Siuvėjas svorio netekimas sacramento.

Dirmantas, sužinojęs, kad tiekimų viršininkas pareiškė protestą dėl minėtų sklypų naudojimo būdo, m. Pundzevičiui nurodė: 1.

Stephenas Burtas, Harvardo universiteto poezijos tyrinėtojas ir kritikas, išskiria tokius akademinės kritikos kriterijus: 1 Ji paprastai rašoma kompetetingiems specialistams ir skirta tokiems pat kaip jie žmonėms, kurie yra skaitę ne tik Wordsworthą, bet ir Hartmaną, Liu ar Chandlerį apie Wordsworthą, arba kurių pagrįstai galima prašyti tai pasiskaityti.

Prisiminęs aliuziją iš Marianne Moore eilėraščio, akademinę kritiką Burtas lygina su gamtos draustinių steigimu ir priežiūra. Lietuvoje taip pat labai ryškiai matyti, kad akademiniai sluoksniai daug dažniau kreipia dėmesį, pavyzdžiui, į lietuvių poeziją, kurios nedideli tiražai rodo, jog platesnėje visuomenėje jos populiarumas menkas. II: Išsaugoti dėl grynumo ir stabilumo. Tačiau nuo to gali apsaugoti ir Burto išvardyti kriterijai, iš kurių matyti, kad akademiniame lygmenyje nėra ir neturi būti siekiama nei populiarumo, nei populiarinimo.

Šis lygmuo išsiskiria ypač didele kompetencijos koncentracija tekstai rašomi išmanančių žmonių ir skirti skaityti tokiems pat žmonėms ir šia prasme yra gana uždaras. Iš dalies net galima sakyti, kad, Piero Bourdieu terminais kalbant, akademiniai literatūros tyrimai yra labiau akademinio, o ne kultūros lauko kategorija. Tačiau esama dviejų išlygų: pirma, kaip kritikų ir leidėjų diskusijoje aiškino Lolita Varanavičienė, pats faktas, kad kūrinys yra nagrinėjamas akademiniame lygmenyje, yra tam tikras jo kanonizacijos požymis, aktualus, pavyzdžiui, pristatant kūrinį užsienyje.

Taigi akademiniai tyrimai beveik nepriklausomai nuo turinio ir kokybės turi įtakos ir knygų gyvenimui. Antra, akademiniai tekstai yra pagrindinė priemonė kvantifikuoti akademinę veiklą ir už ją teikti kredencialus pavyzdžiui, mokslo laipsniuskurie vėliau atveria kelią į kitas, daug didesnės įtakos siuvėjas svorio netekimas sacramento ir visuomenės gyvenimui turinčias padėtis siuvėjas svorio netekimas sacramento pareigas, pavyzdžiui, ekspertų komisijas, skirstančias valstybės paramą leidybai ar sudarančias programas mokykloms.

Tai gali lemti nuostatą, kad pati akademinė kritika yra ar turėtų būti aktuali plačiajai visuomenei, nors tai nėra būtinas jos bruožas. Tačiau tai nereiškia, kad akademinė kritika negali kelti sau užduočių ar tikslų, susijusių su platesne visuomene, pavyzdžiui, pastaraisiais metais gana aiškiai justi mėginimai įvertinti sovietinį paveldą, kartu ir ieškoti naujo, laisvų žmonių ir demokratinės visuomenės santykio su literatūros kūriniais nagrinėjama ir pati sovietmečio padėtis, kaip Baliutytės 15 ar Loretos Jakonytės 16, atrandama išeivija, įskaitant jos akademinį paveldą ypač aktyviai šioje srityje darbuojasi žurnalas Baltos lankos.

Šioje kryptyje dar nesunku rasti erdvės drąsesniems užmojams ir didesnėms ambicijoms, pavyzdžiui, vengiama gilintis į kontroversiškus rašytojų pavyzdžiui, Justino Marcinkevičiaus, Eduardo Mieželaičio santykius su sovietų valdžios ar tiesiog ideologinėmis institucijomis, be to, didžiulė lietuvių ir užsienio ar verstinės literatūros akademinių tyrimų disproporcija gali būti siauro ir siaurėjančio akiračio požymis.

Pagal Bourdieu galima būtų teigti, kad akademiniai literatūros tyrimai turi galią nustatyti estetinę vertę 17, tačiau kanonizacija yra atsargesnė sąvoka, leidžianti atsižvelgti į tai, kad kai kurie mąstytojai teigia meną turint ir imanentinę vertę, kuri yra tiesiog atpažįstama arba pripažįstama, bet ne primetama ar nustatoma socialinių veiksnių. Kai kalbama apie kritiką be konkretesnio patikslinimo, dažniausiai turimas galvoje kultūrinis jos lygmuo.

Jis, viena vertus, yra gausiausias ir matomiausias, kita vertus, daugiausia problemų ir rūpesčių keliantis rašymo apie literatūrą atvejis. Kaip tik jam taikytini, pavyzdžiui, Kritikų klubo steigėjų keliami uždaviniai padėti skaitytojui pasirinkti, vertinti ir kt.

Minėtame tekste Burtas akademinę kritiką nuo neakademinės atskiria visų pirma pagal jos skaitytoją: akademinė kritika yra skirta specialistams, kurie jau yra perskaitę daug literatūros ir gali įvertinti tokius jos aspektus, kurie be šio specialaus išsilavinimo nematomi. Priešingai, neakademinė kritika literatūroje Šioje citatoje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Burtas nemini kokios nors izoliuotos meninės vertės, mat kaip tik ji yra tapusi diskusijų objektu Lietuvoje aptariama Kritikų klube, nagrinėjama atskiruose tekstuose pavyzdžiui, Giedros Radvilavičiūtės 19net tapo m.

Tarptautinio Jurbarko literatūros forumo Šiaurės vasara pagrindine tema. Kriterijų ar sistemų, kaip apibūdinti meną ir nusakyti jo vertę, esama įvairių. Tačiau tai akademinės ir galbūt net filosofinės diskusijos. Kultūrinė kritika, norėdama įvertinti konkretų kūrinį, privalo laikytis tiesiog retorikos dėsnių pateikti tezę ir ją pagrįsti, tačiau jai nebūtina vieninga, visoms knygoms tinkama kriterijų sistema. Ji gali tiesiog įtikinėti neprofesionalų skaitytoją konkrečios knygos teikiama išmintimi, pramoga ir galimybe su ja tapatintis.

Tačiau apibrėžti konkrečios dabartinės Lietuvos kultūrinės kritikos, publikuojamos specializuotuose kultūros leidiniuose, funkciją ir deontines galias yra siuvėjas svorio netekimas sacramento. Pirma, joje vartojamas profesinis žargonas ir nuorodos, kurias sunku suprasti, neturint išsilavinimo ar specialiai nepasidomėjus. Iš tikrųjų tai tam tikra dilema, nes ne visada taip paprasta aiškiai atskirti bendrąjį išsilavinimą nuo specialiojo, bet jei, anot Katkaus 20, skaitančioji visuomenė nepastebi geros kritikos, galimas daiktas, kad ta kritika nepakankamai orientuota į skaitančiąją visuomenę, arba skaitančiajai visuomenei keliami per aukšti reikalavimai.

Svarbu pabrėžti, kad tai yra problema siuvėjas svorio netekimas sacramento tuo atveju, jei tai yra laikoma problema o iš cituotų pasisakymų galima manyti, kad Lietuvoje laikoma : visai įmanoma įsivaizduoti nedidelį, bet labai išprususį skaitytojų ratą, kuriam ir skiriamos recenzijos ar apžvalgos. Antroji problema yra ta, kad labai dažnai recenzijos ieško bruožų, kurie nėra techniniai, nepriklauso nuo ankstesnių žinių apie daug kitos [literatūros], ir nebūtinai yra susiję su tęstiniais akademiniais ar teoriniais tyrimais.

Ji ieško išminties, kaip Johnsonas, ar pramogos, kaip pirmieji Byrono skaitytojai ji gali net mėgautis skandalu, kaip ir jie ; ji taip pat ieško patikimų pačių neakademinių amžininkų skaitytojų gyvenimų aprašymų. Bandymas skristi I Popierius, spalvotas ofortas, akvatinta primena veikiau akademinę analizę, o ne kritiką, kurios pagrindinė užduotis yra vertinti konkrečios knygos aktualumą.

Tai turima galvoje, kalbant apie kritikos bailumą. Kaip minėta, akademinis rašymas apie litera 17 Plg. Pier Bourdieu, Kultūros produkcijos laukas, arba atvirkščias ekonomikos pasaulis, in: XX a. I, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Stephen Burt, op.

Tomas Daugirdas, op. Kultūrinė kritika, kuri, beje, toli gražu nebūtinai yra vien grožinės, t. Kaip tik akademinis meniškumo kriterijus gali būti priežastis, kodėl Lietuvoje beveik niekada viešai nenagrinėjama populiarioji literatūra, nors jos išleidžiama daug daugiau negu rimtosios.

Tai pastebi ir Kazlauskaitė, pacitavusi Sprindytės pasisakymą, kad rimtos kritikos rašyti neapsimoka, ir tuojau pastebėjusi, kad ne kažin kiek esama ir nerimtos Anot Bourdieu, lengvoji, populiarioji literatūra akademinių lauko veikėjų yra neįšventinama ir laikoma apskritai ne literatūra, todėl neverta dėmesio bent jau literatūros tyrinėtojų dėmesio.

Trečia, kaip tik kultūrinei kritikai labiausiai taikytini literatūriškumo, meniškumo ar kūrybingumo pageidavimai, išsakyti anksčiau minėtuose pasisakymuose, kurie kartais pasiekia tokius kraštutinumus, kaip Ramučio Karmalavičiaus recenzija Herkaus Kunčiaus Trims romanams Todėl pamėginus išvesti kultūrinės kritikos funkciją iš jos praktikos, tenka pastebėti, kad ji labai dažnai būtina pabrėžti, kad ne visada imasi arba akademinio tyrimo, arba pačios literatūros funkcijų, šitaip prieštaraudama pačių kritikų iškeltiems tikslams.

Įdomu pastebėti, kad nerimta, į paprastesnį skaitytoją orientuota, siuvėjas svorio netekimas sacramento šiaip jau visai aiški, retoriškai tvarkinga ir iš esmės vertinti pajėgi kritika dažnai aptinkama ne kultūriniuose, o didžiuosiuose informaciniuose leidiniuose ypač bernardinai.

Kaip tik ji pakankamai sėkmingai atlieka kritikos funkcijas padėti skaitytojams susigaudyti, tačiau paradoksaliai įtakingiausių literatūros lauko veikėjų siuvėjas svorio netekimas sacramento laikoma tikra kritika. Taip pat įdomu pastebėti, kad perskyros tarp tikros ir netikros kritikos nedaro leidėjai, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose su vienodu entuziazmu dėdami nuorodas ar citatas ir iš kultūrinės, ir iš bendrojo pobūdžio spaudos.

