Gerai tik tai, kad ji supranta, jog serga. Žiauriai sužalotos paauglės advokatas: esame sukrėsti dėl tokios įvykių eigos teisme 94
Gali būti, tie išgyvenimai mus lydi ir šiandien. Galbūt apskritai nesijaučiame suaugę, o gal auginame paauglę dukrą ir norime geriau suprasti, kuo ji gyvena? Tuomet šis Rugilės Kančaitės tekstas tikrai atsakys į kelis svarbius klausimus. Ir, galbūt, kils noras parodyti jį ir savo vaikui. Norom nenorom kilo mintys apie tai, kaip aš pati pasikeičiau, su kokiais vargais ir džiaugsmais turėjau progą susidurti, kokie įvykiai sekė mano brendimą ir paauglystę, kokius žmones sutikau, kokius ryšius su jais užmezgiau ir kokios buvo to pasekmės.
Tos pačios mintys ir pasufleravo idėją rašiniui — ką pasakyčiau sau, jeigu sutikčiau save metais, kai man buvo trylika-keturiolika?
Tačiau manau, kad paauglystėje vyksta pats intensyviausias, didžiulę įtaką asmenybės formavimuisi turintis įvykių srautas-uraganas, per visą gyvenimą lydintis vaikystės bazinių patirčių pagrindą. Todėl nepyksiu ant savęs, jeigu dar po dešimtmečio, kai galbūt turėsiu savo vaikųman viskas atrodys kitaip. Mąsčiau apie savo paauglystę iki trijų nakties. Viskas, ką jutau tąnakt — nepaaiškinama gėda ir sunkumo jausmas krūtinėje.
Nors be intensyvaus eksperimentavimo su plaukais buvau suaugusiųjų laikoma pakankamai padoriu ir tvarkingu vaiku, kuriam gerai sekėsi mokykloje, kuris daug skaitė, piešė, turėjo draugų.
Žodžiu, visi sėkmingos paauglystės ingredientai kaip ir vietoje, tačiau gerai jausdavausi labai retai. Turbūt tai įprasta būnant tokio amžiaus — bet ar tai normalu?
Nuo pačios lytinės brandos pradžios kažkas manyje buvo tokio nepaaiškinamai sunkaus — lyg didžiulis pilkas tirštas rūko kamuolys krūtinėje, sunkinęs kvėpavimą kiekvieną dieną, šnabždėjęs destruktyvias mintis iš vidaus, sėjęs galvoje milžinišką, niekuo nepagrįstą gėdą. Sumaištis, noras atsitraukti, dingti, tačiau drauge ir rėkti, siekiant atkreipti dėmesį į save — jausmai, su kuriais gyvenau bene visą paauglystę.
Jaučiu, kad su panašiais standartais augome daugelis, todėl bausdavome save kai nepavykdavo į juos įsisprausti.
Rugilė Kančaitė. Ką sau pasakyčiau, jei galėčiau grįžti į paauglystę?
Idealizmas gali būti milžiniška našta, tačiau niekam jis taip nekartina gyvenimo, kaip paaugliui: tu jautiesi vaiku, keitiesi, vienu metu vyksta milijonas dalykų ir… staiga iš tavęs tikimasi brandos. Manau, kad begalės mergaičių paauglystė buvo neatsiejama nuo panašaus plauko jausmų ir tikiu, kad daugelis jūsų tą dešimties metų grūzą vis dar tempiatės pririštą prie kojos. Taigi, Rugile, prieš dešimtmetį visi tavo jausmai yra validūs ir normalūs — drauge keliauja baimė, pyktis, gėda, pavydas.
Apsimetinėjimas, kad degančiam kambary viskas yra puiku, užgniaužti jausmai priveda prie nerimo ir pykčio protrūkių ne laiku ir ne vietoje. Mergaite, tau nereikia jaustis blogai suklydus. Nereikia savęs smerkti nepasirinkus geriausio kelio. Nebausk savęs už nei už tai, kad per pamoką pavadinai mokytoją močiute, nei už tai, kad mokytoja prigavo rūkančią gal tiksliau — springstančią, kosinčią ir laikančią rankoje smilkstančią cigaretę už kampo.
Klaidos, kurias darai, yra tik mažytė įžanga į tai, kas lauks vėliau. O riebių klaidų darome kiekvienas, nepaisant nei amžiaus, nei lyties, nei statuso. Rodyti emocijas, pykti ir verkti viešoje vietoje nėra nieko gėdingo.
Nebijok ne tik savo tamsių spalvų, bet ir gerumo. Mus moko užgniaužti visokio plauko emocijas ir pasirodyti jautriam tampa lygiai taip pat baisu, kaip ir pasirodyti agresyviam.
