietis, Sidney Hillmanas net 33 metus vadovavo JAV tekstilės įmonių darbuotojų profsąjungai — Suvienytai siuvėjų sąjungai. Nors ir aktyvus kovotojas už darbininkų teises, jis buvo neįtikęs sovietinei propagandai, nes Sovietų Sąjungos publikacijose buvo minima S.

Už tai gavo metus kalėjimo.

Nuo metų E. Grįžusios iš ten į JAV metais E. Nors to laikmečio ir regiono politinė istorija yra neįtikėtinai sudėtinga ir, kaip paprastai, lietuviams tolima ar svetima, tačiau bent jau būtina žinoti, kad R.

Gan reikšmingas postas. Kas tokia būtų Oprah Winfrey be lietuvių kilmės šou redaktoriaus Johno Strolio? Dar metais, kai šešiolikametis S. Kingas buvo niekas, o A.

Shimkus yra laikoma daugiau Prancūzijos kinematografo žvaigžde, tačiau jai tekę vaidinti ir su tokiomis superžvaigždėmis, kaip Elizabeth Taylor, Richardas Burtonas ar juodaodžiu Sidney Poitier, kurio žmona, beje, taip pat buvo lietuvė.

Tačiau lietuvių kilmės aktorių sąrašą galima tęsti iki begalybės. Jo viršūnėje, be abejo, tesipuikuoja seras Johnas Gielgudas Gelgaudasilgametis Didžiosios Britanijos teatro korifėjus, bei metais Joniškyje gimęs Laurynas Škinkis, pasauliui geriau kupidonas liekninantis apatinius rūbus kaip Laurence Harvey.

Lietuviškųjų aktorių Olimpe vietos atsirastų ir Kazimierui Bučinskui, pasauliui pažįstamam, kaip Charles Bronsonas beje, ir jo etninę priklausomybę kėsinasi ir lenkai. Keletą kartų Tarzanu teko pabūti ir lietuvių kilmės Ronui Ely. Iš Lietuvos buvo kilęs ir garsus Holivudo scenaristas bei režisierius Garson Kanin Lietuvos žydai visada buvo geri komikai. Amerikietiškas futbolas, nors ir koks būtų lietuviams nesuprantamas žaidimas, taip pat turėjo savo Čempioną. Ir jis buvo lietuvis.

Kadaise kartu su A. Saboniu Portlende rungtyniavęs S. Apie J. Savo karjeros pabaigoje metais Johnny Unitas kupidonas liekninantis apatinius rūbus 22 NFL rekordus, iš kurių dauguma nesumušta lig šiol. Pats įžymiausias rekordas — 47 rungtynes iš eilės J. Unitas padarė maksimalų taškų skaičių leidžiančius pelnyti rezultatyvius perdavimus antrosios vietos laimėtojas buvo tai padaręs tik 30 rungtynių iš eilės.

Unitas buvo pirmasis NFL istorijoje futbolininkas, karjeros metu rezultatyviai kamuolį perdavęs 40 tūkst. Šis rekordas nepagerintas ligi šiol.