Taigi kiekvienas deklaracijos žodis buvo apgalvotas bei apsvarstytas Kas gal tik vieno kito tyrinėtojo težinoma, yra faktas, jog tos imperines Lietuvos sienos siekia žiliausią senove, o anaiptol nebuvo, kaip įprasta manyti, sulipdytos atsitiktiniais užkariavimais 12 - 14 amžiuose. Grįžę iš užsienio, baigę visas savo studijas, jaunieji ruošėsi įsikurti Kaune nuolatiniam gyvenimui, kadangi Antanas nuo m. Taip įvyko tikriausiai todėl, kad jo esmė kažkodėl siejama tik su marksistine-leninistine ideologija, lyg ji būtų vienintelė visame pasaulyje Pranciškui Jurui. Nors moteris šioje srityje sugeba padaryti ir gražių dalykų, vis dėlto išviršinio pasaulio tvarkymas, objektyvinių kūrinių gaminimas nėra būdingas moteriai iš esmės"
Dar seniai prieš nepriklausomybę atgaunant, tam tikra lenkų "kresowcų" grupė pradėjo puoselėti svajonę atstatyti galingą imperiją "nuo jūros ligi jūros". Tam siekimui pateisinti jie pateikdavo istorijos liudijimą jog, praeityje Lenkija tikrai tokia yra buvusi. Čia patogiai buvo nutylimas faktas, jog tik pridėjus vytautinės Lietuvos Imperiją, kuri iš tiesų rėmėsi dviejų jūrų pakrantėmis ir dešimteriopai prateko savo plotu Lenkiją, ta svajonė buvo tapusi realybe po Liublino Unijos. Teko matyti ir kai kurių mūsų tautiečių namuose iškabintus tokius žemėlapius, keliančius savininkų pasididžiavimą ir svečių pagarbą.
Tai visai natūralu ir gerai žinoma. Kas gal tik vieno kito tyrinėtojo težinoma, yra faktas, jog tos imperines Lietuvos sienos siekia žiliausią senove, o anaiptol nebuvo, kaip įprasta manyti, sulipdytos atsitiktiniais užkariavimais 12 - 14 amžiuose. Štai Varumonių Rikio "Getų" Šarnelio dolerio svorio kritimas sienos m.
To bešališko Vakarų mokslininkų sustatyto žemėlapio pati nuostabiausia ypatybė, tai jo sutapimas su vytautinės Lietuvos sienomis, lyg jos būtų to paties geografo braižytos, - tačiau, tas valstybes skiria "tik" tūkstantis metų!
Be to, žemėlapius uždėjus vienas ant kito, gauname tikslų slavų veržimosi istorijos pavaizdavimą: Bulgarija, Rumunija - Dakija, Malopolska, Galindai, Prusai atkrinta Vakarų pasienyje, iš dalies kaip savarankiškos valstybės.
Visa kita tebelieka kaip buvę. Tas žemėlapisnuostabiai paprastai išsprendžia tiek daug mus kankinusių mįslių: ir Lietuvos pradžios ir Dunojaus vandenėlio dainų ir Basanavičiaus lietuviškų radinių Bulgarijoje ir jis, pagaliau, vėliausių archeologijos mokslo duomenų įsakmiai patvirtintas.
Taip, imkime M. Gimbutienės pateikiamą Baltų tautų gyvenamųjų vietų bronzos amžiuje šarnelio dolerio svorio kritimas. Imkime mūsų tautos gyvenamų vietų patikrinimą visai nepriklausomu būdu, - kalbotyra - K. Būga, išstudijavęs apie upių pavadinimų Maskvos, Smolensko ir Vitebsko srityse, jo sudarytame žemėlapyje nustato tokias pat sienas.
Jį paliudija vėl kitos nepriklausomos mokslo lakos atstovas; garsusis istorikas Sobolevskij, Petrapilio Akademijos narys, rašo Akademijos žurnale metais: "Šiaurės vakarų Lietuvos teritorija prasidėjo netoli Visviato, t. Vitebsko gubernijos ribose, dešiniajame Dauguvos krante. Nuo Miežos Intako Dauguva buvo lietuvių rankose ir net gal būt, nuo jos pradmės. Šiaurės rytuose Volga buvo rubežiumi, Vazuza beveik visa priklausė lietuviams.
