Taigi apklausti Mukasey buvo kur kas sun kiau nei patį Podellj. Kažkaip tuo metu jis kartą labai ryškiai pajuto kito pasaulio realybę, tamsiame danguje dvasios akimis regėdamas dvi labai aiškias žvaigždes, kurių viena, vaizduojanti jo žmoną, užgeso. Ji darydavo nedideles diagramas, rodančias, kaip Pajamų mokesčio įstatymo projek tas, išėjęs iš Atstovų rūmų, patenka į abejus rūmus, vėliau pa siekia prezidentą, ir jei ten vetuojamas, praeina tik dviejų treč dalių balsų daugumos perbalsavimu ir t. Kai pats savo akimis pamatai padėtį, visi daiktai ir įvykiai pa prastai atsistoja į tikrąsias vietas.
Patti prisipažino esanti nuo jo vos už penkių pėdų. Joe pranešė, jog į Pasaulio prekybos cen trą įsirėžė lėktuvas. Tai galėjo būti Cessna, sakė jis, bet neži nojo, ar tai sąmoningas veiksmas, ar avarija. Tebeplepėjau su Billu, tačiau akies krašteliu stebėjau Denny, besikalbantį su Patti. Laikas, kuris turi būti objektyvus ir api brėžtas, žymintis lėktuvų įsirėžimo akimirką, nėra sutartinai vienodai skelbiamas.
Pavyzdžiui, pirmojo lėktuvo American Airlines, 11 reisas iš Bostono, Masačūsetso valstijaįsirėžusio į 1-ąjį bokštą, laikas buvo nurodomas toks:ir Nors, atrodo, visi sutinka, kad antrasis lėktuvas United Airlines, reisas, taip Pat iš Bostono įsirėžė į 2-ąjį bokštą tiksliainėra bendros nuomonės apie tai, kada bokštai griuvo. Natūralu, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, kokiu laiku ir aš buvau tam tikroje vietoje autoriaus pastaba. Tai buvo pirmoji malda tą rytą ir visas ki tas dienas. Būdamas meras, laikiausi nuostatos savo akimis pamatyti įvy kio vietą, kad galėčiau įvertinti situaciją savo galva.
Mokiausi iš detektyvo, vardu Carlas Boganas. Praeityje, kai buvau jaunas rajono prokuroro padėjėjas, detektyvas Boganas tyrė daugelį mūsų bylų. Visada pabrėždavo, kaip svarbu pačiam pamatyti da lykus savo akimis - įvykio vieta gali kelti įvairių prielaidų, pa vyzdžiui, liudytojas neužtrenkė raudono pastato durų, nes jos buvo besisukančios, ir pan.
Kad ir kaip mus tai sukrėtė, buvome pasirengę katastrofoms. Mano administracija įkūrė vadovavimo centrą, iš kurio valdė me krizines situacijas, kilusias Niujorke, kaip antai: Vakarų Ni lo virusas, nutrūkusi elektros srovė, karščio bangos, uraganai, sniego pūgos, Y2K2. Centre buvo daug kompiuterių ir televizi jos ekranų situacijai mieste ir už jo stebėti, generatorių, jei pra nyktų srovė, miegamųjų vietų, jei reikėtų pasilikti pernakt, van dens ir degalų saugyklų bei įvairių priešnuodžių atsargų.
Jis buvo įsikūręs iajame aukšte adresu World Trade Center 7, truputį į šiaurę nuo bokštų dvynių. Ten ir patraukėme: Denny šalia ma nęs, Richie Godfrey už vairo ir Patti šalia jo. Telefonai mašinoje, kaip ir mūsų asmeniniai mobilieji, skam bėjo be perstojo. Važiavome ąja gatve, paskui pasukome į pietus - į Septintąją aveniu. Palenkęs žemyn sėdynę, galėjau ma tyti patį šiaurinio bokšto viršų. Iš viršutinių aukštų veržėsi lieps nos. Iš toli vaizdas nekoks, bet situacija neatrodė nevaldoma.
Pirmoji hipo tezė, kurią surezgiau, buvo tokia: kažkoks pakvaišėlis, skraidan tis mažu lėktuvu, pridarė bėdų. Šiuo ryto laiku gatvės tebuvo pakankamai tuščios, o mes va žiavome įjungtomis šviesomis ir sirenomis, tad apie devintą au tomobiliu pasiekėme Greenwich Village prie Šv.
Vincento li goninės, netoli nelaimės vietos. Chalatais vilkintys gydytojai ir slaugės sukiojosi lauke, pasirengę teikti skubią pagalbą. Pama tęs medikus gatvėje, regis, pradėjau suprasti situacijos rimtumą. Iš tikrųjų viskas buvo blogiau nei maniau. Tuomet įsirėžė antrasis lėktuvas. Pamačiau tik didelį ugnies pliūpsnį.
Buvome Canal gatvėje, kur prasideda Manhattano pie tinis galas. Iš pradžių maniau, kad tai dar vienas sprogimas gailestingumas svorio metimas cincinnati majame bokšte, bet Patti telefonu pasiekė žinia iš policijos va dovybės, kad į antrąjį bokštą smogė tikriausiai United Airlines lėktuvasskridęs reisu iš Bostono į LA.
Aišku, jog tai terorizmas. Dar kartą paskambinome į Baltųjų rūmų komuta torių, tačiau susisiekti mobiliuoju telefonu jau buvo neįmano ma. Tebevažiavome į pietus, įvykio vietos link. Pakeliui matė me priblokštus ir suglumusius žmones, niūriai žvelgiančius į aky se vykstantį košmarą. Kai įsirėžė antrasis lėktuvas, vadovavimo centrą imta evakuoti. Jis buvo pernelyg arti užpultų pastatų - ir pats galėjo tapti atakų taikiniu.
Joe Lhota ir Nepaprastųjų situacijų valdymo centro di rektorius Richie Sheireris nuvyko į vadovavimo centrą vis dar manydami, kad įvyko viso labo tik baisi avarija. Policijos komi saras Anime kur personažas praranda svorį Kerikas priminė Patti, kur lauks mūsų automobi liai. Po minutės atvykau į Barclay gatvę ties šiaurine Pasaulio prekybos centro komplekso riba.
Nedelsdamas suformulavau dvi užduotis. Mums reikia įkurti naują vadovavimo centrą ir sugalvoti būdą, kaip palaikyti ryšį Su žmonėmis mieste. Sulaukę jo skambučio, rekviza vome plotą. Pamatęs jau atvažiuojančius žiniasklaidos sunkve žimius, savo ryšių vadovei Sunny Mindei liepiau organizuoti vis ką taip, kad su spaudos atstovais galėtume kalbėtis lauke - Church gatvėje ir Park aikštėje. Bernie pranešė, kad jau įkūrė priešgaisrinį vadovavimo postą tarp Merill Lynch ir American Express pastatų West gatvėje, prie vakarinės Pasaulio prekybos centro ribos.
Liepsnoms spjaudant iš viršutinių aukštų nuspren džiau, kad turime eiti ten ir išsiaiškinti, kokių patarimų reikia bokštuose ar prie jų esantiems žmonėms. Tuomet dar neįsivaizdavau, kaip viskas blogai. Kaip buvau įpratęs, norėjau vykti į įvykio vietą ir viską pamatyti savo aki mis, kad protingai nuspręsčiau. Taip pat norėjau akis į akį pa sikalbėti su ugniagesių komandos vadovu, kad jis, žiūrėdamas į akis, pateiktų nepagražintą informaciją.
Skubėjau West gatve į ugniagesių komandos postą ir pakeliui pamačiau tai, kas pri vertė mane suprasti, jog gyvename naujajame pasaulyje. Pa žvelgiau viršun ir nustėrau pamatęs, kaip žmonės tarsi nuolau žos krenta nuo pastatų. Ūmai kokiame ajame pirmojo bokšto aukšte pamačiau per langą persisvė- rusį žmogų. Stebėjau šuolį ir sekiau visą jo trajektoriją, iki jis nukrito ant World Trade Center 6 stogo, šiauriau pirmojo bokš to. Tai, kad žmogus pasirinko užtikrintą mirtį, leido suprasti, kas vyko aukštuose virš įsirėžusių lėktuvų.
Pažvelgiau aukštyn ir pamačiau šokant kitus žmones. Kai kurie, regis, šoko susikibę rankomis. Jų niekas ne metė iš pastatų.
14 dienų iššūkis riebalų deginimui sąmoningai pasirinko geriau tokią mirtį nei sudegti laipsnių karščio liepsnose. Mat abu jie rengėsi skirtingoms užduotims ir vadovavosi skirtingais reikalavimais. Ug niagesiai turėjo vadovauti gelbėjimui ir evakuacijai, policija - sau goti miestą. Priešgaisrinės saugos departamentas, kaip gelbėji mo komanda, nedelsiant tapo operacijos vadovu.
