Kwon mi jin svorio metimas

Galbūt net kita knyga. Jonaitis, iždininkas P. Jų trelės, tokios kerinčios ir malonios žmonių ausims, paukščių pasaulyje yra viliojančios sirenų giesmės ir vir­ šenybės šūkiai. Kitą dieną girtuoklis pabunda smarkiai pagiriotas. Taip yra todėl, kad serotoninas padeda valdyti išdidžią laikyseną. Tokia yra viena dažniau­ sių vaikų patiriamo ujimo priežasčių.

Bet ban­ dydamas ją perrašyti supratau, kad nerandu tinkamos dvasios, nei savyje, nei to rašymo padarinyje - rankraštyje. Veikiausiai taip nutiko todėl, jog bandžiau pamėgdžioti pats save ir savo anksčiau parašytą knygą, užuot persikėlęs į garsiąją ribą tarp chaoso ir tvar­ kos ir sukūręs ką nors nauja. Maniau, kad abu žinodami, kas jau padaryta, galėsime geriau aptarti temas, kurias norėjau pateikti platesnei visuomenei lengvai perskaitomoje knygoje.

Ji su manimi susisiekė po kelių savaičių, peržiūrėjusi visas ketu­ rias paskaitas ir jas jau aptarusi su savo kolega. Jos susidomėjimas išaugo, dabar ji degė dar didesniu ryžtu įgyvendinti projektą. Smulkiau tai aptariu vėliau - 2-ojoje taisyklėje ir kitose šios knygos dalyse aut. Visada nustembu, kai žmonės palankiai vertina tai, ką sakau, turint galvoje, jog mano pasirinktos temos keistos ir sudėtingos.

Jau buvau kwon mi jin svorio metimas, kad man ofi­ cialiai leido dar ir skatino dėstyti paskaitas iš pradžių Bostone, o dabar - Toronte. Visada maniau, kad jei žmonės tikrai suprastų, ką aš dėstau, man tektų susimokėti velnionišką kainą. Perskaitę šią knygą galėsite patys nuspręsti, ar aš buvau teisus. Tuo metu jau bu­ vau parašęs daugiau minčių apie taisykles, kurias buvau paskelbęs.

Žmonės taip pat palankiai įvertino ir mano naująsias mintis. Taigi, nusiunčiau jai savo sąrašą. Agentei jis patiko.

Jam taip pat patiko taisyklės. Jo knygos herojė Mia visą rinkinį taisyklių - vieną po kitos - pasikabino ant savo šaldytuvo dure­ lių, iliustruoti tas pasakojimo vietas, kur taisyklės atitiko knygos fabulą. Turėjau dar ir kitą įrodymą, patvirtinantį mano išankstinę nuomonę, kad žmonės mėgsta taisykles. Leidybos agentei papasa­ kojau, kwon mi jin svorio metimas kiekvienai taisyklei išplėtoti parašysiu po skyrių. Ji suti­ ko, todėl parašiau knygos pasiūlymą.

Tačiau kai jau pradėjau rašyti skyrių tekstus, trumpi jie visiškai nepavyko. Apie kiekvieną taisyklę turėjau ką pasakyti daugiau, nei iš pradžių maniau. Taip nutiko todėl, kad labai ilgai ieškojau medžiagos savo pir­ majai knygai: tyrinėjau istoriją, mitologiją, neuromokslą, psicho­ analizę, vaikų psichologiją, poeziją ir didelius Biblijos skirsnius.

Perskaičiau ir galbūt net supratau didumą J. Laimei ar nelaimei, visą tą medžiagą įterpiau į savo rašytines pastangas ras­ ti atsakymą į sudėtingiausią problemą: branduolinės Šaltojo karo priešpriešos priežastį ar priežastis. Pavyko suprasti, kad dėl bendrų tikėjimo sistemų žmonės nustoja suprasti vieni ki­ tus ir kad sistemos reiškia daugiau nei vien tikėjimą. Žmonės, kurie gyvena vadovaudamiesi vieningu tarpusavio ko­ deksu, vieni kitiems tampa nuspėjami.

Jie elgiasi pagal visuoti­ nius lūkesčius ir norus. Jie gali bendradarbiauti. Jie net gali taikiai konkuruoti, nes kiekvienas žino, ko laukti iš kitų. Bendra tikėjimo sistema, pagrįsta psichologija ir veiksmais, visus jos sekėjus supa­ prastina - savo pačių ir kitų žmonių akyse.

Bendras tikėjimas supa­ prastina ir pasaulį, nes žmonėms, žinantiems, ko tikėtis vieniems iš kitų, kartu lengviau jį pažaboti. Greičiausiai jiems nėra nieko svar­ biau, nei išsaugoti tokią sistemą ir dėl jos pasiektą paprastumą. Jei­ gu sistemai iškyla pavojus, didysis valstybės laivas ima siūbuoti. Tai visiškai nereiškia, kad žmonės kovos dėl savo įsitikinimų.

Užuot kovoję apskritai už teisybę, jie kausis, kad išsaugotų pusiaus­ vyrą tarp to, kuo tiki, ko tikisi ir ko geidžia. Jie kovos, kad išsaugotų atitikimą tarp to, ko jie tikisi iš žmonių, ir tų žmonių poelgių. Kaip tik šitokio atitikimo išsaugojimas leidžia žmonėms taikiai, nuspėjamai ir naudingai sugyveni tarpusavyje.

Tai sumažina nežinomybę ir jos neišvengiamai sukeliamų chaotiškų ir nesutvardomų emocijų griūtį. Įsivaizduokite, kad ką nors apgavo mylimasis. Šventa dviejų žmonių visuomeninė sutartis buvo sulaužyta. Darbai kalba gar­ siau nei žodžiai, o išdavystės aktas suardo trapų ir skrupulingai suderėtą intymių santykių taiką. Po patirtos neištikimybės žmones užvaldo siaubingi jausmai: pasibjaurėjimas, panieka sau ir išda­ vikuikaltė, nerimas, įtūžis ir pasidygėjimas.

