Pereiti prie turinio

Pavyzdiui, mons gali atmesti Charleso Darwino evoliucijos teorij kaip tiesiog teorij". Mes kalbame ir mstome odiais, kuriuos imokome i kit. Kitai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebjo, kad rinkdamiesi draugus ar simyldami mes daniausiai avims monmis, kuri savybs panaios ms. Ar mes mog, dalyvaujant partizaniniame kare, pavadinsime teroristu", ar kovotoju u laisv", priklausys nuo ms poirio ios kovos tiksl. Mes taip pat savo kasdieniame gyvenime į pasaulį žvelgiame per išankstinės nuomonės akinius. Kaip galtume pasinaudoti iomis analizs priemonmis, nordami tapti gudresni?

Ar esate ekspresyvus, ar udaras, nerpestingas ar oficialus, i dalies priklauso nuo js kultrini bei etnini akn.

riebalų deginimas bpi

Ar vis dmes sutelkiate save - savo asmeninius poreikius, trokimus bei moral, - ar savo eim, gimin ir visuomens grupes, priklauso nuo to, kaip esate paveiktas iuolaikinio vakarietiko individualizmo. Kitaip tariant, mes prisitaikome prie socialins aplinkos. Ms nuostatas ir elgsen formuoja iorins socialins slygos.

Asmenins nuostatos ir polinkiai dispozicijos taip pat formuoja elgsen Vidins jgos taip pat svarbios. Mes nesame pasyvs it vjariiai augalai, paklstantys socialiniams vjams.

Ms elgsen veikia vidins nuostatos. Ms politins nuostatos lemia pasirinkim balsuojant. Nuo ms poirio rkym priklausys, ar leisims bendraami kalbami rkyti. Ms poiris neturtinguosius turi takos ms pasiryimui juos paremti. Kaip vliau pamatysime, nuostatos priklauso ir nuo elgsenos, dl to mes tvirtai tikime tuo, kam buvome sipareigoj arba dl ko esame kentj.

Asmeniniai polinkiai dispozicijos taip pat daro poveik elgsenai. Atsidr toje paioje situacijoje, skirtingi mons gali elgtis skirtingai.

Document Information

stuburo pagalba ir svorio metimas eau claire Vienas mogus, daugel met praleids kaljime u savo politines pairas, gali bti kupinas kartlio ir stengtis keryti. Kitas, kaip Piet Afrikos Respublikos lyderis Nelsonas Mandela, gali siekti santarvs ir vienybs su savo buvusiais prieais.

Socialin elgsena - tai ir biologin elgsena XXI amiaus pradioje socialin psichologija atkreipia ms dmes tai, kad socialin elgsena turi biologin pagrind.

Svarbu, k mes galvojame apie vairias situacijas, taiau ms mstymas slepia biologin imint. Kas studijavo psichologijos pradmenis, ino, kad mus formuoja prigimtis ir patirtis. Plot apibria jo ilgis ir plotis, o mus - biologija ir potyriai. Evoliuciniai psichologai r. Mumyse slypi genai t protvi, kurie igyveno ir turjo palikuoni o j vaikai - taip pat. Tad evoliuciniai psichologai tiria, kaip natralioji atranka slygoja ms veiksmus ir elgsen, kai mes susirandame partner, tuokiams, neapkeniame, aidiame, rpinams ir dalijams savo vargais bei diaugsmais.

Gamta mums suteik milinikas galimybes imokti ir prisitaikyti. Mes jautriai reaguojame savo socialin aplink. Jei kiekvienas psichologinis reikinys kiekviena mintis, kiekviena emocija tuo pat metu yra ir biologinis, vadinasi, galime nagrinti ir neurobiologij, nuo kurios priklauso socialin elgsena. Kurios smegen sritys leidia mums patirti meil ir paniek, bti paslaugiems ir agresyviems, formuoja ms suvokim ir sitikinimus? Kaip smegenys, protas ir elgsena sudaro vien darni sistem?

Taiau nordami suprasti meil ar neapykant, privalome atsivelgti ir vidin biologinir iorin socialin poveik. Protas ir knas yra vieninga sistema. Streso hormonai daro tak ms jausmams bei veiksmams.

Myers. .Socialine - psichologijaLT | PDF

Dl socialinio atstmimo padidja kraujospdis. Socialin parama stiprina imunin sistem. Mes esame biologiniai-psichiniai-socialiniai organizmai. Atspindime biologins, psichologins, socialins tak sveik.