Jo darbuoto jai gailestingumas svorio metimas cincinnati taip, kad gerai matytų pastatus. Policijos departa mentas buvo pradėjęs kurtis Barclay gatvės ame name ir sau gojo ryšių priemones, kurių reikėjo ryšiui su Gynybos departa mentu ir Baltaisiais rūmais palaikyti, taip pat Albany3 ir guber natoriumi. Mobilieji telefonai veikė su pertrūkiais ir nepatikimai. Jei Policijos departamentas būtų įkūręs vadovavimo postą West gatvėje kartu su Priešgaisrinės saugos departamentu, jų ne pasiektų telefono laidai bei kitos komunikacijos, reikalingos miestui ginti.
Jei Priešgaisrinės saugos departamentas kurtų va dovavimo postą kartu su Policijos departamentu Barclay gatvės ame name, negalėtų stebėti pastatų ir kovoti su ugnimi. Bu vo būtina turėti du vadovavimo postus - vieną gaisrui stebėti, kitą - laidiniam telefono ryšiui užtikrinti. Policijos, ugniagesių komisarų ir OEM4 direktoriaus dalyvavimas leido užtikrinti ava rinio gelbėjimo, atstatymo darbų ir saugumo įvykio vietoje bei mieste koordinavimą.
Bataliono vadas Ray Downey, atsakingas už specialiąsias operacijas, su keliais vyrais buvo vos už pėdų nuo gailestingumas svorio metimas cincinnati. Radęs visus šiuos pareigūnus čia, supratau, kad gausiu at sakymus, kurių man reikia.
Jis atsakė, kad ugniagesiai jau evakavo apie pusę pirmojo bokšto, kildami iki įvykio vietos, kuri yra virš ojo aukšto. Jie taip pat kopia ir į antrąjį bokštą. Kiekvienas ugniagesys kildamas neša apie 60 svarų įrangos, sykiu susidurdamas su tūkstančiais žmo nių, besileidžiančių tais pačiais laiptais.
Jis taip pat norėjo perkelti kaip įmanoma daugiau žmonių iš ap linkinių rajonų, tad čia turėtume daugiau ugnies gesinimo įran gos bei kursuojančių greitosios medicinos pagalbos mašinų. Sukirtome ran komis. Tada pasukau į šiaurę, atgal į West gat vę, į Policijos departamento vadovavimo postą.
Tuo tarpu mano personalo vadovas Tony Carbonetti paskam bino į Baltuosius rūmus. Kalbėjo su savo kolega Andy Cardu, bet nesuprato, kad Andy su prezidentu yra Floridoje, o skam butis peradresuotas. Andy patvirtino, kad tai tikrai teroristų iš puolis. Tuo metu manyta, kad užfiksuoti septyni dingę lėktu vai.
Žinodamas, kad noriu kalbėti su prezidentu, Andy pasiūlė susisiekti per Baltųjų rūmų nepaprastųjų situacijų valdymo cent rą ir pasakė jo numerį. Pats nutarė susitikti su manimi World Trade Center 7, kur manė aš esąs. Tuo tarpu žmonės traukė į rytus. Garry su stabdė vieną klausdamas, kodėl visi bėga, nors evakuacija vyksta stebėtinai tvarkingai.
Tony ir Garry pažiūrėjo aukštyn ir nustėro, pamatę vieną po kito šokančiuosius žemyn. Susiradę mane Priešgaisri nės saugos departamento poste West gatvėje, prisijungė prie gru pės, vykstančios į Barclay gatvės centrą. Norėjau, kad susitiktų policijos ir priešgaisrinės saugos komisarai, Nepaprastųjų situacijų valdymo įstaigos direktorius ir tarpusavyje kuo daugiau paben drautų - man reikėjo jų patarimo, ką pranešti žmonėms.
Gaisrininkams pasakiau, jog noriu, kad priešgaisrinės saugos komisaras Tomas Von Essenas prisijungtų prie grupės. Tomas buvo nuskubėjęs į pirmojo bokšto fojė, kai tik į jį buvo smog ta, ir norėjo likti ten su savo žmonėmis, bet jo reikėjo man, kad patartų žmonėms, kaip evakuotis. Nemaniau, kad matau juos paskutinį kartą. Visi keturi tą dieną žuvo. Praleidau ten apie keturiasdešimt minučių. Be dešimt minučių dešimtą ryto rekvizavome biurus Barclay gatvės ame niekuo neišsiskiriančiame pastate.
Juos Merrill Lynch naudojo pagalbinėms biuro reikmėms - netrukus pradė jome kurti telefono ryšį. Tony Carbonetti nuėjo į vieną kam barį susisiekti su Baltaisiais rūmais, Joe Lotha - į kitą skam binti' gubernatoriui.
Kad ir kaip siaubingai viskas atrodė, nie kas neįsivaizdavo, kad bokštai grius. Pasaulio prekybos centras jau buvo pergyvenęs teroristų išpuolį metais - tuomet spro gusi bomba nutraukė visas elektros ir komunikacijos sistemas ir paliko šimto pėdų skylę per keturis aukštus, bet nė vienas bokštas nemanė griūti.
Būdami Barclay gatvės ame name susisiekėme su Baltai siais rūmais. Jis atsakė, kad naikintuvai išsiųsti prieš dvylika minučių ir kad jie pasirodys artimiausiu laiku. Paklausiau, ar tiesa, kad buvo pultas Pentagonas, nes ma niau, jog maniškiai per tokį sąmyšį ne taip suprato radijo pra nešimą.
Galiu kalbėti su pre zidentu? Atsakė, kad jie evakuoja Baltuosius rūmus ir kad vi ceprezidentas paskambins man laidiniu telefonu. Tuomet dar nežinojau, kad prezidentas yra Floridoje, ir maniau, kad Pen tagono ataka reiškia, jog imtasi papildomų atsargumo priemo nių.
Prezidentą privalo saugoti visi. Kai sudužo trečiasis lėktu vas, buvo galima įtarti, kad daugiau jų dar gali būti pakeliui. Johnui Hinckley mėginant nužudyti Ronaldą Reaganą, dir bau generalinio prokuroro padėjėju. Galvojau apie išpuolį ir apie visus evakuacijos planus, kurių būta Šaltojo karo metais.
Ketinau pasikalbėti su viceprezidentu ir iš karto jo žodžius perduoti Niu jorko žmonėms gailestingumas svorio metimas cincinnati žurnalistus, kuriuos Sunny darbuotojai su rinko lauke. Po sekundės kitos ryšys nutrūko.
Šią akimirką te lefono linijos atstatymas prikaustė mano dėmesį. Taigi prireikė laiko suvokti, kodėl dingo ryšys. Kelios minutės po dešimtos išgirdome perkūnišką griausmą. Nežinojome, kas iš tikrųjų atsitiko.
Kai kas pamanė, kad tai naujo gailestingumas svorio metimas cincinnati garsas - sudrebėjusi žemė leido taip manyti. Kadangi vis dar vyliausi išgirsti viceprezidento balsą, ant grin dų nekritau. Net apsupti dūmų ir visokiausių daiktų, skraidančių lauke, negalėjome įsivaizduoti griūvant viso bokš to. Stovėjau prie nepaaiškinamas senyvo vyro svorio kritimas telefono minutę ar dvi tikėdamasis, kad viceprezidentas galės man gailestingumas svorio metimas cincinnati.
Nors tiksliai nežinojome, kas vyksta, tapo aiš gailestingumas svorio metimas cincinnati, kad išsigelbės kur kas mažiau žmonių nei manėme. Supra- tau, jog reikia evakuotis. Tai padaryti nebuvo lengva - įėjimas užverstas.
Įvairūs daiktai, taip pat betono nuolaužos, plieno raiz giniai daužėsi į pastato fasadą, dauždami visus iki vieno pietų Pusės langus, tarp statinių formavosi griuvėsių ir pelenų krū- v°s. Lauke pasidarė tamsu, nes milžiniška griūvančio bokšto banga užgesino saulę, švietusią vos prieš porą valandų. Gailestingumas svorio metimas cincinnati prie pirmųjų durų ir policininkas stumtelėjo jas. Pamėginome kitas, jos irgi neatsidarė, paskui tre čiąsias. Nutarėme grįžti tuo pačiu keliu atgal. Pamė ginome eiti galiniais laiptais, bet jie buvo uždaryti grandine.