Konfliktas tampa neišvengiamas, kartais neišvengiama net mirtinų padarinių. Ben­ drų įsitikinimų sistema - bendra kartu sutartų veiksmų ir lūkesčių sistema - tvarko ir valdo tas galingas jėgas.

181223 아스트로드2 :: 아스트로(ASTRO) MJ(엠제이) 솔로 - 척척 būdų, kaip padėti mano vaikui numesti svorio

Nenuostabu, jog žmo­ nės kovos, kad galėtų apginti užtvaras, apsaugančias nuo chaoso ir baimės emocijų kurios vėliau juos paskatina nusiristi iki aršios nesantaikos ir kovos.

Bendra kultūrinė sistema sta­ bilizuoja ne tik žmogiškus santykius, bet ir visą vertybių sistemą vertybių hierarchiją, kurioje vieniems dalykams suteikiamas pir­ mumas prieš kitus, o kitiems - ne.

Kai tokios hierarchinės vertybių sistemos nėra, žmonės tiesiog nesugeba veikti. Iš tikrųjų jie net nie­ ko nebegali suvokti, nes abi veiklos - ir veiksmas, ir suvokimas reikalauja turėti tikslą, o prasmingas tikslas yra būtinai kažin kas vertinga. Patiriame daugybę teigiamų emocijų, kai jos susijusios su tikslais. Paprastai kalbant, mes nesame laimingi, jeigu nematome savo pačių pažangos, - nes pažangos idėja reiškia vertę.

Negana to, akivaizdu, kad gyvenimo prasmė be teigiamos vertės nėra neutrali. Kadangi kwon mi jin svorio metimas pažeidžiami ir mirtingi, skausmas ir nerimas yra integrali žmogiškosios egzistencijos dalis. Savo giluminėje vertybių sistemoje privalome matyti prasmę, antraip mus netrukus užvaldys gyvenimo siaubas. O tada kartu su neviltimi ir desperacija pasigvieš nihilizmas. Taigi - be vertės nėra prasmės. Tačiau tarp vertybinių sistemų gali iškilti konfliktas.

Taip mes esame amžinai įstrigę deimanto tvir­ tumo uolienoje: į grupę orientuotas tikėjimas paverčia gyvenimą chaotišku, varginančiu, nepakeliamu; į grupę orientuotas tikėjimas sukelia neišvengiamą konfliktą su kitomis grupėmis.

Heideggeris bandė atskirti realybę ir suvoktą objektyvumą bei visą žmogiškąją patirtį visa tai yra jo Būtis. Būtis iš didžiosios B yra tai, ką kiekvienas iš mūsų patiriame subjektyviai, asmeniškai ir individualiai, taip pat ir tai, ką patiriame kartu su kitais. Tos patirtys jungia emocijas, troškimus, sapnus, vizijas ir apreiškimus bei mūsų asmenines mintis ir suvokimus.

Galiausiai Būtis yra ir tai, ką pažadina veiksmas, todėl jos prigimtis yra tam tikru požiūriu mūsų sprendimų ir pasirinkimų produk­ tas - tai, ką lemia mūsų laisva valia, bent jau hipotetiškai.

Tokiu būdu apibrėžta Būtis yra i kažkas, ko negalima lengvai sumažinti iki medžiagos arba objektyviai apčiuopiamo daikto, ir 2 kažkas, kam būtinai reikia suteikti savitą terminą, kaip metų metus savo darbais bandė parodyti Heideggeris aut.

Bet mes vis dažniau tampame nevilties ir beprasmybės gro­ biu, o tada jau neverta laukti jokio pagerėjimo. Mūsų naikinimo technologijos tapo pernelyg galingos.

O galimi karo padariniai tiesiogine to žodžio kwon mi jin svorio metimas yra apokaliptiniai. Bet mes taip pat negalime paprasčiausiai imti ir apleisti savo vertybių, savo tikėjimo, savo kultūros sistemų. Mėnesių mėnesius kankinausi prie šio akivaizdžiai neišsprendžiamo galvosūkio.

Ar yra koks nors trečias kelias, kurio neįstengiu pamatyti? Tuo metu vieną naktį su­ sapnavau, kad esu pakibęs ore, įsitvėręs sietyno, sklandau aukštai virš žemės, tiesiai po dideliausios katedros kupolu. Žemai apačioje žmonės buvo nedidukai. Tarp manęs ir sienų, net kupolo viršūnės buvo nemažas atstumas. Išmokau atkreipti dėmesį į savo sapnus ne vien todėl, kad esu profesionalus klinikinis psichologas.

Sapnai įliedavo šviesos į tuos patamsius, kur negalėdavo prasibrauti protas.

Taip pat gan inten­ syviai esu studijavęs krikščionybę uoliau nei bet kurią nors kitą religinę tradiciją, nors nuolat stengiuosi užpildyti ir kitas spragas. Todėl privalau remtis, o iš tiesų ir remiuosi daugiau tuo, ką išma­ nau, nei tuo, ko neišmanau.

Žinojau, kad katedros buvo statomos kryžiaus formos ir kad taškas, esantis po katedros kupolu yra to kryžiaus centras. Taip pat žinojau, kad kryžius yra ir didžiausio kentėjimo vieta, mirties ir virsmo vieta bei simbolinis pasaulio centras.

Nenorėjau ten būti. Man pavyko iš aukštybių - simbolinio dangaus - nusileisti atgal į saugią, pažįstamą ir bevardę žemę. Ne­ žinau, kaip tai nutiko. Tada vis dar savo sapne sugrįžau į miegamą­ jį, į kwon mi jin svorio metimas lovą ir pabandžiau vėl užmigti bei pasinerti į pasąmonės ramybę.

Tačiau vos atsipalaidavęs pajutau, kad mano kūnas juda. Mane pastvėrė stiprus vėjas ir jau buvo benešąs atgal į katedrą, kad vėl nublokštų į tą patį centrinį tašką. Negalėjau pabėgti.