Todl iuolaikiniai psichologai tiria elges iais skirtingais analizs lygmenimis. Socialins psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Todl socialin psichologija gali nuviesti js gyvenim, irykinti subtilias jgas, slygojanias js mstym bei veiksmus. Kaip vliau pamatysime, socialin psichologija pateikia daug idj, kaip geriau suvokti save, susirasti draug ir daryti tak monms, kaip atgniauti kumius ir draugikai itiesti rank.

Socialins psichologijos valgos taikomos kitose mokslo akose. Remdamiesi socialinio mstymo, socialins takos ir socialini santyki principais galime sprsti apie moni sveikat bei gerov, apie juridines procedras bei prisiekusij sprendimus teismuose ir skatinti tok elges, nuo kurio priklauso moni ilikimui palanki aplinka.

Psichologijos mokslas, kaip vienas i poiri mog, nesiekia atsakyti esminius bties klausimus: kokia gyvenimo prasm? Koks turt bti gyvenimo tikslas? Kokia ms paskirtis? Socialin psichologija pateikia metod, kaip suformuluoti ir rasti atsakymus kelet nepaprastai domi ir svarbi klausim. Socialin psichologija susijusi su gyvenimu - ms gyvenimu: ms sitikinimais, nuostatomis, santykiais.

Toliau iame skyriuje isamiau aptarsime socialin psichologij. I pradi pasiirsime, kaip pai socialini psicholog vertybs akivaizdiai, nors ir subtiliai, veikia j darb.

Ar pasipelnyti? Vien rudens dien O h a j o valstijos Kolumbo mieste i arvuoto automobilio ikrito maiai su pinigais, ir du milijonai doleri isibarst gatvje.

Vliau susitelksime prie svarbiausio io skyriaus tikslo: socialins psichologijos mechanizmo supratimo. Kaip atsiranda socialin psichologija?

Kaip ji ieko socialinio mstymo, socialins takos, socialini santyki paaikinim? Kaip galtume pasinaudoti iomis analizs priemonmis, nordami tapti gudresni? Jos pagrindiniai tikslai - paaikinti: Kaip mes suvokiame savo socialin aplink. Kaip mus veikia socialin intuicija ir kaip ji kartais apgauna. Kiekvieno poskyrio pabaigoje rasite trumpas santraukas.

Tikiuosi, kad jos pads vertinti, ar gerai suvokte poskyrio mediag. Kaip socialins psichologijos principai taikomi kasdieniame gyvenime ir kitose mokslo akose.

Socialin psichologija ir mogikosios vertybs Socialini psicholog vertybs siskverbia j darbus ir akivaizdiais, ir ne i karto pastebimais bdais. Kokie jie? Socialin psichologija - labiau atsakymo klausimus strategija nei duomen rinkinys.

Moksle, kaip ir teismuose, asmenin nuomon neleistina. Kai yra teisiamos idjos, nuosprendis priklauso nuo rodym. Taiau ar i ties socialiniai psichologai tokie objektyvs? Juk jie irgi mons, tad ar j vertybs - asmeniniai sitikinimai apie tai, kas pageidautina ir kaip mons turt elgtis - neatsispindi j darbe? Jei taip, ar socialin psichologija gali bti pagrsta mokslikai?

Akivaizds vertybi skverbimosi psichologij keliai Vertybs ima veikti socialiniams psichologams renkantis mokslini tyrim temas. Neatsitiktinai XX a. Taigi socialin psichologija atspindi socialin istorij. Skiriasi ne tik atskir laikotarpi, bet ir skirting kultr vertybs.

Psichologija-Ir-Psichikos-Sveikatos-Naujienos Naujas posūkis apie pavojingą tendenciją: patyčios internete Paauglių savęs žalojimas pjovimo, įbrėžimo ar net savęs padegimo forma per pastaruosius kelerius metus sulaukė didelio dėmesio.

Europoje mons didiuojasi tautikumu. Todl Europoje susiformavo stipri socialinio tapatumo" teorija, o Amerikos socialiniai psichologai daugiau dmesio skyr asmeniui - kaip jis msto apie kitus asmenis, kaip ie j veikia, kaip jie susij tarpusavyje Fiske, ; Tajfel, ; Turner, Australijos socialiniai psichologai savo teorijose rmsi ir Europos, ir iaurs Amerikos mokslinink patirtimi Feather, Vertybi tak taip pat iliustruoja mons, kuriuos traukia vairs mokslai Campbell, ; Moynihan, O js universitete ar rykiai skiriasi humanitarini, gamtos ir socialini moksl studentai?