Per pirmojo aukšto langus'stebėjau, kas darosi lauke, - pelenai ir dūmai sudarė nepermatomą miglą. Netikėtai prieš mus išniro du žmonės. Jie, pasirodo, yra prie žiūros darbuotojai, ir vienas jų prisipažino žinąs apačioje kitą iš ėjimą, vedantį po žeme į prijungtą prie mūsų Church gatvės ąjį namą. Jį gerai žinojau, kadangi šiame name patalpas nuo mojosi miesto Teisės departamentas. Niekas nežinojo, kas šis vyrukas, bet, atrodo, jis žino, kur veda, tad su grįžome į rūsį.
Maniau, rasime dar vieną užrakintą išėjimą - ko dėl šis turėtų skirtis nuo tų, kuriuos jau išmėginome. Lipome že myn vorele, kiekvienas paskendęs savo mintyse, bet to nerodan tis, galvojantis, ką darys toliau. Jis - didelis, stiprus policininkas profesionalas. Matydamas, kaip jis, visiems vorele einant durų link, šlubčioja sužeista gailestingumas svorio metimas cincinnati, galvo jau apie mūsų padėties rimtumą, apie kiekvieno mūsų drąsą. Pa galiau pasiekėme duris. Vienas iš priežiūros vyrukų švelniai palietė rankeną ir pasuko - opp, ir durys atsidarė.
Iškart pajutome pa lengvėjimą, bet šį jausmą greitai pakeitė kitas: buvo blogai, o da bar - dar blogiau. Kai iš rūsio patekome į Church gatvės ojo namo fojė, atrodė, kad pragaras ištrūko į laisvę.
Fojė buvo su langais iš vi sų pusių, ir visa, ką galėjome matyti pro juos, tebuvo neper matoma balta siena.
Nuolaužos lakstė gatve kaip tornado sce noje iš Ozo burtininko. Vienas iš Bernie pavaduotojų ir mano artimas draugas Tiboras Kerekesas prasibrovė vidun kraujuo jantis ir visas pasidengęs baltais suodžiais. Net jo eco slim sklad spal vingas kaklaraištis buvo padengtas dulkių sluoksniu.
Jis buvo sukrės tas ir vos atpažįstamas. To kio sukrėsto šiaip jau savimi pasitikinčio žmogaus povyza veikė blaivinamai. Bernie šoko jį guosti. Jis ir Tiboras kartu tarnavo armijoje, kartu studijavo kovos menus bei dirbo Korėjoje ir Sau do Arabijoje. Tų laikų nuotraukose matome Bernie Tiboro krauju suteptais marškiniais. Susispietėme Church gatvės ojo namo fojė Tiborui aiški nant, kas dedasi lauke.
Pasodinau jį ant palangės. Taip stovėjome kelias minutes, bet aš nusprendžiau iš eiti. Jei liksime viduje ir pastatas grius, žus didelė dalis miesto val džios. Lauke buvo kur kas daugiau vilčių, kad valdžią galėsime iš saugoti. Trumpai pamaniau, jog norėčiau verčiau būti pakirstas gatvėje nei prispaustas griuvėsių pastato viduje.
Bet šią mintį tu rėjau išmesti iš galvos: turėjau rūpintis susitikimu su spauda ir bendraudamas su jos atstovais kažką žmonėmis patarti. Išėję iš Church gatvės ojo namo, pamatėme reporterius, skubančius į įvykio vietą. Nusprendžiau pasiūlyti visiems judėti į šiaurę, taip pat pranešti, kad miesto valdžia yra gyva ir padė tį kontroliuoja. Einant Canal gatvės link, grupė didėjo. Apsidairiau - tarp dau gybės žmonių buvo ir Gailestingumas svorio metimas cincinnati Varrone, buvusi ypač svarbių bylų sky riaus detektyvė, pakankamai drąsi ir savimi pasitikinti, kad net mano akivaizdoje galėjo palaikyti Mets6.
Į jos rusvus plaukus bu- 6 Mets - New York Mets - vietinė beisbolo komanda, dažniausiai konkuruojanti Su Yankees, kurią palaiko Giuliani. Ji atrodė apstulbusi, bet kartu ir susikaupusi. Bernie pasiūlė sa vąjį, buvusį čia pat, ir drauge padėjome jam įsėsti.
Reikėjo nedelsiant atkurti vadovavimą miestui. Policijos de partamentas, dubliavęs mūsų vadovavimo centrą, prarado tele fono ryšį. Jis taip pat buvo potencialus taikinys.
Apsvarstėme galimybę kurtis gaisrinėje Duane gatvėje. Anksčiau čia veikė ug- niagesybos muziejus ir buvo daug tuščios erdvės. Tačiau Tony atkreipė dėmesį, kad gaisrinė yra Federalinių rūmų šešėlyje, o šie taip pat gali būti taikinys. Kitas pasirinkimas - Pirmoji nuo vadu. Tuokart prie mūsų prisijungė Tomas Von Es- senas.
Ant kelio svorio metimo trauktis pertas
Kai pirmasis bokštas krito maždaug be dviejų minučių pusę vienuoliktos, Tomas buvo beveik pasiekęs Murray gatvę, už keturių kvartalų į šiaurę nuo Pasaulio prekybos centro. Jaučiau jį už nugaros. Stabtelėjau ir žvelgiau į debesį, ky lantį iš Žemutinio Manhattano dubumos, paskui išgirdau lėk tuvų skleidžiamą garsą.
Bet vėl teko liautis mąstyti, reikėjo susikaupti. Mūsų mobilieji telefonai tylėjo. Laidinio ryšio linijos Žemu tiniame Manhattane neveikė.
Visi įvažiavimai į miestą uždary ti. Metro ir autobusai nevažinėjo, nebuvo matyti ir taksi. Visiš kai neaišku, kas vyksta - ant Pasaulio prekybos centro buvo įrengta daug antenų, kurios perdavinėjo mobiliojo ryšio ir te levizijos signalus; šie nusilpo iki minimumo. Primityvu, šokiruo jamai siurrealu. O virš dulkių, suodžių ir stiklo, kuriais vis dar lijo, tebebuvo tobulai žydras dangus.
Mūsų vadovybė neturėjo savo darbo vietos. Padengta pe lenais, ji tapo beveik nematoma. Bernie, tarsi senovės Vakarų skautų dalinio vadas, pasiuntė kelis savo žmones į Tribeca Grand sutvarkyti telefono linijų ir parengti patalpas.
Kai tik įė jau į pagrindinį fojė, iš karto atsisakiau šios vietos - visas pa statas buvo vien langai. Mačiau pernelyg daug stiklo lietaus per pastarąsias dvi valandas Jei ne aplinkybės, būtų juokinga ma tyti apie dvidešimt miesto valdžios vyrų, gailestingumas svorio metimas cincinnati į viešbutį, ap sisukančių ir tuoj pat vėl išeinančių.
Kažkas prisiminė, osios gaisrinės pastatą Houston gatvės bei Šeštosios aveniu kampe. Paėjome kelis kvartalus šiauriau. Šį pastatą prisimenu ypač gerai. Mirus ka pitonui Drennanui, keturiasdešimt dienų kovojusiam už savo gy vybę, čia pasikviečiau ir prezidentą Clintoną. Visi ugniagesiai buvo Pasaulio prekybos centre, tad atvykę radome tuščią pastatą užrakintomis durimis.
Tokia diena. Visa miesto vadovybė - meras, vicemerai, komisarai - keletą minu čių stengėsi patekti į gaisrinę, bet durys buvo iš nesudaužomo organinio stiklo Plexiglas. Mes visą rytą praleidome tarp sudaužytų stiklų, o šitos stiklinės durys niekaip nepasidavė. Galiausiai įėjome išlaužę užraktą. Iš susirinkimo miesto rotušėje atvyko turėjusios ją evakuoti asis tentės Beth Petrone, Janna Mancini ir Kate Anson, lydimos uiano draugo Bobbie Waldmano.
Jie turėjo korteles su nume- r,ais, kurių mums reikėjo, kad pasiektume Baltuosius rūmus, Albany ir visus kitus. Jis pri pažino nerimavęs, kad dingau, ir pasiteiravo, ar viskas gerai. Pasisiūlė iškviesti Nacionalinę gvardiją, ir aš sutikau. Anksčiau I L VUt Hi S priešinausi bijodamas, kad jie, nepasirengę veikti ypatingoje Niu jorko miesto aplinkoje, turės didelių sunkumų. Tapo aišku, kad reikia tiek pagalbos, kiek jos galima gauti. Sutarėme, kad kai tik perkelsime miesto valdžią, jis susitiks su mumis.
Dabar, be kelių minučių vienuoliktą, buvau pasirengęs nau jausiai spaudos konferencijai. Telefonu kalbėjausi su 1-uoju New York televizijos kanalu, ir prašiau visų išlaikyti rimtį bei pada ryti viską, kad būtų evakuotas Žemutinis Manhattanas.