Be išsamesnio tyrimo sunku nustatyti, ar tokius skirtumus junta skaitytojai, tačiau galima įtarti, kad galbūt kompetetingiausiųjų literatūros lauko dalyvių deontinės galios, prisiskirtos sau patiems, iš tikrųjų nesutampa su deontinėmis galiomis, jiems pripažįstamomis kitų lauko veikėjų. Kritikų klubo sumanytojai Katkus ir Siuvėjas svorio netekimas sacramento taip pat kaip vieną iš problemų mini tai, kad didieji dienraščiai neskuba įsileisti literatūros kritikos.

Iš tikrųjų žurnalistinėmis arba užsakomosiomis dažnai menkinamai pavadinamoms recenzijoms galima prikišti šiokį tokį paviršutiniškumą ir, žinoma, neakademiškumą. Bendrojo pobūdžio žiniasklaida paprastai nustato labai nedidelę knygų apžvalgų ar recenzijų apimtį, o tai reiškia, kad jos skirtos veikiau sudominti ar suintriguoti, bet ne išsamiai nagrinėti. Be to, tokiems leidiniams paprastai administraciškai ir rinkodariškai patogiau turėti vieną kritiką, periodiškai rašantį apie knygas, o tai lemia tam tikrą vertinimų monotoniją ir užkerta kelią polemikai.

Nors rašant kitomis temomis, jau tapo įprasta polemizuoti su kitų leidinių žurnalistais ar komentatoriais, glaustose knygų apžvalgose labai retai replikuojama kitiems tos pačios knygos kritikams. Tačiau Lietuvoje šiuo atžvilgiu nutinka panašiai kaip su literatūra: iškėlus iš esmės akademinį kriterijų, tokia kritika laikoma ne kritika, ir tuomet sakoma, kad kritikos Lietuvoje nėra.

Tik toks pasakymas, atrodo, yra lengvesnė išeitis, nei tokias recenzijas traktuoti rimtai ir leistis į diskusijas pavyzdžiui, parašyti atsakymą į tą patį leidinį dėl jų turinio ir kokybės.

Galimas daiktas, kad tai turi galvoje Katkus, išreikšdamas diskusijų ilgesį, nors gana sunku suprasti, kodėl reikia tik ilgėtis diskusijų, bet ne leistis į jas. Mat neakademinė kritika, anot Burto, turi ir dar vieną svarbią paskirtį, priartinančią ją prie akademinės veiklos: šviesti ir ugdyti skaitytojus. Kazlauskaitė šią mintį pratęsia dar ir pastaba, kad Lietuvoje recenzija yra jaunas žanras, t. Dabartinė neva neprofesionaliam, bet iš tikrųjų tik labai siauram skaitytojų ratui skirta kultūrinė kritika šios užduoties akivaizdžiai kratosi ir verčiau reiškia nusivylimą prastu masių skoniu.

Paminėjus didžiuosius informacinius leidinius, reikia pakalbėti ir apie trumpas ir tiesmukai reklamines anotacijas ar pranešimus spaudai, kuriuos jie skelbia, gavę tiesiai iš leidyklų.

Tai, žinoma, nėra kritika, jei laikysimės nuostatos, kad kritika yra vertinimas. Tokių tekstų paskirtis yra informuoti apie naujai pasirodančias knygas ir jas reklamuoti. Tai žinomos ir nagrinėtinos teksto funkcijos, tačiau problema kyla, kai tokie tekstai imami vertinti kaip kritika, t. Laikomi kritika, jie atrodo labai prasti, bet iš tikrųjų jų paskirtis visai kita. Galbūt iš dalies su kritika juos painioja ir patys dienraščių redaktoriai, kurie paprastai ir recenzijas, ir reklamines anotacijas spausdina vienoje skiltyje, niekaip jų neatskirdami, ir galimas daiktas, kad šitaip suklaidinami ir skaitytojai, nepakankamai įsigilinę ar tiesiog nemokantys atskirti skirtingo 8 kg svorio metimas per 1 savaitę tekstų.

Apibendrinant reikėtų sakyti, kad pirmoji iš dabartinių literatūros kritikos problemų Lietuvoje yra tai, jog skirtingi kritikos tekstai nepakankamai atsiskiria vieni nuo kitų funkcijomis, numanomu adresatu ir publikavimo vieta, todėl blunka ir nyksta patys apibrėžimai, kas yra kritika ir kam ji skirta. Kartu nesant aiškaus suvokimo, kas teksto adresatas ir kokiame kontekste jis publikuojamas, tekstai darosi vis uždaresni stilistiškai, nesusiklosto skirtingiems literatūrinio gyvenimo dalyviams suprantamos stiliaus, struktūros ir pasaulėžiūros normos.

Vienas veiksnių, lemiančių tokią problemą, yra kultūros vadyba ir ekonomika. Ekonominė ne priklausomybė Birutė Zokaitytė. Bandymas skristi II Popierius, siuvėjas svorio netekimas sacramento ofortas, akvatinta ir reklaminių anotacijų nuo recenzijų; nuolat apie tai šneka kaip apie vienalytį reiškinį, reziumuodami, kad pagiriamojo pobūdžio recenzijos yra užtvindžiusios visą spaudą nors iš tikrųjų tik populiariąją Minėtoje kritikų ir leidėjų diskusijoje Varanavičienė užsimena savo leidykloje apskaičiavusi, kad vidutiniškai vieną parduotą knygos egzempliorių perskaito 6 8 skaitytojai.

Asmeninės rekomendacijos, patarimai, ką skaityti, visais laikais buvo svarbi literatūros funkcionavimo dalis, o skaitytojų bendravimas didina literatūrinio gyvenimo intensyvumą. Priešingai negu reklaminės anotacijos, tinklaraščių tekstai nėra rašomi tikslingai kaip pardavimų skatinimo tekstai jie kaip tik labai asmeniški, jų didelė stilistinė įvairovė ir nevienodas kompetencijos lygis.

• GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA ISSN KARO ARCHYVAS XXXI - PDF Free Download
• Riebalų deginimo peptidas

Tačiau techninės interneto galimybės leidžia pamatyti tokią literatūros gyvenimo dalį, kuri visada likdavo privačioje sferoje, todėl literatūros funkcionavimo tyrėjams galėtų būti labai įdomi ir iškalbinga.

Tokia kritika yra literatūros lauko paribyje ir pati Rašymas apie literatūrą ir įvairaus lygio kritika iš prigimties nėra savarankiškas diskursas, Georgas Steineris net vadina jį parazitiniu Visų pirma, žinoma, jis priklauso nuo pačios literatūros.

Knygų leidyba Lietuvoje ypatinga tuo, kad, kitaip nei kitose meno srityse, nėra nė vienos valstybinės leidyklos. Vadinasi, pirmiausia literatūros sėkme ir populiarumu yra suinteresuoti patys leidėjai, taip pat ir finansiškai.

Kita vertus, kadangi knygos meninė vertė ir populiarumas neturi aiškios koreliacijos, aukštesnės meninės vertės literatūra yra remiama valstybės per Kultūros ministeriją ir keletą kitų fondų. Grožinės literatūros atvejais beveik visada valstybė skiria tik dalinę finansinę paramą, o projektą sumanyti, įgyvendinti ir papildomai finansuoti turi privataus kapitalo leidyklos.

Atitinkamai ir kritika gali būti dažnai ir yra finansuojama privataus kapitalo ir valstybės. Pirma, leidyklos gali samdyti literatūros apžvalgininkus ar kritikus, kad šie pristatytų siuvėjas svorio netekimas sacramento visuomenei raštu spaudoje arba dalyvaudami renginiuose knygų pristatymuose, sutiktuvėse, susitikimuose su autoriais ir pan.

Taip pat kritikos tekstai gali būti finansuojami žiniasklaidos priemonių, pavyzdžiui, laikraščių ir žurnalų, kaip ir bet kurie kiti joms reikalingi ir jų auditorijai patrauklūs tekstai. Sistemingos valstybinės paramos atskirai kritikai nėra numatyta, bet yra buvę ir būtent su kritika su 24 Ibid. Paprastai valstybinė parama kritiką pasiekia aplinkiniu keliu. Pirma, specializuoti kultūros leidiniai, kurie spausdina kritikos tekstus ir moka už juos honorarus, visi yra stipriai remiami Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo.

Antra, akademiniai literatūros tyrimai yra finansuojami akademinių institucijų universitetų, institutų ir mokslo bei švietimo, o ne vien kultūros projektų.

Trečia, kai kritika leidžiama knygų pavidalu pavyzdžiui, straipsnių rinkiniųji gali būti remiama ir leidybos paramos programų. Tokia sistema apima labai platų literatūros ir kritikos interesų spektrą. Leidėjų ir bendro pobūdžio žiniasklaidos finansuojama kritika, skirta literatūrai populiarinti, adresuojama kuo platesniam skaitytojų ratui, specializuoti kultūros leidiniai tenkina siauresnio, bet aukštesnės meninės vertės pageidaujančio skaitytojų rato poreikius, o akademiniai tyrimai gilinasi į specifines sudėtingiausios literatūros problemas.

Tačiau vargu ar galima ginčytis su tuo, kad visam literatūros laukui yra svarbus skaitymas ir skaitytojai. Tik dažnai skirtingi interesai suvokiami ne kaip papildantys vieni kitus ir sudarantys bendrą literatūros lauką, o kaip prieštaraujantys ir konkuruojantys.

Leidyklos ir žiniasklaida kaltinami godumu, o jiems rašantys kritikai parsidavimu, specializuoti kultūros leidiniai snobiškumu ir valstybės pinigų švaistymu, akademiniai tekstai nuobodumu ir nenaudingumu. Tokią padėtį labai taikliai apibūdino Kmita minėtame kritikų ir leidėjų pokalbyje Kritikų klube : Tame bendrame veikos bare iškyla daug nesusipratimų, ypač kai kalbame apie ryškiausius populiariuosius autorius, kai autoriaus kūrinys perkamas, knyga populiari, o kritika kartais nenori to pripažinti.

Iš skaitytojų ar iš leidėjų pusės atsiranda kaltinimų kritikai, o kritikai savo ruožtu kaltina leidėjus ir panašiai, bet Ir pačios kultūros, ir jos kritikos finansavimas yra vieta, kur kultūros laukas susiduria su ekonomikos lauku, ir tokiame paribyje jam tenka ypač pabrėžtinai teigti savo autonomiškumą ir išskirtinumą, t. Vienintelis 26 Projektą parengė Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, informacija ir recenzijų sąrašas su nuorodomis Skaitymo metų puslapyje: 27 Rimantas Kmita, in: Iš kritikų ir leidėjų siuvėjas svorio netekimas sacramento.

Tačiau ekonominę nepriklausomybę jiems užtikrina kaip tik tai, kad jie nepretenduoja į įtakingesnę padėtį literatūros lauko atžvilgiu ir todėl su niekuo nekonkuruoja dėl lauko ekonominių išteklių. Kita vertus, žvelgiant rea listiškiau, turbūt sėkmingiausia kritiko strategija Birutė Zokaitytė.

Mėnulio žemėlapis Popierius, spalvotas ofortas, akvatinta yra nepriklausyti nuo kurio nors vieno finansavimo šaltinio, o stengtis pasinaudoti kuo įvairesniais: tai užtikrina galimybę, esant reikalui, nepasiduoti darbdavio spaudimui ir neiti į kompromisą su savo vertybėmis, nes tai lengviau, kai darbdavys ne vienintelis.