Prisiverčiau pabusti. Už nugaros virš mano pagalvės plaikstėsi užuolaidos. Pusiau užsimiegojęs pažvelgiau į savo lovos kojūgalį. Pamačiau didžiosios katedros duris. Pasipurtęs visiškai pabudau ir jos dingo. Sapnas mane įkurdino pačiame Būties centre ir nepaliko jokio kelio pabėgti. Sugaišau mėnesių mėnesius, kad suprasčiau, ką visa tai reiškia.

Vis dėlto pavyko išbaigčiau ir asmeniškiau suvokti, ką nuostabiosios praeities istorijos nuolat ir be perstogės mums bando papasakoti: Visatos centre yra asmuo. Visatos centras yra pažymė­ tas kryžiumi, ir kryžiaus X tiksliai nurodo centro vietą. Gyvenimas ant kryžiaus yra kančia ir virsmas.

Būtina savanoriškai priimti tą faktą labiau nei visus kitus. Yra įmanoma peržengti vergišką pri­ klausomybę grupei bei jos doktrinoms ir kartu išvengti priešingo kraštutinumo - nihilizmo vilkduobių. Užuot į jas pakliuvus, galima susirasti pakankamai prasmės savo sąmonėje bei asmeninėse pa­ tirtyse. Kaip išvaduoti pasaulį iš - viena vertus - siaubingos konflikto dilemos, kita vertus - psichologinės ir visuomeninės suirutės?

At­ sakymą radau tokį: asmens iškėlimu bei pažanga ir kiekvieno žmo­ gaus savanorišku pasisiūlymu ant pečių užsikelti Būties naštą bei pasirinkti didvyrio kelią.

Glusauskas, worked as a l. He had brought wit h him from G~rmany a typewriter and a Gestetner. After work his tent Farmstcad in Lithuania became an editor's office and p rinting room staff ed by voluntary helpers.

Kiekvienas iš mūsų turime prisiimti kuo daugiau atsakomybės už savo asmeninį gyvenimą, visuomenę ir pa­ saulį. Kiekvienas iš mūsų turi sakyti tiesą 10 kg riebalų nuostolis atrodo taisyti tai, kas sulūžta ar pašlyja, ir iš naujo perkurti viską, kas pasensta ir tampa atgyvena. Kaip tik tokiu būdu mes galėtume apmaldyti kančias, nuodijančias pasaulį. Taip, nemažas reikalavimas. Taip, reikalaujama visko.

Bet alternatyva: autoritarinio tikėjimo siaubai, žlugusios valstybės cha­ osas ir tragiška gamtos gaivalų katastrofa, egzistencinis siaubas ir asmens, neturinčio jokio tikslo, silpnumas - yra kur kas blogiau.

Dešimtmečius mąsčiau apie tokias idėjas ir jas dėsčiau. Surinkau didelį pasakojimų bei juos paaiškinančių koncepcijų sąvadą. Tačiau vis dėlto nė akimirkos nenorėčiau pasirodyti, kad mano idėjos yra visiškai teisingos ar išsamios. Paprasčiausiai pateikiu geriausia, ką galėjau sukurti.

Bet kuriuo atveju viso to ankstesnio tyrinėjimo ir mąstymo re zultatas yra mano naujosios esė, kurios palaipsniui tapo šia knyga. Tačiau berašydamas esė skaičių sumažinau iki dvidešimt penkių, vėliau iki šešiolikos, galiausiai iki dabartinių dvylikos. Pastaruosius trejus metus tas likusias taisykles redagavau padedamas savo oficialiai paskirto rūpestingo kwon mi jin svorio metimas bei reaguodamas į piktybišką ir siaubingai tikslią anksčiau minėto scenaristo Hurwitzo kritiką. Kodėl iš visų kitų gali­ mų versijų pasirinkome kaip tik šitą?

Pirmiausia ir svarbiausia dėl paprastumo. Pavadinimas aiškiai nurodo, kad žmonėms reikia tvarkos principų, antraip įsivyraus chaosas. Mums reikia taisyklių, standartų ir vertybių - ir skyrium, ir kartu.

Mes esame bendruome­ niniai gyvūnai, nešuliniai gyvuliai. Mes privalome tempti jungą, kad pateisintume savo varguolišką egzistenciją. Mums reikia rutinos ir tradicijų. O tai ir yra tvarka. Tvarka gali tapti pernelyg varžanti, o tai nėra gerai, bet chaosas gali mus taip susiurbti į pelkę, kad joje nuskęsime, - o tai taip pat nėra gerai.

Privalome nenukrypti nuo tiesaus ir siauro tako. Tai vie­ ta, kurioje mes vienu metu esame ir ganėtinai stabilūs, ir ganėtinai tiriantys, ir ganėtinai besikeičiantys, ir ganėtinai kuriantys, ir ganė­ tinai bendradarbiaujantys.

Kaip tik ten mes randame prasmę, kuri pateisina gyvenimą ir jo neišvengiamas kančias. Jeigu gyventume tinkamai, mums gal ir pavyktų atsilaikyti prieš mūsų pačių sąmonę. Jeigu gyventume tinkamai, gal sugebėtume atsilaikyti kwon mi jin svorio metimas suvoki­ mą, kad esame pažeidžiami ir mirtingi, nepatirdami įžeistos aukos U V E R T I Ū R A 37 jausmo, kurį jis sukuria, pirmiausia - užsigavimo, tada - pavydo, o dar vėliau - keršto ir griovimo. Jeigu gyventume tinkamai, rasi mums nebereiktų ieškoti totalitaristinio aiškumo, kad apsisaugotu­ me nuo savo pačių menkumo ir tamsumo supratimo.