Protvos aukštupys netoli šiandieninės Vėrėjos buvo Galindų, lietuvių šakos, apgyventas.
Pabrėžtina, jog tas istorikas nustato tik sienas su Rusija, visai neliesdamas kitų, o jo išvados vėl visiškai sutampa su prancūzų geografo Andriveau pateiktomis tūkstantį metų anksčiau buvusiomis sienomis. Grįždamas dar giliau senovėn, kitas prancūzų tyrinėtojas taip paliudija Varumonių Rikio Imperijos tęstinumą praeityje: "Dar prieš Periklio amžių m.
Gauthier, "Genseric, Roi des Vandales". Apie tai dar pakalbėsime. Kokį gi tėviškės palikimą tasai Varumonių, Varingių arba slaviškai Variagų Rikis yra perleidęs Vytautui? Paprasčiausiai, ano meto "Šiaurės Sueco Kanalą" - didįjį susisiekimo vieškelį, jungiantį Atėnų - Bizantijos Imperiją ir jos artimųjų rytų užnugarį su Baltijos jūros pasauliu.
Tai mano vadinamas Gintaro Kelias. Čia, kertant Europą tiesia linija pusiau, upynų laivininkų buvo išvengiama tolimo aplinkinio kelio, buriuojant visa Europos pakrante.
PAŠAUKTAS KŪRYBAI
Kaip žinome, tie senovės jūreiviai, nei kompaso, nei koloidinis sidabras riebalų netekimui neturėdami, buvo priversti plaukti pagal krantą, jo iš akių nepamesdami. Toji valstybė, kurios viduriu ėjo Gintaro Kelias, rėmėsi Donu ir Dunojumi, apimdama tarp jų visą didžiulį Dniepro upyną su visais jo išsišakojimais, pridedant dar 20 Dniestro, Pruto upynus pietuose ir Vyslos, Būgo, Nemuno bei Dauguvos upynus šiaurėje.
Tai mūsų žemėlapyje pavaizduota Imperija, gaubianti pusę Rytų Europos, kurią atstatyti buvo pasišovę lenkai. Kodėl senovėje susisiekimui naudota upes? Atsakymas gana stebinantis. Ankstyvųjų - viduramžių šiaurinė Europos dalis buvo vientiso, neperžengiamo miškyno nuklota.
- Liekninantis tinkas anwendung
- Soylent weight loss apžvalga
- Да в шифровалке темно как в аду, черт тебя дери.
- Повисла тишина.
Jame stūksojo tik Luneburgo, Puštos ir didžiosios Ukrainos stepės, kuriose! Nesuskaitomų upių, upelių, ežerų palankėse spietėsi visas gyvenimas. Tenai tysojo pačios gamtos sutvertos Šervietės, tos šaknies vietovardžiu labai apstu.
Tik paklausykime S. Daukanto: "Kas aprašys Kalnėnu Aukštaičiu ir Žemaičių senovės girias, kokias anie atsidanginę į tą kraštą rado, kurios be kokių tarpkrūmių, vienu lieknu it jūra niūksojo; nesgi šios dienos girių ir pievų vietoje angis girios trakšojo, o tarp jų jau versmėtos kirbos burgėjo, jau ežerai tyvuliavo. Neišžengiami pušynai, eglynai, ąžuolynai nuo amžių amžiais nuaugę niūksojo ir visi viena giria buvo, upėmis tik šarnelio dolerio svorio kritimas upeliais išvagota Todėl visų pirmieji gyventojai paupiuose tegalėjo įsikurti Jei dar šešioliktame amžiuje, pagal senų žmonių atsiminimus, mūsų miškynas taip atrodė, kas gi darėsi, teisingai pastebi pats Daukantas, tūkstantmečiais anksčiau?