Bene griežčiausius reikalavimus finansuojančiosios institucijos kelia akademinei kritikai. Kaip jau trumpai užsiminta, akademiniai literatūros tyrimai kurie ir patys yra nevienalyčiai skiriasi metodologijomis, objektais, atitinkamai ir funkcijomis priklauso ne tik literatūros, bet ir akademiniam laukui.

Kadangi pastarasis apskritai labai stipriai institucionalizuotas, visų pirma aiškiai reglamentuojama akademinio teksto forma net ir įžvalgus, įdomus, originalus tekstas apie literatūrą nebus laikomas akademiniu, jeigu jos neatitiks. Tačiau kadangi Lietuvoje beveik visi mokslo tyrimai finansuojami valstybės, jie taip pat yra gana išsamiai apskaitomi ir turi atitikti numatytus mokslo prioritetus.

Paprastai tai laikoma labiau humanitarinių negu tiksliųjų mokslų problema, mat juose nesama pakankamai objektyvių atskaitos taškų, pagal kuriuos būtų galima vertinti mokslinio darbo kokybę apie tai rašo Kmita: Aišku, kad recenzuojamuose mokslo žurnaluose, straipsnių rinkiniuose publikuojami straipsniai, monografijos yra skirtingo lygio, skirtingos vertės.

Ar mokslo biurokratija pajėgi į tai kaip nors atsižvelgti? Dabar visi gauna po lygiai taškų, jeigu tik praėjo pro ekspertų ar recenzentų barjerą, o jį įveikti nėra taip sunku. Ar neturėtume labiau vertinti pačių talentingiausių?

Lyg ir taip, bet susitarti dėl to, ko siuvėjas svorio netekimas sacramento, neįmanoma. Galiausiai svarbu ir tai, kad nors išlaikoma valstybės pinigais, akademinė bendruomenė beveik visai nėra atskaitinga kam nors mesti svorį sirgdamas šalies: valstybinės paramos ar projektų ekspertais tampa jos pačios nariai.

Šitaip santykiai bendruomenės viduje nuolatinė finansinė priklausomybė nuo vieni kitų nuomonės ir sprendimų, galų gale asmeniniai ryšiai ir polinkis vengti asmeninių konfliktų krypsta konformizmo linkme, o tai atsispindi ir tekstuose: vengiama itin provokuojančių temų, dažniau kalbama paviršutiniškai, dažniau nutylima tai, su kuo kiti bendruomenės nariai, kaip numanoma, nesutiktų.

Apie tai užsimena ir Daugirdas, kalbąs apie platesnės kultūros padėtį, bet tokie jo žodžiai nesunkiai pritaikomi ir akademiniams literatūros tyrimams: Esama kultūros siuvėjas svorio netekimas sacramento sistema skatina kultūros gyvenimą likti konformistiniu ir stagnaciniu arba mestis į vadybinių naujovių paieškas, atsisakant dalies kultūrinių pretenzijų. Sėkmingai išgyventi siekiančiam kūrėjui vis labiau rūpi palaikyti gerus santykius su reikalingais žmonėmis, o ne užsiimti kūryba.

Šiandien kultūros žmones slegia pasirinkimo tarp 28 Literatūrologų mokslo žurnalai: pamatinės problemos ir kasdienybė, in: Colloquia,Nr. Jie gali žengti į didelę riziką ir tapti kultūros vadybininkais arba likti išlaikytiniais, kurių kultūrinę poziciją varžo kolegialus solidarumas. Tiesa, kultūros kūrėjas gali žengti dar radikalesnį ir rizikingesnį žingsnį ir tiesiog būti kūrėju. Tačiau tuomet jis turi būti nepriklausomas siuvėjas svorio netekimas sacramento finansavimo arba tapti kultūros autsaideriu.

Kai parašyti apie knygas užsako pačios leidyklos, jos dažniausiai tiesmukai nereikalauja rašyti vien teigiamai, bet finansiškai įsipareigojęs kritikas gali jausti pareigą parašyti bent truputį palankiau, negu kitu atveju.

Beje, kaip tik tokioje situacijoje yra beveik visai neįsivaizduojama griežtai neigiama recenzija daug dažniau tiesiog apskritai atsisakoma rašyti apie pasiūlytą knygą. Kaip jau minėta, rašant į bendrojo pobūdžio spaudos leidinį, kritikui taip pat privaloma laikytis apimties ir stiliaus apribojimų. Galiausiai specializuotieji kultūros savaitraščiai iš esmės atviriausi ir mažiausiai reikalauja iš savo autorių, suteikdami jiems labai didelę minties laisvę.

Jie paprastai turi tam tikras nuostatas dėl kokybės, siuvėjas svorio netekimas sacramento priklausomas nuo redaktoriaus asmenybės, nes kaip nors objektyviai jas nustatyti beveik neįmanoma kaip minėta, iki galo nepavyksta net griežtai institucionalizuoto akademinio lauko atstovams. Tačiau jie dažnai skundžiasi finansavimo stoka, mat yra seniai nuleidę rankas ir nesistengia būti pelningi tai matyti iš to, kad, pavyzdžiui, visus tekstus nemokamai publikuoja interneteo orientuojasi į siauresnį skaitytojų ratą ir yra priklausomi nuo valstybės paramos.

Dėl to dažnai sakoma, kad jų honorarai yra per maži. Išsamiausiai finansavimo tvarkos nulemtas kultūrinių leidinių problemas nagrinėja Katkus Kai kurie kritikai pavyzdžiui, Katkus, Kmita minėtuose interviu apie kritikos padėtį vis iškelia problemą, kad vien iš kritikos Lietuvoje neįmanoma išgyventi. Tačiau nesant tikslesnių ekonominių tyrimų, kuriais būtų bent pamėginama apskaičiuoti galimą tokio kritiko darbo krūvį, finansavimo šaltinius, darbo laiko įkainius, labai sunku tokiam teiginiui pritarti ar jį paneigti.

Galimas daiktas, kad problema iš tikrųjų yra ne tiek kūjis, Vilnius: Kitos knygos, Laurynas Katkus, Apie vadybą, leidybą ir dalybą: kas pasikeitė per penkerius metus? Kaip pastebi Kazlauskaitė, kritika yra eskizai, po kurių žmonės subręsta rimtesniems ir stabilesniems darbams Iš studentiško amžiaus išaugę kritikai iš esmės pasiskirsto tarp akademinių sluoksnių ir leidybos įskaitant vertimą, redagavimą ir pan. Ir viena, ir kita užtikrina galimybę dirbti su literatūra, tačiau toks darbas yra stabilesnis finansiškai vien dėl to, kad yra daug didesnės apimties ir vientisesnis už atskirų, pavienių knygų recenzijas.

Šios dažnai visai nepamirštamos, tačiau virsta kone laisvalaikio užsiėmimu, už kurį uždirbama nedaug, bet kartu neprisiimama beveik jokių įsipareigojimų. Kita vertus, nežinia, ar žmogus, kurio vienintelis darbas būtų rašyti recenzijas, tikrai tai darytų geriausiai. Kritika savo prigimtimi yra tarpininkavimas tarp rašytojų, leidėjų, skaitytojų, kitų kritikų ir apskritai siuvėjas svorio netekimas sacramento literatūros lauko veikėjų.

Profesiniai ryšiai su įvairiomis jo grandimis kritikui yra svarbus ir būtinas ekologiška vikipedija. Galiausiai visiška nepriklausomybė ir neutralumas gali vesti ir į tiesiog blankumą ir abejingumą. O tai reiškia visišką kritikos pražūtį. Ideologijos ir metodologijos Žodis ideologija lietuvių literatūros kontekste paprastai siejamas su sovietmečiu, kai ir literatūra, ir kritika buvo jėga verčiamos tarnauti tam tikrai ideologijai 34, ir dėl to dažnai skamba nemaloniai.

Bet iš tikrųjų vienokia ar kitokia ideologija plačia pasaulėžiūros prasme yra būtina bet kokios kritikos sąlyga. Norint ką nors vertinti, būtinas atskaitos taškas už vertinamojo objekto ribų. Literatūros lauke siuvėjas svorio netekimas sacramento atskaitos taškai gali būti estetiniai kai pripažįstama imanentinė meno vertėetiniai kai menui priskiriamos vienokios ar kitokios ugdomosios funkcijossocialiniai ar ekonominiai kai kalbama apie meno paklausą, įtaką visuomenei, galų gale, meną kaip prekę, turinčią komercinę paskirtįfilosofiniai kai menas laikomas filosofinių idėjų išraiška ar iliustracijanet transcendentiniai kaip Steinerio tikrosios esatys ir kitokie.

Nesant tokio atskaitos taško, kritikai kyla grėsmė iš tikrųjų virsti, anot Steinerio, numesti svorio miomos lygmeniu : To padarinys savotiška netikro betarpiškumo dialektika. Urbanistiniuose centruose naujasis vartotojas viduriniosios klasės skaitytojas, žiūrovas, koncertų ir dailės galerijų lankytojas kasdien orientuojamas į galimus suvokimo ir vertinimo objektus.

Jo asmeninis įnikimas į tekstą, paveikslą ar simfoniją, jo potencialus įnašas į sąmonės pavojus būna žemiškai pamatuotas. Gėrėjimasis muzika, daile, beletristika tampa paplitusiu elegancijos ir viešo laisvalaikio požymiu. Atkreipkite dėmesį, kad pačiame žodyje vertinimas esama giminingų padidėjusios vertės, psichologinės ir materialinės naudos konotacijų.

Bet įvyko esminis įsiterpimas. Laikraščio ar žurnalo recenzentas ar kritikas yra tarpininkai, makleriai, išlaikantys sveiką nuotolį tarp anarchinių, antiutilitarinių estetinės vertės srities užmojų bei diversijų vienoje pusėje ir apdairių pilietinės vaizduotės laisvumų kitoje pusėje. Jie yra privilegijuoti, nors daugeliu atžvilgių niekinami kurjeriai tarp dviejų vertybinių sferų, kurioms reikia vienai kitos menas padeda užpildyti grėsmingas asmeninės tuštumos erdves, bet jų siekiai iš pamatų priešiški.

Informacijos priemonės leidžia menininkui paskelbti savo buvimą, paskleisti savo dirbinius konkurencijos erzelynėje. Savo ruožtu meno ir literatūros perteikimas informacijos priemonėse informuoja ir kartu paguodžia atitinkamą publiką. Klausiančiosios vizijos ir slėpinių pragariškoji mašina tarpininkavimu nukenksminama. Per knygos recenzijos arba muzikos kritikos straipsnio sukurtą nuotolį globėjas gali globoti.