Ar socialin psicho- 1 skyrius. Ir galiausiai vertybs yra socialins psichologins analizs objektas. Socialiniai psichologai tiria, kaip vertybs formuojasi, kodl jos keiiasi ir kaip jos daro tak nuostatoms bei veiksmams. Taiau ie tyrimai neatsako klausim, kurios vertybs teisingos".

Subtils vertybi skverbimosi psichologij keliai Mes retai atpastame subtilius vertybini sipareigojim virsmo objektyvia tiesa bdus. Panagrinkime tris maiau akivaizdius bdus, kuriais vertybs skverbiasi psichologij. Subjektyvs mokslo aspektai Dabar mokslininkai ir filosofai sutaria: mokslas nra absoliuiai objektyvus. Mokslininkai ne tik skaito gamtos knyg. Jie gamt interpretuoja, vartodami savo pai imstytas kategorijas. Mes taip pat savo kasdieniame gyvenime pasaul velgiame per iankstins nuomons akinius.

Minutlei stabtelkite: k js matote 1. Ar matote paveikslo centre dalmatin, uostinjant em? Stuburo pagalba ir svorio metimas eau claire ios iankstins informacijos, dauguma moni jo nepastebs. Taiau kai i koncepcija gimsta js galvoje, ji pradeda kontroliuoti paveikslo interpretavim, todl sunku nepastebti uns. Mokslas ne iaip aprao ir aikina gamt; jis yra ms santykio su gamta dalis; jis apibdina gamt pagal ms tyrimo metod. Socialin pateiktis padeda suprasti pasaul. Skaitydami iuos odius nesuvokiate, kad taip pat reaguojate ir savo nos.

Js protas blokuoja ko nors suvokim, jei esate i anksto tam nusiteik. Kadangi bet kurios srities mokslininkai laikosi to paties poirio arba kil i tos paios kultrins aplinkos, j prielaid gali niekas ir neuginyti. Tai, k mes laikome savaime suprantamu dalyku - bendri sitikinimai, kuriuos Europos socialiniai psichologai vadina socialine pateiktimi Augoustinos ir Innes, ; Moscovici, - danai yra svarbiausi, taiau maiausiai inagrinti.

Taiau kartais kas nors i alies atkreipia dmes ias prielaidas. Feministin kritika atkreip dmes subtilius alikumus - pavyzdiui, kai kuri mokslinink, labiau linkusi socialins lyi elgsenos skirtumus interpretuoti biologikai Unger,politin konservatizm. Kritikai marksistai atkreip dmes konkurencinius, individualistinius alikumus - pavyzdiui, prielaid, kad konformizmas yra neigiamas, o individualus atlygis - teigiamas. Tai ypa mgsta pastebti akademinio politinio tikslumo" kritikai. Socialinis psichologas Lee Jussimas rodinja, kad paangs socialiniai psichologai kartais jauiasi priversti neigti grupi skirtumus ir daryti prielaid, kad grupi skirtum stereotipai kyla ne i realaus gyvenimo, o i rasizmo.

Treiame skyriuje rasime ir daugiau pavyzdi, kaip iankstins nuostatos veikia ms interpretacijas. Kaip primena Prinstono ir Dartmuto futbolo aistruoliai, ms elgsen labiau veikia subjektyvi nei objektyvi realyb. Psichologinse svokose slypi vertybs Ms sitikinimui, kad psichologija nra objektyvi, turi takos supratimas, kad pai psicholog vertybs gali stipriai veikti j teorijas ir nuomones. Psichologai gali vertinti mones kaip brandius arba nebrandius, prisitaikanius arba sunkiai prisitaikanius, psichikai sveikus arba nesveikus.

Jie kalba, tarsi skelbt faktus, o i ties jie daro vertybmis grindiamus vertinimus. Vertybs taip pat daro tak svok apibrimui. Imkime, pavyzdiui, bandymus apibrti, k reikia gyventi gerai. Asmenybs psichologas Abrahamas Maslowas garsjo sensityviais save realizavusi" moni, kurie patenkin ilikimo, saugumo, priklausymo" bei saviverts poreikius, realizuoja savo mogikj potencial, apibrimais.