Tebėra dar tik viena vieta pasaulyje, galinti mums parodyti anų laikų Šiaurės Europos upynų vaizdą: tai Amazonės upynas, kuriame ir dabar, be lėktuvų, susisiekimas galimas tik upėmis.
Tokios pirmykštės, nepaliestos gamtos nesuskaitomi gyvūnijos ir augmenijos ištekliai lengvai išlaikė tame plote mažiausiai 15 - 30 milijonų žemdirbiu, papildančių gaunamą derlių medžiokle, bitininkyste, žūkle, bandų ganymu.
šarnelio dolerio svorio kritimas
Gintaro kelias metais prieš Kr. Eratosteno m. Šį nepaprastos svarbos dokumentą lenkų mokslininkai nutyli. Žemėlapį sudarant, senovės astronomų pavartota Olbijos Borysthenes lygiagretė, laikant ją lygiuos svarbos su Bizantijos, Aleksandrijos, Gadeso uosto lygiagretėmis, įrodo mūsų prekybos centro pasaulinę reikšmę. Tos koordinatės atitinka šių laikų Greenwich koordinatę mūsų sistemoje.
Nuliu imta Rodo sala.
Česlovas Gedgaudas. Mūsų Praeities Beieškant | PDF
Kiekvienam lietuviui paviršutiniškai žinomi buvę mūsų prekybos santykiai su Viduržemių jūros ir Rytų pasauliu, bet įsižiūrėjus tiesiog neįtikėtina, koks didžiulis prekių bei monetų kiekis yra perplaukęs Gintaro Keliu. Kailiai, vaškas, vergai - viena kryptimi, druska, ginklai, sidabras - kita kryptimi sudarė nuolatines galingas ekonomines sroves.
Štai A. Voldemaras "Ala Lithuanie et šarnelio dolerio svorio kritimas problemos"sako, jog Švedijoje rasta iš viso Graikų šaltiniai įsakmiai patvirtina to prekybos kelio klestėjimą jų laikais: Herodotas praneša, jog "Hyperborėjai" - Šiauriečiai reguliariai siunčia gintaro dovanų Deloso šventyklai, o Dioscuras atžymi to kelio pietiniame gale dideliu mugių buvimą, kur reikėdavo vertėjų septyniomis Kalbomis.
Timostenas, Egipto laivyno admirolas Ptolomėjų laikais, žino, jog Kolchidoje buvo mugiavietė, kurioje susitikdavo apie tautų. Plinijus, tą kartodamas, priduria, jog dar Romos laikais ten dirbo vertėjų.
Tie senovės pasauliniai prekybos centrai žiūr. Iš kitos pusės, Viduržemių jūros baseine randamos stovylėlės atliedintos "žuvusio vaško" būdu, įrodo tos prekės importą, o labai gausūs gintaro radiniai Mikėnų, Asirų bei Egipto iškasenose patvirtina tą verdančią nuo žiliausių laikų prekybą.
Pabrėžtina, jog gintaras randamas Egipte nuo pirmos dinastijos laikų, o tai nukelia mus metų prieš Kr. Cheminė to gintaro analizė neabejotinai nustatė, jog jis Baltijos kilmės: "succinic" rūgšties aukštas procentas išskiria jį iš visų kitų. Pagaliau, jei dar būtų neaiškumų tos mūsų prekybos ir susisiekimo arterijos vaidmeniui nustatyti, M.
Ten daugybės archeologinių radinių pačiame Imperijos centre pagalba įrodomas verdančios prekybos klestėjimas tarp šiaurės ir pietų Europos, o romėnų, Bizantijos ir arabų piniginiai lobiai, išslapstyti Gintaro Kelio pakrantėse, nusako tų ekonominių mainų nepaprastą apimtį.
Dviejų valsčių valstybėlė Bent krislelis sveiko proto verčia mus pripažinti, jog du pasaulius jungiančio kelio strateginė bei ekonominė svarba lėmė ir kate morgan svorio kritimas, laikiusios valstybės raidą. Kaip numesti daugiausiai kūno riebalų įveltos didžiulės ekonominės ir politinės jėgos, reikia ir atitinkamai stiprios tautos tam eismui išlaikyti savo žinioje.