Iš tikrųjų kaip tik tokios kritikų ir literatūros tyrinėtojų laikysenos yra labiausiai žalingos literatūros gyvenimui: pirma, jos leidžia nematyti daugelio reiškinių, nepatenkančių į nusistatytus rėmus pavyzdžiui, populiarioji literatūra nelaikoma literatūra arba sakoma, kad laikraščiai nespausdina kritikos ; antra, nematomi reiškiniai lieka netyrinėjami, užtat nėra būdo bent kiek tiksliau apibūdinti esamą tikrovę, o ne tik pageidautiną pavyzdžiui, Lietuvoje niekas niekada nėra mėginęs rinkti duomenų apie sėkmingiausiai parduodamas knygas; dažnai kalbama, kad mažėja tiražai, bet retai pastebima, kad didėja pavadinimų skaičius ; trečia, tai veda į literatūros profesionalų izoliaciją, nes didžioji dalis visos visuomenės literatūrinių interesų ir gyvenimo lieka už jų akiračio ribų.

Akademiniuose literatūros tyrimuose privalomos ir metodologijos. Tai, kad jos taip greitai ir sėkmingai prigijo, plačiai paplito vos baigusis jų draudimui sovietmečiu 37, reiškia, kad akademinėje bendruomenėje jos iš 37 Išsamiau tai aptarta: Elena Baliutytė, op. Būtent akademiniame kontekste metodologijų įvairovė leidžia pažvelgti į literatūrą kuo platesniu rakursu, kelti daugiau klausimų, o jų griežtumas ir pastovumas sudaro galimybę į tuos klausimus atsakinėti sutartine visai bendruomenei suprantama kalba, šitaip užtikrinant produktyvesnį dialogą.

Tačiau metodologija nėra pakankama, kad atstotų ideologiją. Metodologijos nėra absoliučios, todėl konkrečios metodologijos pasirinkimas priklausys nuo rakurso, kuriuo norima pažvelgti į kūrinį. Iš esmės įmanoma pritaikyti bet kokią metodologiją bet kuriam kūriniui, įžvelgti jame bet kokius aspektus, pritaikyti bet kokias schemas, ir nėra tikro būdo pasakyti, ar tai sėkminga įmanoma tik pasakyti, kas pripažįstama aktualiame lauke.

Kai metodologija stoja į ideologijos vietą, ji tampa savitiksle, ir kiekvienas darbas virsta vien metodo demonstravimu, iš tikrųjų nekeliant rimto klausimo apie patį literatūros kūrinį. Tai visų pirma būdas išvengti bet kokio vertinimo, bet kokios būtinybės apskritai spręsti, ar nagrinėjamas literatūros kūrinys yra ko nors vertas, ar ne. Tokia nuostata glaudžiai susijusi su anksčiau minėtu apskritai akademinėse bendruomenėse dėl jų teikiamo saugumo ir solidarumo jausmo kylančiu konformizmu ir pastangomis vengti konfliktų.

Užtat literatūros tyrinėjimų srityje atsiveria labai daug galimybių daryti neefektyvius, neproduktyvius, iš tikrųjų nieko nauja apie literatūrą, visuomenę ar pasaulį nepasakančius darbus. Išvados Visų pirma reikia pastebėti, kad literatūros kritikai priskiriama labai daug skirtingų funkcijų, ir tik labai retas konkretus tekstas atlieka jas visas. Šiame straipsnyje pasiūlytas literatūros kritikos skirstymas į lygmenis yra sąlyginis ir nepretenduoja būti vienintelis, tačiau praktiniais sumetimais literatūros kritiką yra lengviau aptarti ne kaip vieną instituciją, o kaip kelias, turinčias bendrą objektą, bet skirtingą santykį su juo ir skirtingas funkcijas.

Tai leistų išsamiau įvertinti esamą padėtį, nustatyti, kas atlieka kokias funkcijas, o tik tada svarstyti, kurios iš tų funkcijų yra daugiau ar mažiau pageidaujamos ar kaip jas tobulinti. Priešingu atveju kyla daug prieštaravimų, pavyzdžiui, kai kritikai priskiriama funkcija padėti skaitytojui susiorientuoti, bet kaip tik labiausiai į skaitytoją nukreipta kritika, vadinamoji rekomendacinė, yra laikoma netikra. Iš dalies tai galima paaiškinti Bourdieu jėgų sąveika, kai įtakingiausios literatūros lauko grupės gina savo įtaką ir vertybes, nenorėdamos įsileisti kitų, tačiau tyrėjo požiūriu produktyviau yra aptarti kuo daugiau lauko veikėjų ar pretenduojančių jais būti.

Juolab kad pažvelgti į literatūros lauką iš šalies reikalauja ir lauko viduje keliamos finansavimo problemos. Literatūros, kartu ir kritikos laukas ne visada yra toks autonomiškas, kaip pats save pozicionuoja, ypač ten, kur kyla finansavimo ir ekonominės priklausomybės klausimai. Taip būtų galima aiškiau identifikuoti, kur kritikos interesai sutampa su daugiau ekonominio kapitalo turinčių institucijų interesais, ir tada tokių institucijų finansavimo šaltiniais būtų galima naudotis sąmoningiau, nelaikant jų vien primestais ir ribojančiais.

Galiausiai, norint pagrįsti paties literatūros lauko autonomiškumą, reikalingi atskaitos taškai už jo ribų. Tokie atskaitos taškai yra idelogijos, kurios užpildo lauko kolektyvinio intencionalumo turinį ir sudaro tikrąsias priežastis veikti.

Jų stingant, literatūros laukas pasidaro visiškai priklausomas arba nuo finansavimo šaltinių ir ekonominių paklausos ir pasiūlos dėsnių, arba nuo akademinio lauko ir jam būdingo konformizmo, ir kritika virsta parazitiniu lygmeniu, dirbtinai atskiriančiu meną nuo suvokėjo, naikinančiu betarpiškumą.

Glaustai tariant, pirmiausia reikia nustatyti, įvardyti ir atpažinti literatūros lauko veikėjų ideologijas ir nuostatas t. Tomas Daugirdas Ir Kantas, ir Fukuyama manė, kad pradėjus pasaulio politiką tvarkyti racionaliai, nebeliks prielaidų karams ir kitiems emocingiems nesusipratimams, bus galima sutelkti dėmesį visuomeninės laimės kūrimui.

Politika, ypač dabartinėje postmodernybėje, tiesiog negali būti racionali. Racionalumas gali būti siekinys, tačiau niekada nevirsta tikrove, NŽ-A Nr. Neabejotinai spręsdamas iš savo kaip politiko patirties, autorius tvirtina žmones manant, kad politikai turi išpildyti jų trumpalaikius norus, o laimę įsivaizduoja vien kaip buitinį komfortą. Tad pasvarstykime, ar tikrai problema yra ta, kad politikoje lemia vien emocijos, o racionalumas yra savo vietą užleidęs kvailumui?

Kalbant apie emocingumą, jis neretai painiojamas su savanaudiškumu. Pastarasis turi tikslus, ir, norint juos pasiekti, reikia elgtis racionaliai. Šia prasme savanaudiškumas nesikerta su politikos prigimtimi ar net yra jos šaknyje, nes pati politikos kaip bendrų reikalų tvarkymo prigimtis remiasi principais, orientuotais į ilgalaikės naudos tikslus. Politikai nori laimėti rinkimus, jie tai iškelia kaip tikslą bei elgiasi kiek įmanoma racionaliau. Girdėdami ir stebėdami paprastų žmonių ar net politikos komentatorių pasisakymus aptinkame, kad piktinamasi, jog politikai stengiasi norėdami laimėti rinkimus: esą jie veržiasi prie lovio ir panašiai.

Tačiau jei politikas nenorės laimėti bei gauti politinio posto ir nedės tam pastangų, reiškia, jis nėra politikas. Neabejotina, žvelgiant į politikų veikimo praktikas, kyla klausimas, kurios priemonių jau nepateisina tikslo, yra nemoralios? Tačiau tai nepaneigia fakto, kad besielgiantis savanaudiškai politikas vis dar lieka politikas, ar net gali būti pavadintas numesti svorio telfordas politiku.

Mes, paprasti žmonės, savo gyvenime taip pat daugeliu atvejų elgiamės savanaudiškai. Pirmiausia todėl, kad negalime nesiekti dalykų, kurie mums kurtų gerovę, ir turime vengti dalykų, kurie mums kenkia. Jei elgtumės priešingai, tai būtume pamišę ar savižudžiai. Žinoma, galime turėti ir kitokių tikslų, iš kurių perspektyvos tarsi neracionalūs veiksmai gali pasirodyti visai kitokio pobūdžio.

Document Information

Laimės siekiantys žmonės yra daug labiau savanaudiški nei emocingi. Antai paklausinėjus kai kuriuose rajonuose gyvenančių giminaičių ar draugų, išgirstame pasakojimų, kaip ir iš ko yra nuperkami balsai. Jei balso kaina yra butelis stipriojo gėrimo ar konkreti pinigų suma, ji apeliuoja ne į žmogaus jausmus ir emocijas, o į jo savanaudiškumą.

Ad rura deinde et vicos discurrunt, et praeda plurima ex hominibus et pecore comparata, citato cursu redibant. Non tulit et suam et gentis suae calamitatem Kazimirus Lanciciensis Dux, sed cum singulis terrae Siuvėjas svorio netekimas sacramento militibus barbaros persequi coepit. Quos cum in Zukov villa, prope oppidum Sochaczow supra fluvium Bszura sita, secundum alios circa villam Troyanow, consecutus fuisset, paucitate sui agminis et hostili multitudine minime pensata, in barbaros irruit.

Et magna strage edita, multisque captivis per fugam fervente praelio elapsis, a multitudine barbarica victus, succumbit, et inter consertissimos hostes audacissime inter primos pugnans, nobilem excipit mortem. Quo occidente, fuga passim per Polonos fieri ceopta est, et plures ex Polonis, dum mortem honestam vitant, in mortem turpem incidunt et in flumine Bszura, ultra quod pugnatum est, aquis plus tunc solito ex imbribus inflatis, submerguntur.

Lithuani et praeda et victoria potiti, eam tunc ex captivis Polonis praedam asseruntur retulisse, et culibet barbaro viginti Christiani Siuvėjas svorio netekimas sacramento in sorte cesserint. Įteikta m. Vytautas Lesčius m. Nepriklausomybės kovose Lietuvos kariuomenei pavyko iškovoti kraštui laisvę, tačiau sostinė Vilnius ir jo kraštas dėl Lenkijos imperialistinių sluoksnių grobikiškos politikos ir agresyvių veiksmų laikinai liko jų rankose. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, mūsų valstybės svarbiausiu tautiniu, ekonominiu, kultūriniu, strateginiu centru ir karine baze tapo Kaunas.

Jame buvo sutelktas visas valdžios aparatas. Tik Kauno tvirtovės įtvirtinimai ir galėjo sulaikyti priešo puolimą. Kilus karui ir priešui privertus Kauną evakuoti, būtų buvusi galimybė šią evakuaciją užtikrinti tiktai ginantis Kauno fortuose. Apie šios tvirtovės statybos vietos Kaune parinkimo pagrįstumą, jos eigą, įrenginius ir vaidmenį Pirmojo pasaulinio karo metu jau nemažai rašyta. Iš lietuvių autorių, tyrusių atskirus šios problemos klausimus, paminėtini istorikai V.