Galbūt mums pavyktų išvengti kelių, vedančių į Pragarą, o dvidešimtame amžiuje jau matėme, koks realus tas Pragaras gali būti. Tikiuosi, šios taisyklės ir jas lydinčios esė padės žmonėms su­ prasti tai, ką jie jau ir taip žino: kad asmens siela amžinai alksta tikrosios Būties didvyriškumo ir kad noras prisiimti dėl jos atsako­ mybę visiškai sutampa su apsisprendimu gyventi prasmingai.

Jeigu kiekvienas iš mūsų gyventume tinkamai, visi drauge mes klestėtume. Geriausi linkėjimai visiems išsirengusiems į kelionę po šiuos puslapius. Vis dėlto apie tuos įdomius ir ska­ nius vėžiagyvius verta pasamprotauti. Jų nervų sistema yra paly­ ginti paprasta, su dideliais, lengvai įžiūrimais neuronais, stebuklin­ gomis smegenų ląstelėmis.

Kaip tik todėl mokslininkams pavyko labai tiksliai nubraižyti omarų neuroninį tinklą. O brėžinys padėjo suprasti ne tik omarų smegenų struktūrą ir funkcijas, bet ir sudė­ tingesnių gyvūnų, tarp jų ir žmonių, veiklą. Omarai gyvena vandenynų dugne. Jiems ten reikia namų - me­ džioklės plotų, kuriuose galėtų tykoti grobio ir šniukštinėti aplink ūmai atsirandančių maisto kąsnelių, atlikusių ir nugrimzdusių į dugną po nuolatinių žūtbūtinių skerdynių vandenyne gerokai aukš­ čiau.

Jie mėgsta saugias vietas, kur patogu rasti ir pasigauti maisto. Jiems reikia namų.

Kas nutinka, jeigu du omarai apsigyvena toje pat teritorijoje vandenyno dugne tuo pat metu ir abu nori ten pasilikti? O jei omarų yra šimtai ir visi jie sie­ kia išgyventi bei pasirūpinti savo šeima tame pat smėlio, spūsties ir atliekų plotelyje? Kiti padarai taip pat susiduria su tokia problema.

Astro mj svorio metimas - paplaujosprojektai.lt

Pavyzdžiui, strazdai giesmininkai, pavasarį atskridę į Šiaurę, susikimba nuož­ miose kautynėse. Jų trelės, tokios kerinčios ir malonios žmonių ausims, paukščių pasaulyje yra viliojančios sirenų giesmės ir vir­ šenybės šūkiai. Nuostabus muzikuojantis paukštis kartu yra ir ne­ didukas karys, skelbiantis savo viešpatystę.

Pavyzdžiui, kovotoja musinukė - mažutė, guvi, vabzdžiais mintanti čiulbuonėlė, papli­ tusi Šiaurės Amerikoje. Naujakurė musinukė ieško saugios vietelės lizdui susisukti kur nors atstu nuo vėjo ir lietaus.

Australijos Lietuvių Metraštis - Adelaidė | PDF

Ji ieško vietos netoli nuo maisto plotų, kurie patiktų ir galimiems jos poravimosi partneriams. Ji taip pat trokšta atbaidyti konkurentus, kad jie kwon mi jin svorio metimas kytųsi nuošaliai. Paukščiai ir teritorija Kai man buvo dešimt metų, su tėčiu sukonstravome musinukių šei­ mynai inkilą. Landa tinkama ne­ didukėms musinukėms, bet per maža kitiems, didesniems paukš­ čiams, kad jie negalėtų patekti į inkilą. Mano pagyvenusi kaimynė taip pat turėjo inkilą, kurį jai sumeistravome iš seno guminio boto.

Šito inkilo landa buvo ganėtinai didelė, kad ten patektų liepsnelės dydžio paukštis. Kaimynė nekantriai laukė dienos, kol inkile apsi­ gyvens paukščiai. Musinukė greitai aptiko mūsų inkilą ir jame įsikūrė.

Conestoga wagon, vert. Tačiau vos dengtajame vežime susisuko lizdą, mūsų naujoji paukštiškoji nuomininkė ėmė nešti šapelius ir į mūsų kai­ mynės botą. Ji tiek jų kaupinai prikrovė, kad joks kitas paukštis, didelis ar mažas, niekaip nebegalėjo patekti vidun. Mūsų kaimy­ nei nepatiko toks išankstinis išpuolis, bet čia jau nieko nebebuvo galima padaryti. Prieš tai žiemą beslidinėdamas susilaužiau koją - pirmą sykį šliuoždamas nuo kalno - ir gavau kiek pinigų pagal mokyklos drau­ dimo polisą, skirtą nelaimingiems ir nerangiems vaikams apdo­ vanoti.

Iš tų pinigų nusipirkau kasetinį magnetofoną tuo metu tikrą aukštųjų technologijų naujieną. Mano tėtis patarė atsisėsti ant pievelės kieme, įrašyti musinukės giesmes, paleisti jas groti ir pažiūrėti, kas nutiks.

Taigi, skaisčioje pavasario saulėkaitoje įra­ šiau kelias piktų musinukės teritorijos gynybos trelių minutes. Tada paleidau įrašą, kad musinukė išgirstų savo pačios balsą. Tas mažas paukštelis, vos trečdalio liepsnelės dydžio, ėmė pulti mane ir mano magnetofoną tarsi iš oro krintanti bomba, atsitolindama ir vėl priartėdama iki kelių centimetrų nuo garsiakalbio.

Daug sykių matėm ją taip elgiantis net tada, kai magnetofono aplink nebuvo. Net jeigu didesnis paukštis kada pradrįsdavo nutūpti pailsėti me­ dyje netoli mūsų inkilo, jį galėjo nuo šakos nutrenkti mūsų kami­ kadzė musinukė. Bet musinukės labai skiriasi nuo omarų. Omarai neskraido, ne­ gieda ir netupi ant medžių šakų.