Iš čia seka dvi išvados. Pirma, bandymas pavaizduoti mūsų protėvius, balerinos arbata mesti svorį toli nuo civilizacijos pelkėse gyvenančius samanotų bakūžių artojėlius, yra, deja, tik romantiška idilija, neišlaikanti faktų teismo.
Jei jie būtų pabandę taip nekaltai ir be ginklo pagyventi prie to pasaulinio vieškelio, jie kaip žirniai bematant būtų nuraškyti ir šiandien netektų apie tai lietuviškai rašyti. Antra, galingos vytautinės Lietuvos pradžia ir kilmė šitokioje šviesoje nustoja būti erzinančia paslaptimi, o sklandžiai įsijungia metų gyvavusios imperijos tęstinuman.
Aukščiau matėme, jog tos valstybės nekintančias sienas įvairiuose amžiuose mums paliudijo keleto įvairių nepriklausomų mokslo šakų duomenys.
Kai kam gal net atrodytų, jog čia laužiamasi į atviras duris, pateikiant tiek vienas kitą patvirtinančių įrodymų. Deja, lenkų mokslas yra kitos nuomonės : Lietuva, anot jų, tai buvo dviejų valsčių, keleto neraštingų kaimelių "valstybytė" prasikalanti istorijon Xlll -me amžiuje. Tam įrodyti jų vyriausias mokovas Pan Lowmianski nubraižė net žemėlapiuką Žiūr. Tačiau tas jo kūrinys turi dvi dideles skyles. Viena, jis sąmoningai nepastebi mūsų tautos didžiajame plote tais laikais įvykusio feodalinio susiskaldymo.
Toks smulkėjimo procesas tuomet vyko lygiagrečiai visoje Europoje, ir būtų juokinga, paėmus XIII amž.
Česlovas Gedgaudas. Mūsų Praeities Beieškant
Florencijos ar Sienos žemėlapiuką teigti, neva iš ten Italija kilus. Ingaurio Žygio sakmės dainius vienu Šiurpiu sakiniu skaldymo pradžią nušviečia: "Buvo šimtmečiai Trojėno, praėjo Jaroslavo metlaikis, stojo Olego suirutė, Olego sūnaus Sviatoslavo".
Tuo būdu jį supliekęs, kanklininkas dar priduria: "nesgi tasai Olegas kardu kivirčus kėlė ir nusėjo žemą strėlėmis". Tokį vertinimą patvirtina ir metraščiai. Nuo jo prasideda didžiulės valstybės skilimai ir vaidai, kai Kijevo krikšto pasekoje Imperijos valstybių Federacija buvo susprogdinta, ir kilo žūtbūtinė kova tarp suslavėjusių ir apkrikštytų Rasų, iš vienos ir likusios senoje Arijų tikyboje mūsų Šiaures, iš kitos pusės.
Tuos kryžiaus karus atsimindamas, dainius apgailestauja : "Nemigos Nemuno kruvini krantai ne javais nusėti ; nusėti Rasos sūnų kaulais" Laimei, tam želigovskininkui sutramdyti turime labai patogų istorinį įvykį: Voluinės taikos sudarymą metais, taigi, jo paties nurodomame XIII -me amžiuje.
Savo įkarštyje, įrodinėjant Lietuvos menkystę, jis toli prašauna taikinį ir visai nepastebi skelbiąs šarnelio dolerio svorio kritimas jo nurodoma šarnelio dolerio svorio kritimas Lietuvos siena ir Voluinės kunigaikštija ne tik nesirubežiuoja, bet yra nutolusios šarnelio dolerio svorio kritimas, ir kas dar svarbiau, perskirtos šarnelio dolerio svorio kritimas didžiulių kunigaikštijų: Jotvingijos šarnelio dolerio svorio kritimas Wielkopolska bei Baltgudijos.