Černeckis 1, A. Pociūnas 2 ir V. Orlovas 3. Jų darbai, parengti remiantis gausia archyvine dokumentine medžiaga, yra tiriamojo ir apibendrinamojo pobūdžio. Tačiau m. Mieste buvo įrengtas vokiečių Rytų fronto štabas. Černeckis, Kauno tvirtovė m. Pociūnas, Garlaiviai Kauno tvirtovėje, Kauno istorijos metraštis, t. III, Kaunas,p ; A. Pociūnas, Kauno tvirtovės žlugimas Vilkmergės pėstininkų pulkasmetais, Darbai ir dienos, Kaunas, Nr.

Orlov, Kauno tvirtovės istorijaKaunas, ; Kauno tvirtovės atlasas, sud. Orlov ir J. Lukšė, Kaunas, 33 Lietuvos Respublikos kariuomenė m. Daug vertingų įrenginių ir karinio turto jie išsivežė į Vokietiją. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam kartui ir vokiečiams palikus Kauną, tvirtovę perėmė Lietuvos karinė vadovybė.

Dar m. Mikuckis 4. Siekdamas užkirsti kelią prasidėjusiam tvirtovės įrangos plėšimui, jis tų pačių metų balandžio 25 d. Nevykdantiems šio įsakymo grėsė karo lauko teismas. Grasinta nusikaltusius bausti visu griežtumu, net mirtimi. Šis įsakymas įsigaliojo nuo jo paskelbimo dienos 5. Tačiau tvirtovės turtas ir įvairūs aplink ją buvę įrenginiai ir toliau buvo grobiami ir gadinami. Atsižvelgdamas į tai, komendantas karin. Mikuckis m. Pastebėti ar įtarti vagiantys, perkantys, parduodantys ar gadinantys fortų rajone esantį turtą turėjo būti perduoti karo lauko teismui ir baudžiami visu griežtumu, neišskiriant net mirties bausmės 6.

Tų pačių metų birželio 29 d. Ši komanda buvo priskirta prie Karo technikos tiekimo skyriaus. Jos paskirtis buvo saugoti ne pačią tvirtovę fortus ir pylimusbet įvairų fortuose likusį turtą metalo laužą, metalines tvoras, geležinkelio bėgius ir kt.

Vaišvila 9. Iki tol tvirtovės sargais dirbo laisvai m. Mikuckio skelbimas, LCVA, siuvėjas svorio netekimas sacramento. Mikuckio įsakymas Kauno m. Žuko įsakymas kariuomenei Nr 34 Kauno tvirtovė lietuvos kariuomenės vadovybės planuose samdomi armijoje tarnavę, demobilizuoti, geras rekomendacijas turintys puskarininkiai.

Tarnybos tvirtovėje metu jie savo pareigas ėjo gerai. Sargams per mėnesį buvo mokamas auksinų atlyginimas m. Sargu tarnaujančiam kareiviui buvo numatyta skirti auksinų maistpinigių ir auksinų algą iš viso auksinų Pasikeitė ir fortų priežiūros tvarka. Kitiems fortams skirti sargai turėjo prižiūrėti apie 3 4 km ilgio ir 2 3 km siuvėjas svorio netekimas sacramento plotus.

Jie privalėjo per dvi savaites bent kartą apvažiuoti tvirtovės rajonus. Kadangi trūko arklių, fortų priežiūra buvo menka m. Be to, Krašto apsaugos ministerijos Generalinis štabas nurodė kpt. Vaišvilai imtis priemonių, kad visi fortai būtų tinkamai išvalyti ir saugomi, nes tuo metu jų apsauga, kaip minėta, buvo labai prasta Karo technikos viršininkas plk. Kurkauskas, susipažinęs su padėtimi, m. Žuką, jog ne tik žemė, kurioje pastatyti tvirtovės fortai, bet ir daugelis kitų Kauno rajono buv.

Kauno tvirtovės žemės plotų carinės Rusijos valdžios metais priklausė Karo žinybai ir, remiantis tuomete privačių žemių nusavinimo tvirtovės įrenginiams tvarka, taip pat turėjo jai priklausyti. Nors Kauno tvirtovė jau gali būti nebelaikoma visaverte, Kauno miesto rajone esantys fortifikaciniai įtvirtinimai vis dar yra tokie svarbūs, kad kitoms įstaigoms ir asmenims leisti laisvai naudotis šiomis ir prie jų esančiomis žemėmis, užstatytomis įvairiais kariniais įrenginiais, be 7, LCVA, f.

Vaišvilos pareiškimas Nr. Krašto apsaugos ministerijos žinios jokiu būdu negalima Kurkauskas pažymėjo, kad jo žinioje yra tik nusavintų žemių generalinis planas su nuorodomis, iš ko ir kuriais metais šios žemės nusavintos, o jų nusavinimo aktai, turimomis žiniomis, saugomi Rusijos Vyriausioje karo technikos valdyboje.

Iš ten jie turi būti paimti ir, remiantis Lietuvos Sovietų Rusijos m. Steigiamojo Seimo priimtą žemės reformos įstatymą, kariuomenės vadovybė buvusios Kauno tvirtovės forto žemių likimą pavedė spręsti Vyr. Jam buvo patikėta išsiaiškinti su buvusiais tų žemių siuvėjas svorio netekimas sacramento ir Žemės ūkio ministerija stambesnių žemės plotų parceliavimo reikalus.

Lemiamas žodis šiuo klausimu priklausė pastarajai. Vis dėlto Žemės ūkio ministerija, kad ir turėjo tokią teisę, raštu arba žodžiu atsiklausdavo Krašto apsaugos ministerijos nuomonės, tačiau dažniausiai, iš jos negavusi jokio atsakymo, savo darbą tęsdavo savarankiškai. Todėl vėliau, kai Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai suprato, kad daugeliu atvejų buvo pažeisti jos interesai, kilo daug protestų, pretenzijų, skundų ir t. Vyriausybei dėl Žemės ūkio ministerijos sprendimų. Tačiau jau buvo per vėlu, nes ištaisyti pažeidimus buvo sunku, o dažnai ir nebeįmanoma m.

Tai buvo padaryta remiantis tam tikrais aktais jau post factum Nesant reikiamos apsaugos, be minėtos Kauno tvirtovei priklausiusių žemių parceliacijos, gausėjo ir kitokio pobūdžio jos objektų naikinimo atvejų. Sužinojęs apie vieną iš jų, krašto apsaugos ministras plk. Sližys m. Generalinio štabo viršininko pirmąjį padėjėją mjr.

Prancūzų skolinimasis anglų kalba. Skolinimas iš rusų kalbos anglų kalbos žodynu

Gricių ir karo technikos viršininką plk. Krukauską pasiuntė į tvirtovės 9-ąją bateriją padėties ištirti. Nuvykę į nurodytą vietą karininkai konstatavo, kad nuo dviejų blindažų jau beveik nukasta žemė, išlygintas didelis 14 Karo technikos viršininko plk.

Jų nuomone, kad ir koks ateityje būtų parengtas Kauno gynimo planas, 9-osios baterijos dislokacijos vieta neabejotinai palanki gynybai organizuoti. Iš jos galima užkirsti kelią priešo karo laivams, plaukiantiems prie Kauno Nemunu ir Nerimi. Be to, 9-oji baterija patogus stebėjimo visomis kryptimis punktas, kuriam lygaus nėra visoje Kauno apskrityje. Atsižvelgdamas į tai mjr. Gricius paprašė ministro plk. Sližio imtis griežtų priemonių, kad 9-osios baterijos teritorijoje pradėti ardymo darbai būtų sustabdyti Pasibaigus m.

Tačiau dar m. O anksčiau numatyti dalykai Kauno gynyba, atitinkami veikimo būdai, svarbiausios pasipriešinimo kryptys ir pagrindiniai kariuomenės susitelkimo rajonai liko tie patys arba nežymiai pakito. Įvertinus šios direktyvos nustatytas gynybos linijas paaiškėjo, kad dideliuose tarpuose tarp jų, atsižvelgiant į nūdienos karybos reikalavimus, reikia turėti atitinkamų technikos priemonių pagal gynybos ruožų paskirtį.

Kauno dešiniajame sparne, Ringaudų, Garliavos ir Vaišvydavos dvaro rajonuose, Pirmojo pasaulinio karo metu palei rusų ir vokiečių apkasų liniją ėjusiame gynybos ruože, tuo metu jau nebebuvo gerai įrengtų siuvėjas svorio netekimas sacramento, tik išlikę pavieniai laukuose iš dalies užlyginti grioveliai.

Ir spygliuotų tvorų beveik niekur nebeliko. Todėl kariuomenės dalys, kurioms direktyvoje buvo aiškiai suformuluota gynybos užduotis, dešiniajame sparne klaidžiotų pusiau apgriuvusių apkasų eilėse ir galų gale būtų priverstos veikti atvirame lauke.

Dėl tokių kariuomenės dalių veiksmų dešiniajame sparne būtų sunkiau veikti vidurinio baro Nemuno Siuvėjas svorio netekimas sacramento upių sektoriuje, kur buvo naujieji Lietuvos kariuomenės apkasai. Operacijų metu besiginančios dalys turėtų prisitaikyti prie naujų taktinių aplinkybių ir veikti savarankiškai, nederindamos savo veiksmų su analogišką užduotį atliekančiomis dešiniojo sparno dalimis.

Kairiajame sparne, į šiaurę nuo Neries, apkasų beveik nebuvo. Nors 17 Generalinio štabo viršininko 1-ojo padėjėjo mjr. Griciaus slaptas operatyvinis pareiškimas Nr. Visa tai turint omenyje, pageidauta, kad inžinerijos pulkas dar m. Parengus gerą gynybos ruožą ir panaikinus klaidinantį apkasų labirintą, buvo galima nuodugniai iš anksto apgalvoti veiksmų ir ugnies planą, kuris tuo metu buvo sunkiai įsivaizduojamas Generalinio štabo viršininko pirmasis padėjėjas plk.

Gricius, atsakydamas į šį raportą, tą pačią dieną kpt. Pundzevičiui nurodė: 1. Pasirūpinti, kad inžinerijos pulkas, naudodamasis Operacijų skyriaus medžiaga, parengtų vokiečių ir rusų Kauno rajone įrengtų svarbesnių įtvirtinimų ir apkasų schemą, kad prireikus būtų galima vietoje nuspręsti, kur įrengti apkasus.

Schemoje turėjo būti nurodytas atstumas nuo svarbesnių objektų, taip pat tarp įtvirtinimų ir apkasų. Lenkų fronte Lietuvos kariuomenės įtvirtinimus kartu su Vidaus reikalų ministerija pavesti saugoti gyventojams, kurių laukuose jie įrengti.

Griežtai uždrausti ardyti spygliuotas tvoras ir sulyginti apkasus. Nerengti naujų įtvirtinimų, nes šiuo metu tai daryti netikslinga.