Tik nedaugelis skaitytoj pastebjo, kad moni saviraikos pavyzdius Maslowas pasirinko veikiamas asmenini vertybi. Dl to save realizavusi stuburo pagalba ir svorio metimas eau claire apibdinimas - kad jie yra spontaniki, savarankiki, paslaptingi ir taip toliau - atspindjo Maslowo asmenines vertybes. Rockefelleriu - saviraikos apraymas bt kitoks Smith, Profesionals patarimai.

Psicholog patarimai taip pat atspindi patarianij asmenines vertybes. Kai psichiatrai pataria mums, kaip gyventi, kai vaik ugdymo specialistai moko, kaip reikia elgtis su vaikais arba kai pataria gyventi nesirpinant kit moni lkesiais, jie ireikia savo asmenines vertybes. Vakaruose daniausiai orientuojamasi individualistines vertybes, skatinanias daryti tai, kas geriausia man". Kitose kultrose labiau prasta atsivelgti tai, kas geriausia mums". Daugelis moni, nesuvokdami, kad egzistuoja paslptos vertybs, sutinka su specialisto" nuomone.

Taiau profesionals psichologai negali atsakyti klausimus, koks turt bti aukiausias moralinis sipareigojimas, tikslas ir gyvenimo prasm. Svok krimas. Paslptos vertybs sismelkia netgi moksliniais tyrimais grindiamus psichologijos svok apibrimus. Nerimo rodikliai - emi. O js ego - nepaprastai stiprus". Dl kakokio keisto sutapimo is testas sudarytas i t pai klausim. Vliau psichologas jums sako, kad tikriausiai esate perdtai gynybikas, nes js savs slopinimo rodiklis auktas.

Kaip ia gali bti? Kaip tai reikt pavadinti: aukta saviverte ar gynybikumu? Abu apibdinimai atspindi tam tikra vertybe grindiam sprendim. Etikei klijavimas. Nra pagrindo kaltinti geriausi gatvių riebalų degintojai psichologij dl to, kad jos odynas remiasi vertybmis, nuo kuri priklauso vairs sprendimai.

Tai galioja ir kasdienei kalbai. Ar mes mog, dalyvaujant partizaniniame kare, pavadinsime teroristu", ar kovotoju u laisv", priklausys nuo ms poirio ios kovos tiksl. Ar per kar uvusius civilius gyventojus laikysime nekalt gyvybi praradimu", ar papildomais nuostoliais", atspinds ms poir iuos uvusiuosius.

Ms politins pairos lemia, ar visuomens pagalb pavadinsime socialine rpyba", ar pagalba skurstantiems". Kaij i e " iauktina savo al ir jos mones, tai yra nacionalizmas; kai taip elgiams mes" - tai patriotizmas.

Asmenins vertybs lemia, kaip mogus pavadins ne vedybinius santykius: atvira santuoka" ar neitikimybe". Smegen plovimas" - tai toks socialinis poveikis, kuriam mes nepritariame. Ikrypimai" - lytiniai santykiai, kuri mes nepraktikuojame. Pastabose apie ambicingus" vyrus ir agresyvias" moteris yra paslptas poiris. Mes neteigiame, kad implicitins, arba neireiktosios, vertybs yra blogai.

Tačiau profesionalūs psichologai negali atsakyti į klausimus, koks turėtų būti aukščiausias moralinis įsipareigojimas, tikslas ir gyvenimo prasmė. Sąvokų kūrimas. Paslėptos vertybės įsismelkia netgi į moksliniais tyrimais grindžiamus psichologijos sąvokų apibrėžimus.

Nerimo rodikliai - žemi. O jūsų ego - nepaprastai stiprus". Dėl kažkokio keisto sutapimo šis testas sudarytas iš tų pačių klausimų. Vėliau psichologas jums sako, kad tikriausiai esate perdėtai gynybiškas, nes jūsų savęs slopinimo rodiklis aukštas. Kaip tai reikėtų pavadinti: aukšta saviverte ar gynybiškumu? Abu apibūdinimai atspindi tam tikra vertybe grindžiamą sprendimą.

Etikečių klijavimas. Nėra pagrindo kaltinti socialinę psichologiją dėl to, kad jos žodynas remiasi vertybėmis, nuo kurių priklauso įvairūs sprendimai. Tai galioja ir kasdienei kalbai. Šioje knygoje aš atkreipsiu dėmesį į kitus neišreikštųjų vertybių pavyzdžius. Mes neteigiame, kad implicitinės, arba neišreikštosios, vertybės yra blogai. Tiesiog norime pastebėti, kad mokslinis interpretavimas, net reiškinių įvardijimo lygyje, yra žmogaus veikla, todėl natūralu ir neišvengiama, kad stuburo pagalba ir svorio metimas eau claire įsitikinimai bei vertybės daro įtaką socialinių psichologų mintims ir atsispindi jų darbuose.