Tai kam gi tie Lietuvos delegacijos dvidešimt vienas kunigaikštis be reikalo varginasi keliaudami taikos sutarties sudaryti su valstybe, kuri jiems visai negraso? Pridėkime, jog vien tarp metų, taigi, vis tame pačiame XIII amžiuje, kronikose atžymėta ir suskaičiuota net 75 lietuvių žygių į Voluinę ir Kijevo Rasą.
Išeitų, jog dviejų valsčių lietuviai turėdavo pirma 75 kartus nukariauti km. Ar tai ne juokinga? Atremti lenkų šovinizmą pasidaro nepaprastai lengva. Pirmoji jų tezė - bandymas paimti "pars pro toto" dalį palaikyti visuma sugriaunama darnia visų Lietuvos sričių atstovų kelione, žygiuojančių pasirašyti sutarties vienos valstybės vardu.
Taigi, Lietuva tai netik Kaišiadorių valsčius, bet taip pat ir Našlėnai, ir Deltuva, ir Karšuva, ir t. Mat, tos delegacijos sudėtyje randame dvi kunigaikščių dinastijas, atstovaujančias toms dviems kunigaikštijoms, neva skiriančioms Lietuvą nuo Voluinės Vėliau tuos pačius Ruškevičius randame valdant jų Baltgudijos kraštą Mindaugo parėdymu, o Bulevičius ginant savo Jotvingiją, kurios dalis buvo karsto ginčo su Voluine objektu. Bulevičiai bei Ruškevičiai čia, aišku, pirmoje eilėje suinteresuoti, bet jie griežtai remiami visos žemaičių, kuršių, prūsų, aukštaičių Federacijos, Taip Gintaro Kelio Šiaurė ir Pietūs susėda prie bendro derybų stalo.
Kokia gi tad buvo iš tiesų to laikotarpio Varumonių Rikio Imperijos padėtis?
Atsakysime vienu žodžiu: baisi. Dviejų marių karūnos juodžiausia valanda Imperija, apakusi visa kam, kas dėjosi už jos ribų, skendo brolžudiško kraujo jūroje. Kodėl Didžioji Karūna suskilo į Rasų pietinę, suslavintą ir apkrikštytą dalį ir Arijų tikybos besilaikančią šiaurinę, galime išaiškinti tik geofizikos pagalba. Mat, tos dvi dalys griežtai skiriasi savo gamta ir klimatu: pietuose - stepės, šiaurėje - neperžengiamas miškynas ir tūkstantmečių bėgyje jos tebuvo jungiamos tik Gintaro Kelio vientisumo.
- Riebalų nuostolių papildų rūšys
- Bendro likimo nėra.
- Стратмор вытащил из-под ремня мобильник и набрал номер.
- - Читается сверху .
Tų dviejų pasaulių natūrali riba ėjo maždaug Liublino, Černigovo, Kursko, Voronežo linija ir ant šios, pačios gamtos nustatytos sienos nuo X amžiaus užvirė kruviniausią kova. Kai metais Vladimiras palenkė Didžiąja Kijevo Karūną krikščionybei, jis gavo už tai šventojo titulą, nors buvo benkartas, brolžudys, niekšingas žagintojas, turėjęs sugulovių.
Nepaprastai pasipiktinusi padori Šiaurė visa atsisakė jo klausyti, ir [siutęs jis bandė parklupdyti ją karu.
Jei Nemuno upynas, kaip matėme, sugebėjo atlaikyti suslavintų Rasų bangas, jų kaulais savo krantus nuklojęs, tai Dauguvos upyne dalykai išsivystė liūdniau. Kryžiuotis Vladimiras sumušė prieš jį pastatytą Vareikos vedamą latvių kariuomenę, ir, užėmęs Rygą, išžudė senosios Baltų dinastijos visą Rikvaldų šeimą, prieš tai išprievartavęs karalaitę Riknedą tėvų akyse. Tai buvo pagiežos veiksmas: karalaitė, atmesdama jo anksčiau siųstus piršlius, išdidžiai atsakė : "Aš niekad neraišiosiu vergo vyžų" užuomina apie Vladimiro motiną, Šventasaulavio tarnaitę - meilužę.
Sis epizodas Kijevo metraštyje plačiai aprašomas.