Neatidėliojant, vadovaujantis rezoliucijos 1 2 punktais, skirti atitinkamas užduotis Tuo metu buvusios Kauno tvirtovės žemių likimu toliau rūpinosi ir Krašto apsaugos ministerijos vadovybė m. Sližys atkreipė žemės ūkio ir valstybės turto ministro dėmesį, kad buvusios Kauno tvirtovės žemės plotai, kuriuose yra nuolatinių ir laikinų įtvirtinimų, turi didelę reikšmę krašto gynybai, todėl privalo būti apsaugoti nuo sunaikinimo.

Krašto apsaugos ministerija tuo metu nagrinėjo, kurie buvusios Kauno tvirtovės plotai su įtvirtinimais tebeturi strateginę reikšmę. Turint omenyje klausimo svarbą ir sudėtingumą, galutinis sprendimas turėjo būti priimtas 18 L. Generalinio štabo Operacijų skyriaus viršininko pareigas kpt. Pundzevičiaus raportas Nr. Griciui, LCVA, f.

Griciaus m. Atsižvelgdamas į tai, krašto apsaugos ministras mjr. Sližys paprašė žemės ūkio ir valstybės turto ministro nurodyti iki rugsėjo 20 d. Sparčiai plečiantis Kaunui, laikinajai valstybės sostinei, augo įvairių įstaigų ir žinybų ne tik žemės, bet ir pastatų poreikis. Kai kurios iš jų ėmė žvalgytis į buvusios tvirtovės statinius. Vienos iš tokių Teisingumo ministerijos prašymu m.

Kurkauskas, gavęs Ministrų Kabineto reikalų vedėjo B. Dailidės rašto nuorašą su Vyr. Jo nuomone, perduoti bet kokį fortifikacijos įrenginį, jau nekalbant apie fortus, turi būti leidžiama tik tam tikromis sąlygomis, kurias kiekvieną kartą nustato Krašto apsaugos ministerija. Kurkausko teigimu, bet koks įtaisas, turintis karinę reikšmę, gali būti perduotas tik laikinai naudotis ir su būtina sąlyga, kad visokių rūšių darbai, susiję su jo konstrukcijos keitimu, taip pat mažinantys jo tinkamumą naudoti kovoje, galimi tik sutikus Krašto apsaugos ministerijai.

Atsižvelgdamas į iškeltos problemos svarbą, plk. Kurkauskas paprašė šiuo klausimu duoti skubius nurodymus Ministrų Kabinetas m. Dailidės raštas Nr. Krašto apsaugos ministras mjr. Čia galėjo siuvėjas svorio netekimas sacramento sustabdytas priešininko puolimas ir sužlugdytas jo planas, o Lietuvos kariuomenei sudarytos sąlygos pereiti į kontrpuolimą arba, pasitraukus už šios priedangos, susitvarkyti ir t.

Sližys teigė, kad ne tik fortų, bet ir kitų fortifikacinių įrenginių konstrukcijų keitimas, griovimas, naujų pastatų įtvirtintame ruože statyba ir panašūs darbai gali susilpninti įtvirtinimus ir išardyti visą įtvirtinimų gynimo sistemą, o tai skaudžiai atsilieptų karo metu. Sližys pabrėžė, jog nuomonė, kad pastatai kariuomenei priklausančiose įtvirtinimų zonose yra nepavojingi, klaidinga: jie yra geras taikinys, pritraukia priešo artilerijos ugnį, kurios galios joks pastatas negalės atlaikyti, bus sugriautas, užgrius jame ir arti jo esantys kovotojai, sudarys kliūtis ryšiui palaikyti, susisiekti ir veiksmams plėtoti, padarys materialinių nuostolių ir moraliai paveiks arti priešininko ugnies ardomų pastatų esančius Lietuvos kovotojus.

Krašto apsaugos ministras inž. Sližys paprašė ministrą pirmininką, bandant išlaikyti tvirtovės įrenginius nors iš dalies tinkamus kautynėms, imtis priemonių, kad visuose, taip pat Teisingumo ministerijai perduodamuose II ir III fortuose, kurių įrenginiai turi kovinę reikšmę, visų rūšių darbai, susiję su jų įrenginių konstrukcijų keitimu ir mažinantys pritaikymo kovai galimybes, būtų vykdomi tik Krašto apsaugos ministerijai sutikus m.

Daukantas slaptame rašte ministrui pirmininkui tvirtino, kad ginkluotame susirėmime su priešu praradus Kauną, visa tauta patirtų didžiausią moralinį smūgį, o kitos valstybės turėtų pretekstą tikėti, kad Lietuva negyvybinga valstybė, nes nesugeba net savo sostinės apginti.

Kilus karui, mes vieni, teigė T. Daukantas, nesugebėsime kariauti ne tik su keliais, bet net su vienu daug galingesniu už mus priešu. Pasak plk. Daukanto, karo atveju vieni ir neliksime, tikėtina, kad kitos valstybės vienu ar kitu būdu mums teiks 24 KAM inž. Bet jos galime sulaukti tik tada, kai parodysime savo atsparumą, sulaikydami priešo puolimą. Daukanto teigimu, ne tik kaip Lietuvos tautinį ir kultūros centrą, bet ir kaip punktą, turintį didžiausią Lietuvoje strateginę reikšmę, Kauną reikia ginti išnaudojant jo karinių įtvirtinimų ruožą fortus ir visą fortifikacinių pastatų sistemą.

Nors Pirmojo pasaulinio karo metu paaiškėjo, kad ne visos tvirtovės pateisino lūkesčius ir buvo galingos priešo artilerijos suardytos, jis apskritai pabrėžė tvirtovių reikšmę, nes kai kurios iš jų netgi lėmė karo rezultatus.

Daukantas teigė, jog Kauno fortai, nors ir statyti m. Galinga vokiečių sunkioji artilerija sugriovė daug stiprių belgų tvirtovių. Neatsilaikė ir Kauno tvirtovė. Lietuvos priešai tokios galios artilerijos neturėjo, tad Kauno fortai jiems buvo neįveikiamas taikinys. Jie negalėjo naudoti tiek sunkiosios artilerijos, kiek vokiečiai Pirmojo pasaulinio karo metu, kad Lietuvos kariuomenės veiksmai sunkiųjų pabūklų gabenimas, statymas ir parengimas šaudyti sutriktų.

Karo inžinerijos atžvilgiu Kauno tvirtovės fortai tiko priešui sulaikyti, suteikė galimybę jį gana iš toli stebėti, iš didelio nuotolio apšaudyti visas Kauno prieigas, iš siuvėjas svorio netekimas sacramento kaponierių ginti tarp jų esančius tarpus, palaikyti ryšius, nekliudomai aprūpinti besikaunančią kariuomenę ir t.

Uploaded by

Taigi, visi Kauno tvirtovės privalumai leido net turint mažesnes pajėgas sustabdyti priešo puolimą, sužlugdyti jo planus, likviduoti Lietuvos kariuomenės fronto pralaužas, organizuoti kontrpuolimą, atakuoti priešo sparnus, laisvai manevruoti. Iš to matyti, kad Kauno tvirtovės fortai ir visa karinių statinių sistema įtvirtintame ruože suteikė galimybę organizuoti atkaklų pasipriešinimą ir sulaikyti priešo puolimą savo jėgomis. Siekdamas užtikrinti šias galimybes, plk.

Daukantas paprašė Ministrų Kabineto priimti tokio turinio nutarimą: 1. Kol įstatymas bus priimtas, vykdant žemės reformą, kiek tai bus susiję su pirmajame punkte nurodytomis žemėmis, kiekvienu atskiru atveju gauti krašto apsaugos ministro sutikimą Ministrų Kabinetas savo posėdyje m.

Kariuomenės vadovybei įsigilinus į fortų ir viso įtvirtinto ruožo klausimą, įvertinus jų būklę, paaiškėjo, kad dauguma tvirtovės žemių, kur buvo pastatyti ilgalaikiai fortifikaciniai įtvirtinimai ir net specialūs įrenginiai, vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, jau buvo išdalytos arba ilgam laikui išnuomotos privatiems asmenims.

Parceliacija daugiausia palietė VI ir VII fortus, kurie kaip tik buvo pastatyti svarbiausia didžiausios tikėtinos grėsmės kryptimi. Aptariamuoju laikotarpiu šių išparceliuotų smulkių sklypų savininkai pradėjo kurti ūkius, fortifikaciniai tvirtovės įrenginiai pamažu buvo užstatomi jų pastatais.

Galima buvo laukti, kad netolimoje ateityje tvirtovės įrenginiai bus užstatyti trobomis ir mažais ūkiniais pastatais, o fortifikaciniai statiniai galutinai išardyti ir sunaikinti.

Toks svarbiausių krašto gynybos priemonių ardymas bet kokiu atveju buvo neleistinas ir nepateisinamas. Krašto apsaugos ministerija visą laiką rūpinosi Kauno tvirtovės įrenginiais, siekdama apsaugoti nuo sunaikinimo, kad nesumažėtų jų reikšmė krašto gynybai, pagerėtų būklė.

Bet nei protestai, nei pagrįsti įrodinėjimai nepadėjo parceliacija ir toliau vyko, išdalytuose sklypuose dygo pastatai. Siekdamas grąžinti tvirtovei jos kovinę reikšmę ir apsaugoti dar likusius nepaliestus fortifikacinius įrenginius nuo sunaikinimo, krašto apsaugos ministras plk.

Daukantas pasiūlė neatidėliojant imtis šių priemonių: 26 KAM plk. Tuojau sustabdyti Kauno tvirtovės žemių parceliaciją visų tų, kurias savo laiku Rusijos valdžia buvo priskyrusi tvirtovei be Krašto apsaugos ministerijos sutikimo.

Gautuose žemės sklypuose naujakuriams, dar nepradėjusiems statybų, uždrausti statyti trobas, iki iš Krašto apsaugos ministerijos negaus leidimo. Pateikti Seimui įstatymo, kuris panaikintų Krašto apsaugos ministerijos materialinę atsakomybę už statinių, pastatytų išparceliuotoje Kauno tvirtovės žemėje be Krašto apsaugos ministerijos sutikimo, sunaikinimą, kilus karui, projektą m.

Kauno tvirtovės klausimas svarstytas Karo Tarybos. Buvo nutarta parengti įstatymo, kuriuo remiantis buvusi Kauno tvirtovės žemė ir įrenginiai fortai, pylimai, priešakiniai atramos punktaireikalingi krašto gynybai užtikrinti, pereitų Krašto apsaugos ministerijos žinion, projektą. Atsižvelgdamas į tai, krašto apsaugos ministras plk. Daukantas paprašė žemės ūkio ministro parengti skubų nutarimą šių žemių parceliacijai ir išparceliuotuose sklypuose vykstančioms statyboms, iki galutinai šis klausimas bus išspręstas, sustabdyti m.

Kauno fortų klausimas buvo apsvarstytas Ministrų Kabineto posėdyje. Išklausius krašto apsaugos ir žemės ūkio ministrų 2 savaičių riebalų netekimas išvalo apie Kauno fortų reikšmę Lietuvos gynybos reikalams ir namų statybą fortų rajonuose, vyriausybė pavedė šiems ministrams tarpusavyje viską išsiaiškinti ir parengti vyriausybei bendrą pranešimą Rengiant Žemės reformos įstatymą visiškai buvo pamiršta žemė karo reikmėms, dėl ko ir kilo nesusipratimų: Žemės ūkio ministerija, vadovaudamasi šiuo įstatymu, pradėjo parceliuoti Kauno tvirtovės fortų žemę, kuri šaliai turėjo gana didelę gynybinę reikšmę.