Musinukės turi plunksnas, o ne kietus šarvus. Musinukės negali kvėpuoti po vandeniu ir jas retai kas patiekia lėkštėje apipylęs lydytu sviestu. Vis dėlto musinukės ir omarai turi daug svarbių bendrų ypatumų. Pavyzdžiui, kaip ir dau­ gybė kitų gyvūnų, abudu jie yra apsėsti statuso ir bendruomeninės padėties svarbos. Nustatymas, kas yra kas vištų pasaulyje, turi ypatingos svarbos kiekvieno atskiro paukščio išlikimui, ypač stygiaus metu.

Paukščiai, kurie nuolat pirmieji gauna rytą kieme išbarstomo lesalo, yra vištų žvaigždės. Po jų gali lesti antrieji smuikai, statistai ir prasisiekėliai. Tada ateina trečiarūšių vištų eilė ir taip toliau, kol lesti gauna ir suskretusios, pusę plunksnų pametusios ir smarkiai aplesiotos vištpalaikės iš žemiausio, neliečiamųjų vištų hierarchijos sluoksnio. Vištos, kaip ir priemiesčių gyventojai, gyvena bendruomenėmis. Paukščiai giesmininkai, tokie kaip musinukės, gyvena skyrium, bet jie vis tiek taiko dominavimo hierarchijos principus.

Musinukės jas tiesiog išplėtoja didesnėse teritorijose. Valingiausi, stipriausi, svei­ kiausi ir sėkmingiausi paukščiai gyvena geriausioje teritorijoje ir ją gina. Todėl jiems labiausiai sekasi pritraukti geriausių poravimosi partnerių ir priperėti stiprių paukštukų, galinčių išgyventi ir klestė­ ti.

Apsisaugoję nuo vėjo, lietaus ir plėšrūnų bei užsitikrinę geresnio maisto, jie gali gyventi ramiau. Teritorija yra svarbu, o tarp teritori­ jos ir visuomeninės padėties nėra didelio skirtumo.

Dažnai padėtis tampa gyvenimo ir mirties reikalu. Jeigu gerai išsisluoksniavusių kwon mi jin svorio metimas giesmininkų bendruo­ menę apipultų užkrečiama paukščių liga, nusineštų su savimi ne­ svarbiausius ir labiausiai paukštiškų rūpesčių nukamuotus plunks­ nuočius iš žemiausio paukščių pasaulio rango, nes būtent jie yra labiausiai linkę susirgti ir nugaišti4.

Tą patį galima pasakyti ir apie žmonių gyvenvietes, kai planetoje ima siausti paukščių maro ar kitų ligų virusai. Neturtėliai ir nusikamavusieji visada miršta pirmiau­ sia ir didesniu mastu. Jie taip pat yra labiau linkę sirgti neužkrečiamomis ligomis, tokiomis kaip vėžys, cukraligė ar širdies bėdos. Yra posakis, kad ten, kur aristokratai pasigauna slogą, darbininkai miršta nuo plaučių uždegimo.

Kadangi teritorija yra svarbu, o geriausių vietų visada stinga, paukštiškos teritorijų paieškos baigiasi konfliktais. Antroji dalis ypač svarbi. Įsivaizduokite du paukščius, susikivirčijusius dėl geresnės perėjimo vietos. Jų priešprieša gali lengvai virsti tiesmuka fizine kova. Tokiomis aplinkybėmis vienas kuris paukštis, paprastai di­ desnis, galiausiai nugalės, bet net ir nugalėtojas gali mūšyje susi­ žeisti.

Vadinasi, čia pat gali prisistatyti trečias, nesužeistas paukš­ tis, apsukrus prašalaitis, ir naudodamasis proga nukauti dabar jau sužeistą nugalėtoją. Pirmiems dviem paukščiams tokia atomazga visai nėra palanki.

Konfliktas ir teritorija Tūkstančius metų gyvūnai, kuriems tenka gyventi kartu su kitais tose pačiose teritorijose, yra išmokę daugybę būdų, kaip išsikovoti viršenybę kuo mažiau rizikuojant. Įveiktas vilkas, pavyzdžiui, išsi­ tiesia ant nugaros atsukdamas nugalėtojui savo gerklę ir šis tuomet nesivargina jos perkąsti. Galų gale dabar jau viršesniam vilkui atei­ tyje gali prireikti medžioklės bendro, net jei jis ir yra toks beviltiš­ kas, kaip jo nugalėtasis priešininkas.

Barzdotieji drakonai, nuosta­ būs bendruomeniški driežai, taikiai vienas kwon mi jin svorio metimas kitą mataruoja priekinėmis kojomis, rodydami troškimą tęsti savo socialinę darną. Medžiodami ir kitomis didelio jaudulio progomis delfinai skleidžia ypatingus garso impulsus, kad sumažintų konfliktų galimybę tarp vyraujančiųjų ir pavaldžiųjų grupių. Toks elgesys būdingas visoms gyvų organizmų bendruomenėms.

Omarai, šmirinėjantys po vandenyno dugną, nėra jokia išimtis5. Jei pagautumėte jų tuziną ir visus perkeltumėte gyventi į naują vie­ tą, galėtumėte stebėti jų kwon mi jin svorio metimas padėtį įtvirtinančius ritualus ir bū­ dus.

Kiekvienas omaras pirmiausia imsis tirti naująją teritoriją, iš dalies tam, kad įsimintų jos ypatybes, o iš dalies - kad susirastų gerą priedangą. Omarai daug ko išmoksta apie savo gyvenamąją aplinką ir geba atsiminti tai, ko yra išmokę. Tačiau jei sudrumsite vandenį tolėliau nuo namų, jis nedelsdamas šaus į artimiausią tinkamą slėptuvę, kurią buvo pa­ stebėjęs anksčiau, o dabar prisiminė. Omarui pailsėti reikia saugios slėptuvės, kur jo nepasiektų nei plėšrūnai, nei gamtos gaivalai.

Be to, augdami omarai išsineria arba keičia kiautą, todėl ilgą laiką jų kūnai esti minkšti ir pažeidžia­ mi. Urvas po akmenimi labai tinka omaro namui, ypač jeigu į jį pa­ togu pritempti kriauklelių bei kitokios skaldos ir patogiai įsitaisius viduje jomis užremti įėjimą. Tačiau kiekvienoje naujoje teritorijoje gali būti tik kwon mi jin svorio metimas tinkamų priedangų ir slėptuvių. Jų reta ir jos vertingos.