Ar turėtume atmesti mokslą dėl to, kad jame yra ir subjektyvioji pusė? Priešingai: kaip tik todėl, kad mąstymas visada susijęs su interpretavimu, atliekant mokslinę analizę reikalingi tyrėjai, turintys įvairių šališkumų. Nuolatos gretindami įsitikinimus su kiek įmanoma geriau parinktais faktais, galime kontroliuoti ir apriboti savo tendencingumą. Sistemingas stebėjimas ir eksperimentavimas padeda išsivalyti akinius, pro kuriuos stebime tikrovę.

Būtent dėl to, kad žmogus retai būna nešališkas, norėdami patikrinti savo puoselėjamų idėjų tikroviškumą turime sistemingai stebėti bei eksperimentuoti. Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Ar socialinės psichologijos teorijos pateikia naujas žmogaus būsenos įžvalgas? O gal jos tik aprašo akivaizdžius dalykus? Daugelis šioje knygoje pateiktų išvadų gali jums būti žinomos, nes socialinė psichologija galioja visur.

Mes nuolatos stebime žmones, galvojančius apie kitus, darančius jiems įtaką ir bendraujančius tarpusavyje. Verta žinoti, kokį poveikį daro veido išraiška, kaip kitą žmogų priversti ką nors atlikti, nuteikti draugiškai ar priešiškai.

Uploaded by

Šimtmečius filosofai, rašytojai ir poetai stebėjo socialinę elgseną ir ją komentavo. Mes kiekvienas esame susiję su socialine psichologija. Ar tai reiškia, kad, kitais žodžiais tariant, socialinė psichologija yra sveikas protas? Nebūčiau rašęs šios knygos, jei taip manyčiau. Tiesa, reikia pri- 1 skyrius. Antrąjį priekaištą socialinei psichologijai nagrinėsime 7 skyriuje, o dabar paanalizuokime pirmąjį.

ar įmanoma numesti kojų riebalus

Ar socialinė psichologija ir kiti socialiniai mokslai paprasčiausiai grindžia tai, ką bet kuris mėgėjas žino intuityviai? Ir kasdien jie atranda, kad žmonių elgesys dažniausiai yra toks, kokio buvo galima tikėtis".

Maždaug prieš pusę šimtmečio istorikas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis su panašia panieka reagavo į socialinių mokslininkų atliekamus Antrajame pasauliniame kare dalyvavusių amerikiečių karių tyrimus.

Sociologas Paulas Lazarsfeldas apžvelgė šiuos tyrimus, pateikė pavyzdžius ir juos paaiškino. Kai ką aš čia atpasakosiu: 1.

  1. Svorio metimas iššūkis san jose
  2. Странное начало.
  3. Svorio netekimas gimus naujagimiui
  4. Greitai mesti svorį sveika
  5. Bowflex treadclimber svorio metimo apžvalgos
  6. Mesti svorį per 16 dienų
  7. Numesti svorio nghia la gi
  8. Приступайте.

Aukštesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo sunkiau nei menkiau išsilavinę. Intelektualai mažiau pasirengę karo sukeliamam stresui nei tie, kurie vadovaujasi gatvės išmintimi.

Iš pietinių valstijų kilę kariai geriau nei šiauriečiai formewear liekninantis biustas tropinį klimatą.

Pietiečiai labiau pripratę prie aukštos temperatūros. Baltieji eiliniai labiau nei juodaodžiai siekdavo paaukštinimo. Priespaudos metai atsiliepia pasiekimų motyvacijai. Juodaodžiai iš pietinių valstijų noriau bendraudavo su baltaisiais karininkais iš Pietų nei iš Šiaurės.

Karininkai iš Pietų buvo labiau įpratę ir geriau mokėjo bendrauti su juodaodžiais. Skaitydami šiuos apibendrinimus tikriausiai sutiksite, kad jie paremti sveiku protu. Pietiečiai nė kiek ne geriau prisitaikydavo prie tropinio klimato nei šiauriečiai. Juodaodžiai labiau negu baltieji troško būti paaukštinti, ir taip toliau. Eksperimentai parodė, kad sužinoję, koks turi būti eksperimento rezultatas, žmonės nustoja juo stebėtis - bent jau mažiau stebisi nei tada, kai supažindinami tik su eksperimento procedūra ir galimais rezultatais Slovic ir Fischhoff, Panašiai ir kasdieniame gyvenime mes nesitikime, kad kas nors atsitiks, kol tai neatsitinka.