Pažymėtina, jog kai kurie fortai, augant miestui, atsidūrė jo teritorijoje ir neleido jam plėstis, bet šiuos 29 KAM plk. Daukanto raštas žemės ūkio ministrui, LCVA, f. Visapusiškai apsvarsčiusi šį klausimą, Krašto apsaugos ministerija, įvertinusi tiek bendrus valstybėstiek savo interesus ir pastaruosius kiek įmanoma sumažinusi, sutiko perleisti Žemės ūkio ministerijai fortų žemę, išskyrus dalį, kurią pasiliko gynybos poreikiams arba kaip siuvėjas svorio netekimas sacramento ir sandėlių rajoną.

Viename iš pasiliktų žemės plotų pirmojoje išorinėje fortų linijoje, siuvėjas svorio netekimas sacramento sudarė X, IX fortai, Žemaitkiemis, Domeikava, Biruliškių sklypas prie pat geležinkelio, 1 km į rytus nuo Aukštųjų Amalių, Vaišvydavos dvaras, Rokai ir fortas apie 1 km į rytus nuo Ringaudų, buvo daug įvairių fortifikacinių įrenginių.

Krašto apsaugos ministerija šiuos atramos punktus, kuriuose taikos metu vykdavo taktikos pratybos, galėjo sutvarkyti ir parengti Kauno gynybai.

Rajonas tarp V ir IV fortų, į kurį įėjo ir Panemunės palivarkas, taip pat liko Krašto apsaugos ministerijai, nes jo reikėjo pratybų aikštėms, kurių tuo metu Kauno įgula neturėjo, įrengti Siuvėjas svorio netekimas sacramento technikos viršininko įsakymu m. I fortas Žydų bendruomenės tarybai, 2. VII fortas Švietimo ministerijos centriniam archyvui, 4. X ir XI fortai, kaip sugriauti suirękurį laiką liko be apsaugos.

II baterija jos gyventojui S. Urbonavičiui, 6. III baterija jos gyventojui A. Kazlauskui, 7. V baterija jos gyventojui K. Žilinskui, 8. VII baterija jos gyventojui L. Svetlauskui, 32 KAM dr. VIII baterija jos gyventojui J. Garbačiauskui, I baterija buvo Artilerijos tiekimo skyriaus viršininko žinioje, IV baterija sugriauta ir nesaugoma, VI baterija Susisiekimo ministerijos, IX baterija Švietimo ministerijos žinioje.

II baterijos dešinysis atskiras blindažas slėptuvė pil. Jankauskui, II baterijos kairysis atskiras blindažas slėptuvė pil. Petrauskui, VIII forto nuo Nemuno pirmieji trys blindažai pil. Apalinskui, trys tolesni pil. Rišai, blindažas minėto forto dešinėje pil. Šarovui, IX forto blindažas tarp IX ir X fortų pil. Prie VI forto reduto esantis blindažas-sandėlis buvo Artilerijos tiekimo skyriaus žinioje, Žaliajame kalne, Parodos aikštėje blindažas-sandėlis išnuomotas bendrovei Vulkan.

Pažymėtina, kad tuo metu fortuose dar buvo įvairaus turto. Jį likviduojant, sargybai reikėjo surinkti plytas, geležinkelio bėgius, metalines tvoras ir kt.

Šią nuomonę raštu išdėstė žemės ūkio ministrui ir dar pridėjo žemėlapį. Į šį pranešimą gautas žemės reformos valdytojo atsakymas buvo neišsamus, nes pritarta tik pirmajai pasiūlymo daliai, t.

Dėl antrojo punkto siuvėjas svorio netekimas sacramento rašte, matyt, tyčia nieko nebuvo pasakyta. Taip buvo išaiškintas klausimas dėl perleidimo Žemės ūkio ministerijai visų vidurinės linijos ir perėmimo savo žinion išorinės fortų linijos žemės. Tačiau šį darbą pradėjęs Karo technikos valdybos Statybos skyrius susidūrė su kliūtimi: beveik visi Krašto apsaugos ministerijai reikalingi valstybinės žemės plotai neteisėtai buvo atsidūrę privačių asmenų rankose pvz.

Baltrimo pareiškimas Nr. Domeikava, Žemaitkiemis, Rokai, Biruliškis, iš dalies Vaišvydava ir Davalgainiai arba Žemės ūkio ministerijos žinioje Šakių palivarkas, Kumpių kaimas, Šilainių, iš dalies Vaišvydavos, Rokų ir Davalgainių kaimai, kurių niekas Krašto apsaugos ministerijai nenorėjo atiduoti. Iš kai kurių savininkų net jokio atsakymo nebuvo gauta.

Tiekimų viršininkas plk. Grudzinskas, surinkęs ar svorio metimas padeda pttd susirašinėjimo dokumentus, gen. Ladygos patvirtintą žemėlapį ir žemės ūkio ministro m. Po m. Įvertinus tuometės laikinosios sostinės Kauno padėtį ir reikšmę atsižvelgiant į būsimus frontus buvo aišku, kad šis miestas, kaip svarbus administracinis, karinis ir tiekimo centras, jau pirmosiomis kautynių dienomis virs pagrindiniu priešo aviacijos puolimo objektu.

Karinė vadovybė suprato, kad Kaunas sulauktų priešo siuvėjas svorio netekimas sacramento maždaug per valandą, kai tik Lietuvai būtų paskelbtas karas, ir dar greičiau užpuolus valstybės sienas, net jo nepaskelbus, ko, atsižvelgiant į tuometę Lietuvos priešų karinę etiką, bet kada buvo galima laukti. Todėl, siekiant nesuteikti priešui galimybės padaryti Lietuvai daug nuostolių pačioje karo pradžioje, jau pirmosiomis mobilizacijos dienomis demoralizuoti ir slopinamai paveikti mūsų visuomenės psichikos tuo metu, kai, vykstant mobilizacijai, būtina susiimti ir ryžtingai nusiteikti, reikėjo iš anksto parengti Kauno gynybos nuo oro eskadrilių planą, kurį būtų galima įgyvendinti per valandą ir kuris sudarytų sąlygas turimomis techninėmis priemonėmis kiek įmanoma sumažinti priešo aviacijos puolimų nuostolius.

Organizuojant Kauno gynybą nuo priešo aviacijos reikėjo nustatyti: 1. Pažeidžiamiausi objektai, kurie galėjo būti padegti, susprogdinti arba apgadinti: 1. Artilerijos sandėliai. Aviacijos parkas. Geležinkelio stotis. Geležinkelio tiltas. Mediniai Kauno tiltai.

Krašto apsaugos ministerijos ir Seimo rūmai sutrikdytas darbas Šiuo atveju galėjo padėti aktyviosios ir pasyviosios gynybos priemonės. Aktyviai gynę būtų aviacijos naikintuvai, kurie, gavę Vyriausiojo štabo pranešimą apie priešo įsiveržimą į Lietuvos oro erdvę, nustatytu laiku turėjo pakilti ir tam tikra kryptimi atakuoti priešą.

Apie visus priešo lėktuvų skrydžius Lietuvos kariuomenės fronto dalys privalėjo per atitinkamus štabus pranešti Vyr. Kiekviename mieste ir miestelyje kur buvo telefonas vietos valdžia privalėjo organizuoti priešo lėktuvų stebėjimą, nurodyti vietovės perskridimo laiką ir skridimo kryptį. Atkreiptinas dėmesys į nedidelį Lietuvos naikintuvų skaičių ir jiems keliamų uždavinių įvairovę be to, į tai, kad puolimo metu ne visi naikintuvai galėjo būti Kauno aerodrome.

Jie ne visada būtų įstengę nuvyti priešo bombonešius, dengiamus savų naikintuvų. Taigi, puolant Kauną aviacijos eskadrilėms, nors ir sutelkus gynybai visas oro pajėgas, dalis arba visi priešo bombonešiai galėjo prasiveržti ir nusileidę iki kelių šimtų metrų virš miesto pradėti bombarduoti sandėlius, geležinkelio stotį, tiltus ir t. Tokiu atveju prieš šiuos lėktuvus reikėjo naudoti pasyviąsias gynybos priemones zenitinius pabūklus ir kulkosvaidžius, šaudančius šarvamušėmis kulkomis.

Nors pasyviosios gynybos priemonės ne tokios pavojingos priešo eskadrilėms kaip aktyviosios ir numušti lėktuvą jomis gana sunku, vis dėlto jos turi didelę reikšmę, nes nesuteikia galimybių priešo orlaiviams nusi- 35 Plk. Jonavičius, Kauno gynimas nuo priešo oro eskadrilių m.

Tinkamai organizuota pasyvioji gynyba savo užtveriamąja ugnimi dažnai neleidžia prasilaužti pro artilerijos ugnies ešeloną. Žinoma, pasiryžus žūtbūt subombarduoti numatytus punktus, kad ir kokie dideli būtų nuostoliai, priešo lėktuvai prasilauš pro artilerijos ugnies ešeloną ir skrisdami žemiau turės galimybę gana taikliai mėtyti bombas.

Labai žemai skrendantys priešo lėktuvai galės išvengti artilerijos ešelono ugnies, siuvėjas svorio netekimas sacramento paklius į kulkosvaidžių ugnies zoną.

Peržiūrų: Transkriptas 1 Laiškas Redaktoriui Kun. Kęstutis Kėvalas Neseniai dairinėjantis flipboard. Studijos autoriai, tyrę 23 milijonus videoperžvalgų ir 6,7 milijonų internautų kantrybę, išvedė keturių sekundžių taisyklę. Tai maksimalus laikas, kurį ištveria daugelis žmonių laukdami, kol atsivers interneto puslapis. Negali negirdėti daugelio žmonių nusiskundimų, kad šiandien laikas bėga greičiau nei anksčiau, kad laikas piktas.

siuvėjas svorio netekimas sacramento Kulkosvaidžiai galėjo paleisti ugnį į lėktuvus, skrendančius ne daugiau kaip m aukštyje. Tuo metu, Lietuvos pajėgoms neturint zenitinių pabūklų, pasyviąją gynybą būtų tekę užtikrinti lengvaisiais lauko pabūklais. Tam tikslui jie buvo statomi ant atitinkamų stovų, nuo kurių buvo galima šaudyti didesniu kampu ir visomis kryptimis.

Bet kokios priešlėktuvinės artilerijos veiksmai turėtų didelę moralinę reikšmę vietos gyventojams ir to rajono kariuomenei. Lietuvoje pritaikyti šaudyti į priešo lėktuvus buvo galima rusiškus 3 colių pabūklus, nes tik šios patrankos turėjo naujus patikimus nuotolinius degtuvus. Kitų sistemų pabūklai, kuriuos buvo galima naudoti kaip zenitinę artileriją, tuo metu jų neturėjo Tuo pačiu metu toks žodžių klasifikavimas iš esmės yra planuojamas: 1.