O ir kiti omarai nuolat tokių ieško. Taigi, išlindę iš slėptuvės tirti aplinkos omarai dažnai sutinka kitų omarų. Mokslininkai įrodė, kad net skyrium nuo kitų užaugęs omaras žino, ką daryti, kai taip nutinka6. Jo nervų sistemoje yra užprogramuotos sudėtingos gynybos ir puolimo elgsenos.

Omaras ima stripinėti aplink kaip boksininkas karpydamas savo žnyplėmis ir kilnodamas jas į viršų, judėdamas tai atgal, tai pirmyn, iš vieno šono į kitą, veidrodiškai pamėgdžiodamas savo priešininką, mosi­ kuodamas išskėstomis žnyplėmis. Kartu jis apipurškia priešininką skysčiu iš ertmių, esančių po akimis. Purškiamas skystis yra che­ minė medžiaga, nusakanti kitam omarui jo priešininko dydį, lytį, sveikatos būklę ir vyraujančią nuotaiką. Kartais omaras vien iš jam rodomų žnyplių dydžio gali nuspėti, kad yra daug mažesnis už varžovą, ir atsitraukti nė nepradėjęs peš­ tynių.

Apsikeitimas purškiamose cheminėse medžiagose įrašyta in­ formacija sukelia tokį patį efektą - įtikina silpnesnį ir ne tokį agre­ syvų omarą pasitraukti. Taip sprendžiami pirmo lygio konfliktai7. Ar galite numesti svorio metilfenidatu dėlto, jeigu abu omarai yra labai panašaus dydžio ir galių arba jeigu išpurkštame skystyje stinga informacijos, jie pasirinks antrą konfliktų sprendimo lygį.

Beprotiškai mostaguodami ūsų anteno­ mis ir nuožmiai suspaudę žnyples vienas jų slinks į priekį, o kitas trauksis. Po keleto tokių veiksmų raundo silpnesnių nervų oma­ ras pajus, kad toliau tęsti jam nebeverta. Jis instinktyviai sumojuos uodega, šastels atgalios ir dings ieškoti laimės kitur. Jei nė vienas nepasitraukia, omarai renkasi trečią lygį, reiškiantį tikrą kovą. Tuomet jau gerokai įtūžę omarai piktai puola vienas kitą atkišę žnyples grumtynėms.

Abudu stengiasi varžovą parmesti ant nu­ garos. Sėkmingai ant nugaros parverstas omaras nuspręs, kad jo priešininkas gali jį sunkiai sužeisti. Paprastai jis nusileidžia ir pa­ sitraukia nusinešdamas kwon mi jin svorio metimas apmaudą ir nepaliaujamas apkalbas oponentui už nugaros. Jei nė vienas jų negali kito parversti - oma­ rai juda į ketvirtą lygį. Toks elgesys nepaprastai rizikingas, todėl gerai iš anksto visko neapsvarsčius neverta į jį veltis: vienas iš susi­ kibusių omarų po tokių neišvengiamų grumtynių liks suluošintas ir greičiausiai - mirtinai.

Vėžiagyviai puola vienas kitą vis greičiau. Jų žnyplės išskėstos, todėl jie gali pagriebti priešininko koją, ūsą, akies ataugą ar kwon mi jin svorio metimas ku­ rią kitą atsikišusią ir pažeidžiamą vietą. Kai tik geidžiamąją kūno dalį pavyksta sėkmingai sučiupti, omaras drastiškai mosteli atga­ lios uodega, aklinai suskliaudžia žnyples ir stengiasi ją atplėšti. Po iki tokio lygio įsiplieskusios nesantarvės paprastai lieka aiškus nu­ galėtojas ir aiškus nugalėtasis.

Pralošusiai pusei nėra lemta išgy­ venti, ypač jeigu jis pasilieka teritorijoje, kur įsikūrė nugalėtojas, nuo šiol - mirtinas priešas. Pralaimėjusiam kautynes omarui, nesvarbu, kiek agresyviai jis elgėsi, atlyžta noras kautis net su anksčiau nugalėtu oponentu.

Nu­ galėtasis priešininkas paranda pasitikėjimą savo jėgomis, kartais neviltis tęsiasi ištisas dienas. Kartais pralaimėjimas gali turėti dar baisesnių padarinių. Jei dominuojantis omaras lieka sunkiai su­ žeistas, jo kwon mi jin svorio metimas praktiškai ištirpsta.

Tada jam atauga naujos, paklūstančioj o omaro smegenys - tinkančios jo naujajai prasčioko padėčiai8. Prigimtinės omaro smegenys tiesiog nesugeba susidoroti su persikūnijimu iš karališkųjų į kiemsargio šuns visiškai neištirpdamos ir neataugdamos iš naujo. Kiekvienas, kam yra tekę patirti 1 TAISYKLE 47 skausmingą virsmą po romantinės nesėkmės arba nenusisekusios karjeros, gali pajusti šiokį tokį bendrystės jausmą su kadaise kles­ tėjusiu vėžiagyviu. Pralaimėjimo neurochemija ir pergalė Nugalėtojo omaro smegenų cheminė sudėtis smarkiai skiriasi nuo kovą laimėjusio omaro.

Ar omaras savimi pasitiki, ar susigūžia, pri­ klauso nuo dviejų cheminių junginių - serotonino ir oktopamino, kurie valdo omaro neuronų sąveiką. Pergalė padidina pirmojo kie­ kį, palyginti su antruoju. Omaras su dideliu serotonino ir mažu oktopamino kiekiu yra pa­ sipūtęs, išdidus vėžiagyvis, kuris paerzintas greičiausiai nenusileis. Taip yra todėl, kad serotoninas padeda valdyti išdidžią laikyseną.