Tik tada mes staiga aiškiai pamatome, kas išprovokavo 33 34 ĮŽANGA pavėluotos nuomonės šališkumas hindsight bias Perdėtas gebėjimo numatyti įvykių eigą jiems jau įvykus vertinimas.

Myers. paplaujosprojektai.ltlogijaLT - paplaujosprojektai.lt

Iš tiesų, beveik bet kuris įmanomas psichologinio eksperimento rezultatas gali atrodyti kaip sveiko proto rezultatas - po to, kai jį sužinote. Galite pademonstruoti šį reiškinį. Surinkite grupę žmonių, vienai grupės daliai pateikite vienokius psichologinius duomenis, o kitai - priešingus.

Pavyzdžiui, vienai grupei pasakykite: reiškinys. Socialiniai psichologai pastebėjo, kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis, kurių savybės skiriasi nuo mūsiškių. Kitai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo, kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis, kurių savybės panašios į mūsų. Paprašykite, kad žmonės iš pradžių paaiškintų rezultatą.

Po to paklauskite, ar jis juos nustebino, ar ne. Visi eksperimento dalyviai turėtų atsakyti, kad pateiktas rezultatas jų nenustebino.

Iš tiesų galime pasitelkti visas savo žinomas patarles ir beveik bet kurį rezultatą paversti logišku. Visi žino, kad išsiskyrimas švelnina širdį". Tačiau kad galėtume atsijoti vienas kitam prieštaraujančius posakius, reikalingas mokslinis tyrimas.

Štai kelios viena kitai prieštaraujančios patarlės: Kas teisingiau: kad Per daug virėjų sugadina sultinį. Dvi galvos geriau nei viena. Plunksna galingesnė už kardą. Darbai kalba garsiau nei žodžiai. Seno šuns neįmanoma išmokyti naujų triukų. Mokytis niekada nevėlu. Kai daug giminių, mažai draugų.

degantys riebalai sprunka

Kas dvejoja, tas klysta. Perspėtas yra iš anksto apsiginklavęs. Aš jau seniai tai žinojau". Pavėluotos nuomonės šališkumas kelia problemų daugeliui psichologijos studentų.

Kartais rezultatai iš tiesų stebina pavyzdžiui, olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojai džiūgauja labiau už iškovojusius sidabro medalius.

Dar svarbiau tai, kad veiksmai buvo susieti su savižudybe. Visai neseniai atsirado nauja savęs žalojimo forma jaunystėje ir tai yra naujas įspėjamasis ženklas, aiškina Floridos Atlanto universiteto mokslininkas ir patyčių ekspertas. Rūpestis: tai vyksta nerimą keliančiais tempais ir gali būti pagalbos šauksmas.

Naujas tyrimas yra pirmasis, tiriantis šio elgesio mastą, ir yra išsamiausias šios nepakankamai pagrįstos problemos tyrimas. Patchinas, daktaras, neseniai paskelbė savo tyrimo rezultatusPaauglių sveikatos žurnalas. Mokslininkai naudojo nacionalinę reprezentatyvią vidutinių ir aukštųjų mokyklų moksleivių nuo 12 iki 17 metų amžiaus, gyvenančių Jungtinėse Valstijose, pavyzdį, norėdami sužinoti, kiek jaunimo dalyvavo skaitmeninėje savęs žaloje, taip pat jų motyvus tokiam elgesiui.

Kaip mūsų socialinę elgseną formuoja kiti žmonės, mūsų nuostatos, asmeninės savybės ir prigimtis. Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Socialinių psichologų vertybės įsiskverbia į jų darbus ir akivaizdžiais, ir ne iš karto pastebimais būdais. Kokie jie? Socialinė psichologija - labiau atsakymo į klausimus strategija nei duomenų rinkinys. Moksle, kaip ir teismuose, asmeninė nuomonė neleistina.

Tyrėjai taip pat ištyrė, ar tam tikros neprisijungus prie savęs žalojimo ypatybės galioja ir skaitmeninėms savęs žalojimo formoms. Tyrimo rezultatai rodo, kad beveik 6 procentai paauglių pranešė, kad internete anonimiškai paskelbė ką nors blogo apie save.