Baimė būti silpnam ar pažeidžiamam sukuria netikro saugumo iliuziją — bet tikiu, kad save žeidi šimtą kartų stipriau bėgdama nuo prigimties. Niekam neturi nieko įrodyti. Atleidimas ir atsiprašymas nėra silpnumo ženklas — tai yra veiksmai, kurie išlaisvins tave pačią.
4 garsiausios apsėdimų istorijos
Tikiu, kad santykis su pasauliu yra glaudžiai susijęs su tuo, koks yra tavo santykis su pačiu savimi, galiausiai — su fiziniu kūnu, kuriame gyveni. Kai aš augau, buvo vis dar gajus lieknumo kultas — visos manekenės, aktorės ir kitos viešos figūros be išimties buvo liaunos it Viktorijos Paslapties angelai.
Kitos mergaitės nepaaiškinama svorio paauglė mergaitė buvo mielos ir smulkutės, o aš buvau bene dviguba, nugrūsta sėdėti į klasės galą tarp berniukų už tuos ir tai buvau didesnė bene visa galva. Todėl nuo septintos klasės nešiojau tik liemenėles su pakietinimais, jau kurį laiką uoliai skaičiavau kalorijas ir kaip velnias kryžiaus bijojau priaugti svorio. Juokinga, nes dabar pagalvoju, kad taip jautėmės beveik visos: susigalvodavome, kas su mumis negerai ir bandydavome su tuo beviltiškai kovoti.
Mergaite, kai pamatysi savo nuotraukas vėliau, suprasi, kad buvai be galo graži ir kad tau nereikia nepaaiškinama svorio paauglė mergaitė įtilpti į kažkokias dėžutes. Tavo kūnas — pats dailiausias gamtos kūrinys, kuris kasdien neprašomas atlieka šimtą darbų, kad galėtum kvėpuoti, judėti, mokytis ir kurti, o jį puoselėti gali sportuodama ir sveikai valgydama, o ne badaudama ir save bausdama. Kai esi paauglys, kažkodėl nepaaiškinama svorio paauglė mergaitė svarbia gyvenimo dalimi tampa draugai, mano atveju — draugės.
- Nepaisant to, realybėje pasitaikė ne vienas atvejis, kai žmogaus kūnas tampa jam nepavaldus.
- Riebalų nuostolių hiit rezultatai
- 4 garsiausios apsėdimų istorijos - DELFI Gyvenimas
- Paaugles | 3 puslapis | paplaujosprojektai.lt
- Merginų kova su kilogramais nesiliovė net tada, kai kūnas virto oda aptemptais griaučiais Merginų kova su kilogramais nesiliovė net tada, kai kūnas virto oda aptemptais griaučiais Kai 38 kilogramus sverianti mergina verkia prieš veidrodį, kad jai dar toli iki Kate Moss formų, nė kiek nejuokinga.
- Numesti svorį po aborto
Suėjus kažkiek tūkstančių parų nuo gimimo, vieną dieną tavo tėvai, nepaisant negandų šeimoje ar aplink, iki šiol buvę ištikimiausi palydovai ir mylimiausi bičiuliai, staiga tampa didžiausiais visatos nevykėliais, neturinčiais jokios gyvenimo patirties, niekuomet neišgyvenusiais paauglystės vargų ir šiaip — nieko neišmanančiais. Žinoma, nepamiršti po kiekvieno jų sakinio pavartyti akių, karts nuo karto riktelėti išgirdus elementarų prašymą atlikti užduotį buityje, na, ir šiaip, turėti omenyje, kad dabar tu čia kiečiausias namuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Dabar tu turi drauges, todėl, mieli tėvai, pašnekėsime po penkerių metų. Draugės labai puikiai tave pažįsta, jos jau viską išgyvenusios, nesvarbu, kad Danutė gimusi dviem mėnesiais vėliau už tave, ir duos geriausius patarimus, kaip elgtis ištikus krizei.
Ne visi tėvai gali būti gerais patarėjais — ne visi gerais ar būgnai padeda numesti svorį savo vaikams būsime ir mes. Kartais kaip tik teisingas pasirinkimas yra maištauti ir tvirtai laikytis savo nuomonės — kiekviena šeima, kiekvienas vaikas, mama ir tėtis yra skirtingi.
Nepaaiškinama svorio paauglė mergaitė šita pastraipa dedikuojama ne tėvams, o svarbiausiems žmonėms paauglystėje, su kuriais renkamės praleisti daugiausia laiko — draugams, kurie mūsų jausmams ir sprendimams daro didžiulę įtaką. Mergaite, jeigu bendraudama su drauge jauti, kad nebegali pasakyti savo nuomonės, išreikšti savo poreikių, ji kritikuoja tavo išvaizdą ir pasirinkimus, apsimesdama geriausia drauge, tavęs be perstojo pavydi kitiems arba tave gąsdina ir šantažuoja — bėk.
Bėk kuo toliau ir kuo greičiau neatsigręždama.
Bijai, kad kalbės nesąmones?