Pasipūtęs omaras aplink ištiesia visas savo galūnes, kad atrodytų aukštas ir baisus, kaip Clintas Eastwoodas pigiuose vesternuose. Jei ką tik mūšį pralaimėjęs omaras gauna serotonino, jis išsitiesia, puola net ankstesnius nugalėtojus ir kovoja ilgiau bei nuožmiau9. Medikamentai, išrašomi depresuojantiems žmonėms, stabdantys pakartotinį serotonino įsisavinimą, sukelia tokias pat chemines ir elgesio reakcijas. Įrodydamas labiausiai kvapą gniaužiantį evoliuci­ nį gyvybės tęstinumą Žemėje, prozakas pralinksmina net omarus Aukštas serotonino ir žemas oktopamino lygis apibrėžia nuga­ lėtojus.

Priešingo santykio neurocheminė sudėtis - aukštas okto­ pamino, palyginti su serotoninu, santykis nulemia nugalėto, su­ kumpusio, nuskausto, nuliūdusio ir besislapstančio omaro povyzą, tokio, kuris trinasi gatvių pakampėmis ir pradingsta vos užuodęs grėsmę. Serotoninas ir oktopaminas taip pat valdo uodegos lanks­ tymo refleksą, kuris prireikus pabėgti padeda omarui žaibiškai at­ sitraukti atbulomis.

Tokiai pralaimėjusio omaro reakcijai sužadinti pakanka mažesnės provokacijos. Panašiai elgiasi kareiviai ar pri­ mušti vaikai, kenčiantys nuo potrauminio streso sutrikimo paaš­ trėjus baimės refleksams. Kita vertus, jį nugalėjęs prie­ šininkas greičiausiai vėl laimės. Tokie pat brutalūs nelygaus paskirstymo principai veikia ir už fi­ nansų viešpatijos ribų - tiesą sakant, visur, kur tik reikia kūrybinės veiklos. Didumą mokslinių tyrimų paskelbia labai nedidelė grupė mokslininkų.

Maža muzikų dalis sukuria beveik visus komercinės muzikos įrašus. Tik saujelė rašytojų sugeba parduoti visas savo knygas.

Kasmet JAV yra parduodama milijonas su puse skirtingų pavadinimų knygų Bet tik penki šimtai iš jų kwon mi jin svorio metimas parduodamos di­ desniu nei šimto tūkstančių egzempliorių tiražu. Panašiai ir keturi klasikos kompozitoriai Bachas, Beethovenas, Mozartas ir Čaikovs­ kis yra parašę beveik visą muziką, kurią nūnai atlieka orkestrai.

Bachas kūrė taip produktyviai, kad ištisus dešimtmečius tektų dar­ buotis norint ranka perrašyti jo natas. Paprastai yra atliekama tik nedidelė dalis jo gausios kūrybos. Tas pat galioja ir kitų trijų šios hiperdominuojančios grupės narių darbo vaisiams: tik nedidukė dalis jų darbų yra plačiai atliekama.

Taigi, nedidelė nedidelės visų kada nors kūrusių kompozitorių dalies kūrybos dalis sudaro beveik visą klasikinę muziką, kurią pažįsta ir mėgsta visas pasaulis.

Jį galima pavaizduoti L formos grafiku, kurio vertikalioje ašyje yra žmonių skaičius, o horizontalioje - produktyvumas ir iš­ tekliai. Tai­ syklė pasitvirtino visose kada nors jo tyrinėtose visuomenėse, ne­ paisant jų valdymo formų. Šis principas galioja ir miestų gyven­ tojams kur labai mažame miestų skaičiuje gyvena beveik visi jų gyventojaiir dangaus kūnų masei labai mažas skaičius dangaus kūnų susigrobė beveik visą materijąir net, be kitų dalykų, kalbo­ je vartojamiems žodžiams 90 procentams komunikacijos vartoja­ ma vos žodžių.

Bet grįžkime prie susierzinusių nariuotakojų: neilgai tetrunka, kol omarai, besirungdami vienas su kitu, išmoksta, su kuo dera ga­ lynėtis, o kam reikėtų užleisti kelią, - ir kai tik jie to išmoksta, tokia išmintimi pagrįsta hierarchija išlieka nepaprastai stabili. Po per­ galės nugalėtojui viso labo tereikia bauginamai pamosikuoti ante­ nomis ir ankstesnysis priešininkas dingsta iš akių palikdamas vien smėlio sūkurį.

Silpnesnysis omaras nustoja rizikuoti, susitaiko su savo prasta padėtimi ir saugo kojas, kad jų niekas neatplėštų nuo kūno. Svarbiausias omaras, atvirkščiai - apsigyvena geriausiame prieglobstyje ir gerai pailsėjęs, puikiai pavakarieniavęs, demons­ truoja savo pranašumą visoje teritorijoje, išvydamas jam paklūs­ tančius omarus iš jų slėptuvių vidury nakties vien tam, kad primin­ tų jiems, kas čia ponas.

Antano Rubšio ir kun. Ši strategija yra sumani, mano galva. Ja moteriškosios lyties būtybės vadovaujasi daugelyje kitų rūšių, taip pat ir žmonių. Užuot vargusios prie su­ dėtingos skaičiavimo užduoties ir susiradusios geriausią vyriškį, moterys problemą išsprendžia mechaniškai apskaičiuodamos do­ minavimo hierarchiją.

Jos leidžia vyriškiams pasipliekti tarpusavyje ir ima savo meilės objektus skaičiuoti nuo viršaus. Labai panašiai nutinka nustatant akcijų rinkos kainą, kai vienos kurios nors įmonės vertė yra nusta­ toma konkurencijos su visomis kitomis būdu.

Nusimetusios kiautus ir šiek tiek suminkštėjusios patelės tam­ pa patrauklios poruotis. Jos ima trainiotis apie svarbiausio omaro teritoriją ir bandydamos jį sugundyti skleidžia jo link patrauklius kvapus ir afrodiziakus.