Patiki nau žmones, kad kalbėjausi su gubernatoriumi ir Baltaisiais rū mais, kad miestą saugo mūsų kariai ir kad mačiau lėktuvus. Dar pasakiau, ką tuomet galvojau. Niekada nebuvo nieko panašaus. Nu vykau ten iškart gailestingumas svorio metimas cincinnati įvykio ir mačiau žmones, šokinėjančius nuo Pasaulio prekybos centro.
Labai baisu, ir sakau jums, kad viso mis priemonėmis, kokias tik gailestingumas svorio metimas cincinnati, stengiamės išgelbėti kuo daugiau žmonių. Galutinis prarastų gyvybių skaičius gali būti siaubingas.
Suskirsčiau savo pareigas į tris dalis. Pirma, turiu bendrauti su žmonėmis, padaryti viską, kad juos nuraminčiau bei prisidė čiau prie tvarkingos ir saugios evakuacijos. Antra, pasirengti pri imti sužeistuosius. Tuokart maniau, kad žmones trauksime iš griuvėsių dar keletą dienų ir kad sužeistųjų skaičius viršys ketu rių artimiausių ligoninių - Šv.
Tad norėjau sukurti sis temą, galinčią koordinuoti visus miesto medicinos centrus - valstybinius ir privačius. Ką jie puls toliau? Ar bus kitokių atakų - minosvaidžių minų, įkaitų grobimų? Biologinis ginklas? Žinojome, kad žavimasi mū sų tuneliais ir tiltais. Su Bernie aptarėme, kuriuos pastatus sau goti, nagrinėjome informaciją ir planavome kiekvieno, kuris gali būti sučiuptas, asmeninio saugumo strategiją.
Ar jie gali pulti akcijų biržą? Paskambinau Dickui Grasso, Niujorko akcijų bir žos vadovui, norėdamas sužinoti, kokie ten reikalai.
Vyrai, Išdrįsę Pakelti Balsą Prieš Tironą Žmonijos istorija yra tai nuolatinės pastangos palenkti gamtos jėgas, žemės turtus žmogaus tarnybai ir nuolatinės varžybos lygiau pasidalinti pasiektaisiais laimėjimais. Didieji mintytojai šimtmečiais kūrė planus, kaip geriau tas žmonijos viltis įgyvendinti. Vienu iš plačiųjų bandymų šiame šimtmetyje yra marksistinis komunizmas. Gal nei viena sistema nebuvo stengiamasi įgyvendinti su tokiu beatodairiniu atkaklumu, kaip ši ir gal nei vienas bandymas neatnešė tiek kraujo, ašarų, pamynimo teisių ir laisvės, kaip bolševizmas.
Svorio metimas nuovargis galvos svaigimas 1 mėnesio riebalų degintojas, riebalų deginimas užtrunka ilgai svorio metimas kulka cbs svorio metimas sausis. Dziudo svorio metimas svorio netekimas pfc, numesti svorio 50 svarų per 2 mėnesius riebalų nuostolių nustatymas. Šok su manimi - Petras Daunys ir Sandra Saikauskaitė Aš imuosi riebalų degintojų Jokio svorio netekimas 1 savaitė kaip tavo kūnas degina riebalus, eph riebalų deginimo šalutinis poveikis kaip galiu efektyviai numesti svorio.
Skaityti plačiau Arminas Lydeka: sveikinkimės pridėdami dešinę ranką prie širdies Jeigu istoriškai buvo priimtina susitikus su kitu žmogumi ištiesti ranką, ar net apsikabinti, karantino metu, o ir po jo turėsime tai daryti kitaip.
Ant kelio svorio metimo trauktis pertas, pažadas, nauji metai, svorio metimas, kantrybė, dieta, tikslas - albatransa. Svorio netekimas frančizės- Svorio netekimas frančizės - Svorio metimas trauktis pertas 20 priežasčių, kodėl nekrinta svoris Žmonėratio.
Saxenda svorio metimo istorijos deginimas maksimalus riebalų kiekis, kaip pašalinti sočiųjų riebalų iš kūno svorio metimas sulaukus 34 metų. Agnės lieknėjimo kelias — kaip per tris savaites moteris gailestingumas svorio metimas cincinnati taliją? Augustinas grįžęs į Bažnyčią taipgi kurį laiką paskyrė dvasiniam sustiprinimui ir minties susikristalizavimui, o garsusis konvertitas Jonas H. Newman grįžęs į Katalikų Bažnyčią atliko ilgas rekolekcijas.
Budenzas, kukliai norėdamas pasekti tuo didžiųjų pavyzdžiu, po atsivertimo buvo užsidėjęs sau metus tylos, apsimąs-tymo ir susikaupimo, ir savo naująjį veikimą pradėjo m. Vienu iš pirmųjų jo viešojo veikimo žygių ir buvo paruošimas ir išleidimas minėtos knygos.
Veikalo tikslas, kaip kad jisai pasakojasi pradžioje, nėra tik siauras savo įspūdžių išsipasakojimas. Jis rašo: —Mano paties atradimai kaip yra priklus komunizmas ir mano paties išsiilgimas religinės paguodos katalikybėje nebūtų taip svarbūs, jeigu jie nesipintų su klausimu: ar Amerika žygiuos į ateitį kaip sveika tauta, ar jos laukia sužalota ateitis.
Aš patyriau, kad komunizmas, kurs yra svetimos, užsienio valstybės agentu šiame krašte, siekia sužaloti Amerikos žmones, suskaldyti, ir tuo turi susirūpinti daugiau kas; tas liečia ne tik mane vieną.
Mano antru kartu padarytasai atradimas, kad katalikų pasaulėžiūra yra ne tik būtina, esminė mano paties gerovei, bet gali būti dideliu ramsčiu Amerikos sveikatingumui yra faktas, kuriuo noriu pasidalinti ir su kitais tėvynainiais p. Dnp mirtis dėl svorio jo pasisakymas apie bandymą rasti bendrą kelią komunizmui su krikščionybe: — Ištisais metais aš bandžiau Amerikos meilę bei kylantį supratimą: kaip man būtina Katalikų Bažnyčia — sutaikinti su savo vadovaujančia pozicija komunistuose.
Karas su ašies valstybėmis dar labiau buvo sustiprinęs mano tokias pastangas, bet tas pasirodė neįmanoma. Ir kai Budenz gailestingumas svorio metimas cincinnati mesti komunizmą ir grįžti prie katalikybės, jis jautėsi taip laimingu: — Tas nusprendimas atnešė man ir mano šeimai tą išsilaisvinimo jausmą, koks ateina tam, kurs po ilgų metų išleidžiamas iš kalėjimo p. Pats pergyvenęs ir suprasdamas kaip sunkus toksai atsivertimo aktas, jis reiškia daug dėkingumo Dangui: — Aš rašau su nuolankumu, nes žinau, kad jei ne Dievo malonė, aš dar tebebūčiau tarp tų, kuriuos dabar, būdamas tiesos tarnyboje, aš turiu pasmerkti p.
Savo knygoje Budenzas pasakojasi, kad jo tėvas buvo taipgi konvertitas, gilaus tikėjimo vyras, buvo banko tarnautojumi ir mėgo skaityti: knygas brangino labiau, kaip auksą ir sidabrą.
Motina išaugino juos penkius; jos juokas skambėjo kasdieną namuose. Išgirdusi vaikus besiginčijant, ji nekartą perspėdavo : — Atminkite, jūs dieną pradėjote su kryžiaus ženklu!
- Įprasta greitai numesti svorį
- Anna iš corrie svorio
- Ant kelio svorio metimo trauktis pertas.
- Noriu jai padėti sulieknėti
Beeidamas mokslus jisai susipažino su didžiaisiais katalikais — darbo žmonių pireteliais, kaip Ozanam, Ketteler, pažino darbo žmonėms palankiąsias popiežiaus enciklikas. Katalikai darbininkai, ypač airiai, buvo avangarde, kuriant antracito kasėjų ir geležinkeliečių unijas p. Turėdamas 21 m. Jėzaus širdies ir Jėzuitų mokyklose, Budenzas jau buvo baigęs teisių mokyklą. Net apie viduramžius jis tada buvo aukštos nuomonės, pavyzdžiui, gailestingumas svorio metimas cincinnati vertindamas Bažnyčios pagalbą darbininkijai įvedus daug švenčių, kurios buvo poilsiu perilgas valandas dirbantiesiems.
Darbo klausimais Budenzas domėjosi. Dar būdamas moksleiviu lankė angliakasių unijos posėdžius. Savo gi socialinį-religinį veikimą Budenzas pasiryžo išplėsti prisijungęs prie Catholic Central Verein, kurs jungė vokiečių katalikų draugijas Amerikoje. Prasidėjo keletą metų užsitęsęs jo darbas katalikų veikimo dirvoje.
Priemiesčių, lūšnų vargas, kur turėjo gyventi žmonės mūsų turtingame krašte, pažeidė mano teisingumo jausmą, žemas laipsnis darbo organizacijų buvo kita mano susikrimtimo, nusivylimo priežastis Pagaliau prisiartinimas Pasaulinio Karo Ikuriam aš buvau karčiai priešingas, atnešė tiesiog sukoncentruotą įtūžimą, kurs aptemdė mano žvilgsnį Ir taip aš sugalvojau pertraukti ryšį su Bažnyčia Louis mieste, aš staiga apleidžiau katalikų eiles.
Geriau sakant, dėl neklusnaus žygio aš buvo išstumtas iš katalikų bendruomenės Aš sau pasivelijau vesti — civilinėse sutuoktuvėse — divorsuotą moterį Kaip išauklėtas katalikas aš žinojau, kad tokiose aplinkybėse moterystė yra tik paneigimas moterystės Bažnyčios akyse Tada jisai pasinešė gerai į kairę, kaip pats prisipažįsta: — Aš niekada neprisidėjau prie Socialistų partijos, bet aš dažnai dirbau su socialistais.
Tolimesnę savo pažiūrų raidą jis aprašo: — Aš ėmiau pripažinti, kad yra kas negero su kapitalizmu Tiesa, kuri atsispindi mano visose knygose yra ta, kad aš rašau tiktai dėl Dievo, — sakosi rašytojas Bloy.
Vakarais, visos šeimos apsuptas, atsiklaupęs ant grindų, jisai kalbėjo rožančių. Jis daug skaitė ir mąstė apie Šv. Raštą ir galvojo apie atgailą ir gerus darbus. Ir tai — ašaras, kurias jūs patys išliejote, ir jos bus jums laimės priežastimi; pasiimsite ir ašaras, kurias kitiems išspaudėte, ir jos atneš jums pasibaisėjimą. Jo mintys dažnai kilo į Dangų.
Patsai prisipažino: — Mano Dieve, aš verkiu taip dažnai. Ar aš verkiu iš nuliūdimo, prisiminęs ką iškentėjau? Ar aš verkiu iš džiaugsmo, prisiminęs Tave? Visada atmintinas jo šūkis: — Tėra tik vienas nuliūdimas: nebūti šventu.
Bloy iš prigimties buvo liūdnas, melancholikas. Motina nekartą rasdavo jį verkiantį, ašarojantį ištisomis valandomis be aiškios priežasties. Ir jo knygose atsispindi pergyventas vargas, iškęstas ilgesys ir pasiektas aiškus įsitikinimo kelias. Vietomis jis aštrus ir kietas, bet tam jis randa pateisinimą : — Kai kurie žmonės, paskaitę mano knygų, nori krikštytis atsiversti.
Koks dieviškas patvirtinimas mano griežtumui ir prievartai! Tebūnie palaiminti tie prievartos kumščiai, kurie tik vieni tepajėgė sudaužyti tas vario duris, kurios laikė anas sielas įkalintas.
Tasai filosofas, apibūdindamas rašytoją Bloy, sako: — Vieton būti pabaltintu karstu, kaip tas yra su visų laikų fariziejais, jisai buvo anglėta, pajuodusi katedra. Baltoji pusė buvo viduje, giliai tabernakulyje. Jo ilgesys — išsilaisvinus iš kūno pančių, rasti laimę Dievuje: — Išlaisvinki mane, sutraukyki mano pančius, sugrąžinki mane atgal į Tėvo namą, į manąją šalį, į mano paveldėjimą, sugrąžinki man, kas man priklauso, kad Tu būtumei pagarbintas savo teisybėje, — tai Bloy malda.
Rašytojas labai gerai supranta žmogaus silpnumą: — Kas gi galėtų tikėti, kad tas pats žmogus, kuris taip aiškiai mato Dievo garbę, kuris kalba apie dalykus, įstengiančius prikelti pasiryžimą broliuose, esančiuose nusivylime, ir kuris apie Švč.
Trejybę negali kalbėti be meilės ašarų, — kas gi galėtų manyti, kad tasai pats žmogus kasdieną yra atiduotas aštriausioms pagundoms ir kad nė vienu akimirksniu jis nėra savo širdies valdovu. Kentėjimų valandose jo paties šeima atnešdavo jam apsčiai paguodos. Štai kaip jisai pats tą aprašo: — Kai grįžau šį vakarą namo, ji dukrelė Veronika buvo lovoje.
Tą išgirdęs brangus tvarinėlis mane mylavo ir apdengė bučkiais, su švelniu atjautimu dūsaudama. Kaip gi saldžios ašaros ritosi man, o Dieve!. Ir vargšė mergytė nuėjo prie savo žaislelių, ieškodama ką man galėtų padovanoti.
Šiandien per mišias atsiminiau tą ir buvau perdaug sujaudintas, kad nepalyginčiau to su kuo dievišku. Ar gailestingumas svorio metimas cincinnati būti kas nors labiau širdį draskančio, kaip užuojauta to, kuris nieko gailestingumas svorio metimas cincinnati, bet kuris nori ką nors dovanoti?
O jo vargas buvo didelis. Kaip patsai aprašo: — Seni ir nauji skolintojai, nekantrūs, lojantieji vertelgos, kasdieninis elgetavimas būtiniausių pragyvenimui reikmenų ir — beveik nenugalimas sunkumas rašytojui, nugramzdintam į tokį pragarą, susikaupti, pakankamai atgauti dvasią!
Rudolph W Giuliani Ken Kurson - Lyderis 2006 LT
Kurgi yra vergas, kuris norėtų tokio gyvenimo, ir kaip gi aš būčiau galėjęs tą visą pakelti, jei kas rytą nebūčiau priėmęs kūno mūsų nukryžiuotojo Išganytojo? Jo pasitikėjimas gailestingumas svorio metimas cincinnati Kūrėjuje: — Aš teturiu viltį tik Dievuje ir, pramatydamas katastrofą, ruošiuosi kankinystei vienatvėje. Tačiau, Mirštančiajam, erškėčiais vainikuotajam aukoti blogio džiugesius ir pamėgtą ydų vergiją, — tarp lelijų stovinčiam Avinėliui atsižadėti išmatų kvapo — tokia yra auka šio piligrimo, kuris sau pasiskyrė neįtikimą misiją — prie Kryžiaus kojų atsovauti dabarties poezijai.
Jo mintys, jausmai, akys, ausys, nosis, paragavimas, palytėjimas ir pilvas — yra tik verslui. Biznio vergas nežino nei tėvo, nei motinos, nei dėdės, nei tetos, nei žmonos, nei vaikų, nei grožio, nei biaurumo, nei to kas švaru, nei kas purvina, nei karščio, nei speigo, nei Dievo, nei velnio. Jis tepripažįsta ir težino tik biznį. Stiklas vandens yra toks brangus, kad nors jį duotų kas nors, kuris galėtų ir daugiau padaryti, vis tiek tas turi neapskaičiuojamą vertę.
Jei Jis nori mus turėti, Jis turi mus pavilioti, nes, jei jo Majestotas mums nepatinka, mes galime atstumti Jį nuo savęs, gailestingumas svorio metimas cincinnati, nuplakti ir nukryžiuoti pilkajai miniai pritariant. Dievas nesigins savo galybe, o tik savo kantrumu ir grožiu. Normalu, kad yra antagonizmas tarp žmogaus, priverstinai apvilkto laisve, ir tarp Dievo, savanoriškai atsisakiusio savo jėgos.
Atakos ir atsparumas protingai balansuojasi, ir ta nuolatinė kova tarp žmogaus prigimties ir Dievo yra besiveržiančiu šaltiniu neišsemiamo kentėjimo. Tas turtingo pirklio sūnus galėjo mokytis keliuose universitetuose. Turėdamas reikiamą išsilavinimą, gerą pragyvenimą ir pakankamai laiko, jisai atsidėjo kūrybai ir pradėjo rašyti vėliau pagarsėjusius eilėraščius, dramas, apysakas.
Tačiau tam jautrios sielos žmogui pasaulio sūkurys buvo pragaištingas. Jisai visiškai apsileido savo tikybiniame gyvenime, nuėjo šunkeliais. Taip kelerius metus klaidžiojo be vidujinio inkaro. Pagaliau pasijuto toks nelaimingas ir ėmė ilgėtis tiesos ir gėrio. Jį paveikė viena aplinkybė: pamaldi jo motutė buvo nuo kūdikystės įpratinusi prieš einant gulti su švęstu vandeniu persižegnoti.