Agresyvumas jam pelnė sėkmę, todėl svar­ biausias omaras greičiausiai sureaguos kaip suirzęs šeimininkas. Negana to, jis yra didelis, sveikas ir galingas.

Nėra lengva atitraukti jį nuo muštynių ir atkreipti jo dėmesį į poravimąsi. Tačiau tinka­ mai apžavėtas jis pakeis savo elgesį su patele.

Document Information

Tokią elgesio seką vaizduoja sodrios seksualinės literatūrinės fantazijos. Jos yra taip pat plačiai paplitusios tarp moterų kaip ir nuogų mote­ rų atvaizdai vyrų viešpatijoje.

Vis dėlto verta pažymėti, kad paprasčiausia fizinė jėga yra ne vi­ sai stabilus pagrindas tvariam viešpatavimui kurti, kaip kad pasivargino įrodyti olandų primatologas Fransas de Waalas Jo tyri­ nėtoje beždžionių populiacijoje patinai, sėkmingai ilgėliau išlaikę lyderio pozicijas, savo kūniškąsias galias turėjo sustiprinti gerokai 1 TAISYKLĖ 51 rafinuotesnėmis savybėmis.

Juk ir brutaliausią beždžionių despotą gali nuversti du priešininkai, net jei kiekvienas jų piktumu prilygs vien trims ketvirčiams kwon mi jin svorio metimas. Todėl ilgesnį laiką valdžią išlaiko pati­ nai, sugebantys suformuoti abipusės naudos koalicijas su savo že­ mesnio statuso gentainiais ir atsargiai besidomintys genties patelė­ mis bei jų jaunikliais.

Politinė vaikų bučiavimo gudrybė yra tikrąja to žodžio prasme milijono metų senumo. Bet omarai yra dar paly­ ginti pernelyg primityvūs, todėl jiems pakanka vien paprasčiausių pabaisos ir gražuolės siužeto elementų. Kai pabaisa sėkmingai sužavimas, sėkmingoji moteriškė omare išsinerdama iš savo kiauto nusimeta drabužius ir tampa pavojingai minkšta, pažeidžiama ir 4 nėštumo savaitės nori sulieknėti poruotis.

Tinkamą akimirką vyriškis, dabar virtęs rūpestingu meilužiu, suleidžia spermos davinį į tinkamą talpyklą. Paskui moteriškė zuja aplink ir kelias savaites tvirtėja kitas žmonėms gan pažįstamas reiškinys. Savo patogumui ji sugrįžta į savuosius namus, nešina apvaisintais ikrais. Astro Myungjun rapping golo svorio metimo rezultatai Štai užvakar ėjau iš namų, iš Falero1, į miestą, vienas mano pažįstamas, ėjęs iš paskos, pamatė ir pašaukė iš tolo, juokais vadindamas mane kilmėvardžiu: — Ei, falerieti,— tarė,— Apolodorai, ar nepa­ lauksi?

Sustojęs lukterėjau. Iškirpkite ją mažais gabalėliais ir mušti specialiu plaktuku. Jei tokio neturite, galite apsiauti peiliu. Thr atate councw. The "Jaunimo Koncertas" produce, a in connection with their Baltic homelands, w under House or Club is assured. These centres have brought heig! The Baltic Council,s luivr organi. They are the best pro of of the they can be! They have also solidarity with which tasks were tackled.

It is hoped that Performances attract a great number of spectators condemned frifringements of the human rights kwon mi jin svorio metimas indivi- the younger generation wiJ1.

Involvements with the wider community The Lithua11ians kwon mi jin svorio metimas to thi. Many people havr rcfugees, displ,acedpersons, a. The ''Lietuvi-ų,Dumos" is been educated here and a:re actiuely engaged in They lost everything: their worldly goods, thei'r socwl not only a culturalfestival, i t ia a big socuu event in the Australian life.

Old acquaintances are In thirty years Lith1umians have contributed through renewednew acquaintances and friendsht'ps are made. The end imprint on a page of Au. Most migrants lacked capital to help them start a new life. The credit cooperative "Talka'' wa. Every year part of the profi,t made is used to subsidise activities and prof ects in the communities. Collections and donations can no longer cover their needs. Therefore, it wa. By the same token the Australian Lithua. Looking at the scattered communities, the question rna.

In order to stimulate more active membership "Lietuvių Dienos" "Lithuanian Days'1 have been organised every two years i'n Sydney, Melbourne and Adewide. Suvažiavi mo pre zidium o pir kwon mi jin svorio metimas V. Bruz ga ir V. Sekr e- bour nas ir Sy dnej us eil ė'! Toks Kr ašto Valdybos tor iatas - S. Dund a, M. Reinkė ir A. Mandatų būsLin ės pa keitim as buvo laba i teigia mas žings nis, įgali Komisija: V. NeverauskasM. Rud zenska s ir P šli užas. Rezoliucijų Komisija: S.

Radzevičius ir A. Bačiun as iš JA Valstybių. Valdybų dar buose ir apys kaitiniuos e pr anešimuose "Mū­ St atu tin ius apyskaiti nius prane šimus pad arė K. Dauk us ir ižd inink as R. Ven clov as. Iš kair~s. Nagys, M. Jonaitis {pirm. Maks vytis ir V. Pirmasis laikotarpis · kūrimosi. Jis yra gražiai ir plačiai draugijas ir kitokius sambūrius", yra pilnutiniai supras - nusakytas pirmame Metraštyje.

Taip, jei L. Martinkus, A. Suvažiavime, diskusijų Sesijoje dalyvavo 59 asmenys. Daug laiko Tame laikotnrpyje vykusieji Bendruomenės suvažiavi - vų, pozityvių pastangų rezultatas. Kas be ko, šioje pr aei- buvo praleista nagrinėjant K. Taip pat buvo nagrinėta ir Krašto Kont- cepirmininkai S. Baltramėjūnas ir V. Juška, A. Suvažiavimas K. Petkūnas, A.