Nuėjęs klystkeliais, jis tai užmiršo. Vieną naktį, kai jis po klaidžiojimo grįžo namo, jam atrodė lyg motina prieš jį stovėtų, pasilenktų ir švęstu vandeniu jo kaktoje kryžių darytų. Jis dabar atsiminė nekaltą jaunystę ir žuvusį vėlesnį gyvenimą. Pirmą kartą jis rimčiau susimąstė ir palinko į pasikeitimą. Gyvenimas jį suvedė su nepaprasta mergaite — Kotryna Emmerich. Ji turėdavo nepaprastų regėjimų, pergyveno Kristaus kančią.
Brentano tas palenkė daugiau susimąstyti, atvėrė jo akis naujiems pasauliams. Bet vis dar jis nebuvo apsisprendęs. Kartą jisai Berlyne susitiko vokiečių poetę Luizą Hensel. Jiedu išsikalbėjo atvirai.
Brentano jai nupasakojo savo nusivylimą gyvenimu, žodžiu, atvėrė visą savo sužeistą sielą. Staiga ji pertraukė poetą: — Ką gi tas padės, kad tą papasakosi jaunai mergaitei? Jūs esate laimingas, nes galite eiti išpažinties. Eik ir pasisakyk nuodėmklausiui, kas tavo širdį taip spaudžia. Bet vis dėlto namo jisai parėjo labai susimąstęs ir neužilgo nuėjo išpažinties, pirmą kartą po 10 metų Nuodėmklausis su ašaromis jį laimino.
Tada jis dar daugiau laiko pašventė pažinimui jam taip mielos katalikų Bažnyčios ir, ištisas valandas praleisdamas prie stigmatizuotosios Kristaus žaizdas turinčios Kotrynos Emmerich, surašė jos visus Kristaus kančios regėjimus į puikią knygą, kuri yra gailestingumas svorio metimas cincinnati ir į lietuvių kalbą.
Į lietuvių kalbą taipgi išversta jo Istorija apie narsųjį Kasperą ir gražuolę Onytę. Klemens Brentano — tai vokiečių vėlyvojo romantizmo poetas. Apie savo eilėraščius jis kalbėjo: — Aš kalbu sau visokias lopšines, kad mano paties verkiantis kūdikis pagaliau nurimtų. Kai buvo ruošiama viena iš naujų laidų, jisai savo draugui Boehmeriui rašė: — Ypač stipriai maldauju — viską, kas galėtų pažeisti tyrą širdį, išnaikinti, kad manęs nebeslėgtų naujos kaltės.
Paskutiniai jo gyvenimo metai buvo pašvęsti krikščioniškai artimo meilei, labdarai. Čia daug pasitarnavo jo veikalas apie gailestingumo seseris. Mirė sulaukęs 64 metų.
Jisai mokėjo paprasčiausius dalykus taip gražiai aprašyti, kad negali atsigėrėti. O Chestertonas buvo garsus ne tik kaip rašytojas, bet ir garsus laikraštininkas, paskaitininkas, filosofas.
Jaunatvėje jisai buvo toli nuo katalikų Bažnyčios, net buvo pasinešęs į socializmą, tačiau, giliau dalykus apsvarstydamas, jisai pamatė didelę vertę katalikų mokslo ir metais perėjo į katalikų Bažnyčią. Nuo to laiko jisai pasidarė vienas iš didesniųjų katalikybės gynėjų ir jam popiežius Pijus XI skyrė net specialų paaukštinimą, duodamas Šv. Gregoriaus Didžiojo riterio titulą. Mums Chestertonas dar įdomus tuo, kad jisai savo raštuose yra minėjęs ir Lietuvos vardą.
Apie gyvenimo klausimus jisai rašo: — Beveik iki pabaigos devynioliktojo šimtmečio žmogus, kuris pereina į katalikų Bažnyčią, buvo laikomas nustojančiu savo protavimo galios. Dabar gi greičiau bus laikomas nustojusiu nuoseklaus mintijimo tas, kuris nepereina prie katalikų. Kai kam tai atrodys perdėjimu, bet aš tikiu, kad tūkstančių mintyse tas stovi kaip pasąmonėje pasislėpusi tiesa.
Kai dėl pagrindinių priežasčių, dėl ko žmonės pereina į katalikų tikybą, tai jų yra dvi: viena, kad žmogus įsitikina, jog čia toji tiesa, ir, antra, kad jis ieško išsivadavimo iš nuodėmių. Jeigu būtų koks žmogus, kuriam šios priežastys nebūtų pagrindinėmis, būtų tuščias dalykas teirautis, kokie buvo jo filosofiniai, istoriniai ar kiti vidaus pergyvenimo motyvai — priežastys pereinant į senąją religiją Per 62 savo gyvenimo metus mirė m.
Chestertonas gausiai pasireiškė savo lyrika, baladėmis, satyromis, biografijomis, detektyvų istorijomis, savo giliai prasmingais essays. Po atsivertimo jis savo talentą pašventė tikėjimo, Bažnyčios gynimui. Jau m. Chestertonas mėgo kalbėti paradoksiškais aforizmais ir jo raštuose aptinkame posakius, kaip šie: — Žmonėms aukso amžius ateina tik tada, kai jie nors momentui pamiršta auksą.
Bažnyčia yra laisvės nešėja. Katalikas, kuris grįžta atgal iš klausyklos, dabar gali vėl laisvai įžengti į auksinės kūdikystės kelią, nes jis tvirtai tiki, kad Dievas prie klausyklos langelio vėl atnaujino jo sieloje Dieviškąjį Gailestingumas svorio metimas cincinnati.
Esu giliai įsitikinęs, — rašė toliau Chestertonas, — kad jeigu per paskutinius metų būtų gyvenęs Bernard Shaw, jis jau seniai būtų tapęs kataliku. Jis būtų įžvelgęs, kaip pasaulis ratu aplink save sukasi ir kaip mažai tegalima pasitikėti jo vadinamąja pažanga. Jis būtų galėjęs pamatyti, kaip Bažnyčia buvo paaukota bibliškam prietaringumui, o patsai šventraštis biblija paaukota darvinistiškam - anarchistiškam prietaringumui.
Ir jisai prieš tai būtų pirmasis ėmęsis kovoti. Kaip ten bebūtų — jis kiekvienam žmogui norėjo trijų šimtmečių patirties, — toliau rašo Chestertonas. Tačiau katalikas, priešingai kitiems žmonėms, turi devyniolikos šimtmečių patyrimą.
Žmogus, kuris tampa kataliku, vienu kartu pasidaro su dviejų tūkstančių metų kaip sudeginti 1 svarą riebalų. Dar tiksliau išsireiškiant — tik dabar jis pradeda augti ir iškyla į pilną žmoniškumą. Dalykus jis vertina pagal tai, kaip jie turi įtakos į žmoniją įvairiose šalyse ir įvairiais laikais, tūkstantmečių laikotarpyje, o ne pagal paskutines laikraščių žinias Aiškumą ir ryžtingumą moderniojo gyvenimo klausimuose aš terandu tik katalikų Bažnyčioje, ir dėl to aš pats tapau kataliku.
Jų šeima, atsikėlusi į Paryžių, visiškai nustojo tėvų tikėjimo. Vėliau jisai buvo nusiųstas į bedievišką mokyklą ir taip prarado visus tikėjimo likučius. Pats prisipažįsta gyvenęs be jokių moralinių taisyklių, be tikybos. Jiems esu amžinai dėkingas ir jie daugiausia mano mintį paveikė. Bet leiskime jam pačiam kalbėti: — Jaučiausi nelaimingas jaunuolis 18 metų ir tas mane metų Kalėdose palenkė nuvykti į Notre Dame, didžiąją Paryžiaus katedrą prie Laikas vartoti riebalų degintojus upės.
Buvau tada bepradedąs rašyti ir tikėjausi iš katalikų ceremonijų gauti sau įkvėpimo kokiam kūriniui. Staigiai, vienu momentu, per trumpą laiką mano gyvenimo kryptis pasikeitė ir aš buvau tikinčiu. Tikėjau su tokia jėga ir prisirišimu, su tokiu dvasios pakilimu, su tokiu įsitikinimu, su tokiu tikrumu, kad nebuvo vietos jokioms abejonėms Jis ėmė skaityti Šv. Tebūnie amžinai palaiminta ta didžioji, majestotiška motina, ant kurios kelių aš viską išmokau. Sekmadienius praleisdavau Notre Dame ir ten nueidavau kai tik galėdavau, ir šiokiadieniais.
Pagaliau jisai išdrįso atlikti išpažintį ir metų Kalėdose vėl priėmė Komuniją, praslinkus daugeliui metų nuo pirmosios šv. Jis rašo, kad svorio metimas lindsay ontario gyvenimas jam davė lyg naujų paskatinimų kūryboje ir toliau savo raštuose jis taip iš širdies vertino gailestingumas svorio metimas cincinnati.
Kai prancūzų rašytojas Ferdinand Divoire anketos būdu apklausė eilę žymiųjų Prancūzijos vyrų — ką jie žino apie Dievą, Paul Claudel su paprastu nuoširdumu atsakė: — Ką aš žinau apie Dievą? Pasaulėžiūros klausimai ne vienam galvojančiam žmogui atsistoja visu aštrumu, ir čia tikriausias kelias yra nuoširdus ieškojimas, sekant savo sąžinės balsą.
Tas ieškojimas dažnai nebūna lengvas. Prancūzų didysis mintyto jas Lacordaire yra pasakęs: — Tiesa pasiekiama tik ilga kova; tik į klaidą įpulti jokių pastangų nereikia. Mums labai miela, kad paskutiniu metu visa eilė tiesos ieškotojų ją surado katalikų pasaulėžiūroje, kurių tarpe ir vienas stipriausių britų rašytojų dr. Baigęs medicinos mokslus Glasgowe, jis kurį laiką buvo laivyno gydytojas, lankęsis Indijoje. Paskui yra buvęs kasyklų gydytojas. Čia jis labai atvirai nupasakoja savo pasaulėžiūros raidą.
Kai jis dar tebebuvo medicinos studentas, Dievo prisiminimas jam sukeldavęs šypseną. Jam atrodė, jog tai pasenusi idėja, atgyvenęs mitas. Cronin apie savo tolimesnę pasaulėžiūros evoliuciją. Jis niekada neužmiršiąs tos valandos, kai sprogimas giliai kasyklose užgriovė keturiolika angliakasių. Jie pasiliko penkias dienas po žemėmis, kai gelbėtojai vis be paliovos kasėsi prie jų. Jų artimieji iš įtempimo ir pervargimo alpo, bekasdami ir belaukdami. Ir kai buvo iškasti tie nusilpę nelaimingieji angliakasiai, visa minia traukė tą giesmę tūkstančiais balsų.
Ji aidėjo apylinkės kalnuose taip džiaugsmingai. Ji rado atgarsį ir dr. Cronino širdyje. Tas supurtė gydytojo šaltą ateizmą. Jis pradėjo pasaulį stebėti labiau atviromis akimis ir pats sakė: — Jeigu mes stebėsime fizinį pasaulį, jo paslaptis ir stebuklus, jo tvarką ir tikslumą, jo šiurpų didumą, negalėsime pabėgti nuo pirmojo Tvėrėjo sąvokos. Gailestingumas svorio metimas cincinnati gi tylią vasaros naktį žiūrėtų į žvaigždes, spindinčias begalybėje, ir nebūtų nugalėtas įsitikinimo, kad tokia visata negalėjo atsirasti tik iš aklo pripuolamumo?
Ir mūsų pačių pasaulis, tiksliu ritmu skriedamas erdvėmis, atskleisdamas vis naujus metų laikus, tikrai yra kažkas daugiau negu beprasmis medžiagos sviedinys, pripuolamai mestas nuo saulės.
Cronin pasakoja, kaip jis, keliaudamas po Italiją, gėrėjosi didingomis religinio meno vertybėmis, tačiau didžiausią įspūdį jam padarė reumatizmo sutrauktas senelis vienuolyno kieme, kuris 30 metų pureno žemę, darbą paversdamas malda, ir kuris, atsakydamas į dr. Cronino klausimą, parodė savo rūpestingai prižiūrimą medį ir tarė: — Aš matau savo vyšneles, kraunančias pumpurus, pražįstančias, vaisius vedančias. Ir tada aš tikiu Dievą.
Ar mes jau esame perpildyti pasaulio išminties, jei nesiryžtame pasekti jo pavyzdžiu? Ištisais šimtmečiais nesuskaitoma daugybė žmonių savo gyvenimą derino su Dievu, kuris nešė gailestingumas svorio metimas cincinnati silpniems, stiprybę pavargusiems, viltį paskendusiems nusivylime.
Jis yra visur, virš mūsų ir aplink mus, okeanuose ir danguje. Jis yra kiekviename iš mūsų, jeigu tik mes Jo ieškosime. Užsikalbėjome gailestingumas svorio metimas cincinnati ir išeinant jau mušė dvylika.
Melboume trys lietuviai kunigai — kun. Vaseris, kun. Kungis ir aš — pietavome katedros klebonijoje. Čia sutikau vieną australą kunigą, kuris per radiją veda katalikų valandėlę.
Jis gailestingumas svorio metimas cincinnati, kad Australijoje jau keletą kartų buvo suorganizuotos misijos nekatalikams. Paprastai jos būna bažnyčioje. Prie durų padedama dėžutė, į kurią kiekvienas gali mesti klausimus. Prieš pamokslus ta dėžutė ištuštinama. Kunigas iš sakyklos atsakinėja į pateiktus klausimus. Pamokslai taipgi sakomi pritaikyti nekatalikams. Šalia tokių misijų, organizuojamos ir uždaros rekolekcijos nekatalikams.
Jos, paprastai, vadinamos — klausimų dienos. Nekatalikai suvažiuoja į kokį vienuolyną, čia pasilieka dieną ar daugiau ir tada atsakinėjama į jų klausimus, padedama jiems ieškoti religinės tiesos ir nevienas tuo būdu tapo laimėtas katalikybei. Net miesto rotušės salėje tokios klausimų - misijų dienos nekatalikams pravedamos. Daug čia pasidarbuoja į katalikybę atsivertęs ir kunigu tapęs tėv.
Tarp naujai atsivertusių į katalikybę Australijos vyrų yra avataras riebalų degintojas John Crotty, buvęs anglikonų dvasininkas-ministeris. Jis gimęs m. Melbourne, Australijoje. Jo tėvas buvo anglikonų arkidiakonas, o dėdė — anglikonų vyskupas. Pats John Crotty mokėsi anglikonų pradžios mokykloje, vėliau studijavo universitete, paskiau anglikonų teologijos mokykloje ir m. Anglikonų gailestingumas svorio metimas cincinnati katalikybę stipriai kaltino įvairiausiomis blogybėmis.
John Crotty nutarė pažiūrėti — ką patys katalikai apie tai sako. Jis ėmė skaityti kun. Sekančiais metais jis ėmė giliau studijuoti teologiją Oxfordo universitete ir susekė, kad tikrieji mokslininkai pripažįsta dr.
Rumble atsakymus prieš protestantų priekaištus. Gailestingumas svorio metimas cincinnati Oxforde tam jaunam vyrui atskleidė pirmųjų Bažnyčios tėvų ir Bažnyčios santarybų sprendimus. Dabar jam labiau aiškėjo, kaip teisingi buvo apie Bažnyčios neklaidingumą Shaw žodžiai, įrašyti įžangoje į šv.
Joanos knygą: — Palyginus su mūsų neklaidingais medikų nutarimais, su mūsų neklaidingais astronomais, su mūsų neklaidingais teisėjais, su mūsų neklaidingais parlamentais, popiežius dulkėse parkritęs ant kelių išpažįsta savo nežinojimą prieš Dievą Ir dabar tikėjimo ir dorovės dalykuose man šviesa plaukė iš katalikiškos Romos Bažnyčios, kuri buvo įsteigusi Oxfordo universitetą, — rašo John Crotty.
Ir jis taip galvojo ne vienas. Jam nemažas padrąsinimas buvo, kai prof. Worcesterio diecezijoj, kur po Oxfordo studijų dirbo John Crotty, anglikonų vyskupo paprašytas prabilti į dvasininkus, Evelyn Underhill papasakojo apie savo atliktas katalikų mistikų studijas ir jiems rekomendavo porą katalikiškų liekninantis roganas josh. Crotty taipgi sužinojo, kad prie Romos Katalikų Bažnyčios prisijungė protestantų vyskupas Kinsman.
John Crotty buvo stipriai paveiktas Katalikų Bažnyčios parodytos įtakos: jis suprato, kad Bažnyčios gailestingumas svorio metimas cincinnati palaipsniui buvo panaikinta vergija.
Jis ėmė lankyti katalikų šventas vietas: Lisieux, kur gyveno šv. Pagaliau jis nustojo ėjęs anglikonų dvasininko pareigas, paprašė katalikų kunigą pamokyti jį katalikybės tiesų ir ryžosi tapti kataliku.
Jis pasakojosi, kaip jautėsi laimingas, nors netekęs ankstyvesnių pareigų, bet mokydamasis katalikybės, klausydamas šv. Tarp katalikų jis matė laimę tų, kurie visų pirma ieško dangaus karalystės, ypač jaunų katalikų akcijos darbuotojų, — ir matė nelaimingumą tų, kurie, numetę lengvą Kristaus jungą, daugiau nebelankė Jo Aukos ir Jo sakramentų. John Crotty primena, kad Chichesterio anglikonų vyskupas dr. Bell laiko popiežiaus enciklikas būtinas skaityti kiekvienam.
Pagaliau, į katalikybę atsivertęs John Crotty kartoja H. Tai įvyko Šv. Patriko katedroje, Melbourne, Australijoje. Mums įdomus yra to žmogaus gyvenimo kelias. Gimęs jisai Sydnėjuje m. Mokslą ėjo anglikonų pradžios mokykloje, vėliau — Šv. Jono kolegijoje, kur ruošiami busimieji anglikonų dvasininkai, kitaip vadinami ministeriais. Jisai pasakojasi, kad nuo mažens buvo išauklėtas liberalistinėse anglikoniškose pažiūrose.
Jau būdamas 16 m. Bestudijuodamas anglikonų teologiją, jis, kaip pats sakosi, pradėjo suvokti, kad kard. Newman buvo teisus, kai tvirtino, jog anglikonų bažnyčia yra sumišusi bendruomenė.
Vis dėlto m. Trejybės sekmadienį, jisai priėmė anglikonų dvasininko šventimus. Šventimus gavo Anglijoje, kur buvo nuvykęs gilinti gailestingumas svorio metimas cincinnati ir kurias baigė teologijos licenciato laipsniu. Iš pradžių dirbo rytų Londono skurdžių rajone. Jam teko dirbti ir didelėje miesto parapijoje, ir vakarų Australijos krūmynuose bei ganyklų rajonuose New South Wales. Jam sekėsi sutraukti žmones ir jis patyrė daug džiaugsmo. Ta knyga — tai puikus, moksliškas atsakymas į kan.
Per sekančius trejus metus aš skaičiau kokią tik sugriebdamas knygą, vaizduojančią katalikų ir anglikonų pasaulėžiūrą, — apkeliavau šimtus mylių, besitardamas su abiejų bažnyčių mokytaisiais ir autoritetingais asmenimis. Dvasioje grūmiausi vis besimelsdamas, ėjau visas pareigas savo parapijoje, ir pagaliau tapau ligoniu fiziškai ir savo dvasia.
Argi anglikonizmas, dėl kurio aš dirbau ir kovojau, yra pastatytas ant klaidingų pamatų?. Svarstė, ar jis yra tikras kunigas, ar anglikonizmas pateisinamas. Ir taip, m. Velykose aš supratau su agonijos skausmu, kad namas, kurį per eilę metų taip rūpestingai stačiau, kraudamas akmenį ant akmens, yra pastatytas ant smėlio, ir kad, jeigu aš noriu būti nuoširdus Dievui, savo žmonėms ir sau, labai greitas riebalų praradimas vyrų sveikata talkinti jį sugriaunant Daug paguodos jam tose dienose įnešė savoji šeima, kartu su juo pasiryžusi sekti jo pėdomis.
Jis džiaugėsi dabar pažinęs maldos gilesnę prasmę. Kentėjimai jam įgavo naują šviesą. Jam buvo tiek daug paguodos, kad gali pagelbėti sieloms skaistykloje.
Jam darė didelį įspūdį naujųjų amžių stebuklai, apie kuriuos jis rašo: — Ar Liurdas ir Fatima yra tik pasakos, ar stebuklingi faktai, mokslo ištiriami? Jeigu jie yra tiesa, tai, prie kitų katalikų Bažnyčios tikrumo įrodymų mes galime pridėti ir tą, jog šie įvykiai yra Dangaus patvirtinimas Bažnyčios tikrumo. Aš tikiu, kad Viešpats norėjo, jog mes rastume ramybę toje vienoje neklaidingoje Bažnyčioje; tuo būdu mes turime Dangaus malonės ir jėgos vesti nepaliaujamą karą prieš milžiniškas blogio jėgas, o taipgi ir socialinėje srityje.
Viešpats tikrai nenorėjo, kad mes ginčytumės apie tokius dalykus, kaip Kristaus buvimas Švč. Sakramente, krikšto atgimdanti galia, šv. Petro aukščiausia valdžia, dangaus ir pragaro tikrumas. Argi tie dalykai taip mažai svarbūs, kad jie galėtų būti palikti privačiam kiekvieno sprendimui? Priešingai, jie yra taip labai svarbūs, kad Viešpats šias problemas mums išsprendė prieš du tūkstančiu metų ir išdėstė tokiais žodžiais, kad jų nebegalima antraip aiškinti. Mes, atsivertėliai, radome neklaidingą Bažnyčią, kur sakramentų malonės yra taip gausiai teikiamos, jog nebetenka abejoti dėl galutinės pergalės prieš nuodėmę ir mirtį.
Beveik visą gyvenimą jis surištas su laikraščiais, o nuo m. Gimęs Chicagoje m. Būdamas dar tik 14 metų amžiaus, pradėjo dirbti dienrašty, iš pradžių tik atostogų metu, o paskui ir mokslo metu naktimis, nes dienomis lankė Lane Technikos mokyklą. Baigęs šią mokyklą, studijavo Illinois universitete, gaudamas bakalaureatą. Jo gabumai buvo greitai pastebėti, ir jis buvo pakviestas skaityti žurnalistikos paskaitų Northwestern universitete, o taip pat dėstė kūrybinį rašymą ir žurnalistiką keliose privačiose Chicagos mokyklose.
Antrojo Pasaulinio karo metu buvo pakviestas patarėju JAV armijos informacijų tarnyboje. Po karo buvo išrinktas Chicagos Spaudos Veteranų sąjungos direktorium.
Tai labai suglaustos jo biografinės žinios. Tačiau mums yra daug įdomesnis to žmogaus vidaus pasaulis. Čia jis pasisako, kad jo motina buvusi rusė, o tėvas — Rumunijos žydas. Iš savo tėvų jis paveldėjo pagarbą Dievui ir žmonių vertinimą. Kartais jį riebalų degintojai ir pastojimas nusivesdavo į sinagogą, bet, kol jis išėjo mokslus, žydų religinių papročių laikymasis jų namuose labai išblėso ir jo broliai visai atitrūko nuo religinių praktikų, išskiriant vedybų ir laidotuvių atvejus.
Jam bebręstant, sąmonėje užkliuvo etinės kultūros sąvoka. Beieškodamas kokio nors inkaro, jis prilipo prie tos idėjos, laikydamas save etinės kultūros šalininku. Tai reiškė — daryti tai, ką jauti esant gera. Su tokiu nusitatymu širdyje jis įstojo į Illinois universitetą. Kartą su savo draugu jis atsilankė į keliaujančio protestantų kalbėtojo paskaitą.
Buvo paskaitoje kalbama apie krikščionišką gyvenimą. Jauną studentą Fischerį tai sudrumstė. Po paskaitos jis kreipėsi į kalbėtoją, prašydamas paaiškinti, ar negalima gyventi krikščioniško gyvenimo, visai nesant krikščioniu.
Kalbėtojas atsakė kažkaip miglotai, ir Fischer pagalvojo, kad jis pats yra gyvas pavyzdys, kad taip gali būti. Universitete jis įsijungė į studentų korporaciją ir drauge su kitais kolegomis sekmadieniais lankydavosi vienoje vadinamoje reformuotoje bažnyčioje, tačiau širdimi jis nebuvo įsijungęs į tą religinį gyvenimą ir jautėsi nelaimingas. Ta įstaiga vėliau virto Newmano klubu.
Tas pasikalbėjimas jį šiek tiek supažindino su katalikų Bažnyčia. Baigęs mokslus, jis apsigyveno Chicagoje ir ėmėsi laikraštininko darbo. Vienas jam pavestas uždavinys buvo aprašyti Kolumbo vyčių krepšinio varžybas. Taip jis ištisomis dienomis pasilikdavo tarp tūkstančių katalikų vyrų, moterų ir vaikų.
Jam buvo pavesta aprašyti ir katalikų Eucharistinį kongresą. Čia jam teko sėdėti šalia katalikų kunigo, ir nuoširdus pasikalbėjimas daug padėjo sutirpdyti anksčiau jaustą pasibaisėjimą katalikų dvasiškija.
Bonaventūros kolegijos medaliu, kaip vienas didžiausių pasauliečių veikėjų.