Žodžiai neabejotinai pasiskolino: a skandinavų kalbomis; b nuo prancūzų; c iš lotynų ir graikų kalbų; d nuo rusų d nuo kitų kalbų. Senas leksinis anglų kalbos pamatas, ty šiuolaikinės anglų kalbos žodžių, atėmus pirmiau minėtą skolinimąsi, visuma. Žodžiai nėra pasiskolinti ir ne seni, bet suformuoti santykinai vėlai nuo pasiskolintos ar senos medžiagos. Šios kategorijos ypatumas yra ta, kad ji skiriama tik tiek, nes yra visos, gatavų žodžių; Bet jei jūs nepamirškite tiesiogiai šaknų, šios kategorijos žodžiai gali būti priskirti įvairioms pirmiau išvardytoms grupėms neskaitant atvejų, kurie nėra aiškūs.

Lev Tolstoj - Uzdraustoji Knyga LT | PDF

Taigi, pavyzdžiui, šiuolaikinis angliškas žodis valgomas ґ-vienas yra suformuotas iš veiksmažodžio valgyti ґ Apskaičiuota su priesaga - pasiskolinta iš prancūzų, ir todėl, kaip visuma negali būti senas žodis; Bet jo šaknyje - jis priklauso senam leksikos fondui. Anglų kalba priklauso Vakarų vokiečių kalbų pogrupiui, todėl žodžiai, vaizduojantys seną anglų kalbos pamatą, labai dažnai rasti etimologines lygias kitose vokiečių kalbose: palyginti, pavyzdžiui, anglų namas, vokiečių haus, olandų huis, Norvegijos Hus, Švedijos Hus; Anglų diena, vokiečių žymė, olandų dag, norvegų dag, švedų dag.

Ypač daugelis originalių anglų kalbos žodžių etimologinių lygmenų yra, žinoma, Vakarų Vokietijos pogrupio kalbomis, ypač vokiečių kalba: palyginkite anglų naktį, vokiečių nacht; Anglų kalba, Vokietijos WEG; Anglų knyga Nemets Buch ir tt Kalbant apie paskolomis, reikėtų atsižvelgti į keletą aplinkybių.

Beje, ir labai koncepcija "Skolinimasis" yra santykinis, kurį sukelia mūsų faktinės žinios. Paprastai tai vadiname kitokiu žodžiu skolinimosi, jei galima nurodyti faktinį šio skolinimosi šaltinį. Tačiau daugelis žodžių, neįtrauktų į skolinimosi, gali būti skolinimasis iš nežinomo šaltinio ar labai senų paskolų.

Taip pat būtina atskirti skolinimąsi kaip tiesioginio masto bendravimo britų su kitų kalbų vežėjais rezultatas. Kaip gerai žinoma, "Modendangengali" kalba ilgą laiką sukūrė nuolatinę įtaką, viena vertus, Skandinavijos tarmes, kurias Skandinavijos užkariautojai pateikė IX-Xi šimtmečius, ir kita - prancūzų, "Atnešė" Anglijoje Normano užkariautojų m. Skandinaviškų kalbų siuvėjas svorio netekimas sacramento prancūzų kalbos įtaka šiais laikotarpiais turėtų būti skiriama ypač nesilaikoma, didesnė ir nuodugnesnė nei kitų kalbų įtaka arba skandinaviškų kalbų ir prancūzų įtaka į kitus laikotarpius " Aglitsky "kalba.

Maždaug tas pats socialinio ir ekonominio ir kultūrinio vystymosi etapas lėmė įsiskverbimą į angliškus žodžius, žyminčius tikslą, jau žinomą britai. Palyginkite pyktį - ґ Jigneling vidutinio-anglų, pykčio - ґ scenos, bėdų, sutrikimų, pykčio; iš Skandinavijos ir hist partijos, Angr - kalnų, liūdesio ; Kolegos - ґparenґ, ґC.

Fawe - ґsistaria, companion, guyґ; nuo SC. Iš sąrašo yra gana akivaizdu, kad skandinaviškų kalbų paskolos buvo įprastos kasdien, plačiai naudojami žodžiai, susiję su sąvokomis, kurios jau turėjo siuvėjas svorio netekimas sacramento išraišką anglų kalba: palyginkite SR-anglų. Visiškai suprasti pirmiau minėto skandinaviško skolinimosi pobūdžio priežastį, būtina atsižvelgti į tai, kad anglų kalba, ir skandinaviškų kalbų į Angliją, kita vertus, buvo kalbos glaudžiai susijęs.

Yra žinoma, kad esant glaudžiai susijusių kalbų atveju, mes stebime specialų santykį, nes tokios kalbos gali būti daugiau ar mažiau lengvai taikomos tuo pačiu komunikacijos procesu.

Šis kalbų santykis buvo vadinamas "potencialiai dialektu". Skandinavijos užkariavimo eroje yra labiau teisinga kalbėti ne apie skirtingas kalbas, bet apie skirtingus tos pačios kalbos tarmes. Būtina atsižvelgti į šią kalbą yra identiška ta pačia kalba, nors skirtinguose dialektiniuose variantuose ir iki šiol, kur ir nuo visų skirtingų kalbos komponentų žodžiai, jų konstrukcijos tipai, pokyčiai ir Deriniai, pasiūlymų švietimo priemonė ir kita Vienaip ar kitaip yra susiję su viena kita abipusia priklausomybe tam tikroje, nors ir įvairioje sistemoje.

Ši sistema, atsiradusi dėl sąveikos rezultato, buvo pateiktas reguliariai bendravimo procesui, sudarant vieną, neturintį reikšmingų "tinklo" spragų. Taigi tam tikri žodžiai įsiskverbė iš Skandinavijos govors į anglų kalbą, daugiausia dėl to, kad jie buvo susiję su visomis naujomis britų sąvokomis ir dėl to, kad reguliariai ir masiniam ryšiui tarp britų ir Skandinavo, Duomenų žodžiai pasirodė esąs patogesnis tinkamai išreikšti mintis. Galima daryti prielaidą, pavyzdžiui, kad žodis, kurį jie perkėlė atitinkamą vidutinės trukmės anglų kalbos žodį "Hi" HEO, jis dėl to, kad asmeninių įvardžių sistemoje per šį laikotarpį buvo didelis homonimas, kuris tam tikru mastu buvo Eliminuojami į skandinaviško dialekto versiją.

Tačiau didžioji dauguma, tačiau, sąveika tarp anglų ir skandinaviškų dialektinių parinkčių dėl jų reguliaraus identifikavimo kaip to paties žodžio parinktys. Dėl šios sąveikos kalbos pasirodė trečioji galimybė, kuri sujungia abiejų dialektinių parinkčių funkcijas tiek anglų ir skandinaviškumui. Dvelza, Scand. Daugeliu atvejų jie saugomi šioje žodyno dalyje ir ateityje: pyktis, piktas, kolega, tinka, gaukite, nukentėjo, kojos, mažos, įgūdžių, imtis, nori, savaitę, iki, jie ir panašūs.

Kai kuriais atvejais jie netgi pakeitė atitinkamus anglų sinonimus jie ir paims arba stumdavo juos į žodyno periferiją danguje su anglų kalba. Dangus, oda su anglų kalba. Šiuolaikinės anglų kalbos sistemoje Skandinavijos paskolos veikia su parengimu su anglų kalbos žodžiais, nesiskiria nuo pastarųjų. Tiesa, kai kurie iš šių žodžių yra fonetiškai pasižymi pradinio buvimu, kuris, kaip žinomas, originaliuose angliškuose žodžiuose praėjo į [SH] dangus, oda, įgūdžiai, smash ir kt.

Visiškai skirtingam planui paskolos turėtų būti vertinamos iš tų pačių skandinaviškų kalbų vėliau. Šios paskolos didžiosios daugumos atvejų nėra dažniausiai vartoja žodžių, neturi ar beveik neturi išvestinių finansinių priemonių ir skiriasi jų fonetinisidinis išvaizda: volframas, geizeris, slidinėjimas ir kiti.

Skolinimasis iš prancūzų Jis yra gana skiriasi nuo ankstyvosios Skandinavijos skolinimosi, yra dėvimi Normano užkariavimo eros paskolos. Siuvėjas svorio netekimas sacramento reikėtų atsižvelgti į tai, kad prancūzų kalba anglų kalba ėmėsi dominuojančia padėtimi kaip kiemas, feodalinė bajorų, valdžios institucijų, mokyklų ir apskritai kaip pagrindinė rašymo kalba kartu su Lotynia. Šiuo atžvilgiu prancūzų kalbos žodžiai, priešingai nei Skandinavijos, savo masėje ryškiai atspindi šių viešųjų sluoksnių, kurie išskirtinai arba dažniausiai naudojamais prancūzų kalbomis: veiksmais, situaciją, gyvenimo būdą, veiklą ir interesus - veikla anglų kalba.

Beatte ; Dailidė - dailidė dailidė: nuo starph. Carpentier ; Duke - kunigaikštis Duk: nuo starph. Duc ir daugelis kitų. Prancūzijos kalbos dominavimas baigtas XVI a. Antroje pusėje, tačiau didžiausia skolinimosi suma iš jo ateina tik šiuo metu: anglų, ousting prancūzų, ypač reikia praturtinti savo žodyną pagal nustatytus elementus Paskutinis.

Tačiau reikėtų pažymėti, kad prancūzų kalba iš pradžių buvo paskirstyta Anglijoje, daugiausia kaip Normano dialektas, sumaišytas su šiaurės rytų prancūzų govors elementais. Jau XIII a. Prancūzų kalba pradėjo prarasti Anglijoje gyvos kalbos kalbos simbolis ir palaipsniui pavertė tradicine oficialia kalba dabar prancūzų kalba priskiriama pareigūno vaidmeniui tarptautinių dokumentų srityje.

Šiuo atžvilgiu vėliau paskolos yra sukurtos daugiausia ne nuo anglo-prancūzų, bet iš centrinio prancūzų Paryžiaus ar Franceskuri vyravo XIII a. Kaip matyti iš pirmiau pateiktų pavyzdžių, skolinimosi iš prancūzų, jie, priešingai nei Skandinavijos paskolos, konkrečios sąlygos, susijusios su naujomis koncepcijomis, kurias Norman užkariautojai. Dauguma šių paskolų išliko ant žodyno periferijos ir jų fonetinių ir struktūrinių bruožų oficialioje kalboje: jie sudaro daugybę daugiapakopių žodžių, būdingų literatūros ir mokslo kalbai ir pasižymi konkrečia formuluotės struktūra.

#747. Džinsų siuvėjas Tomas: tai verslas, kuris reikalauja daug pastangų, bet man tai patinka

Tačiau kai kurie žodžiai laikui bėgant tapo įprasta, kasdien ir dažniausiai naudojama: pavyzdžiui, veidas - veidas la facegėjus - linksmas GAIvalandos valandos l'heurerašalas - rašalas les encreDžiaugsmas - džiaugsmas La Jolielaiškas - laiškas LA laiškaspinigai - pinigai La Monnaiiemokėjimas - mokėti Mokėtojasupė - upė La Riviarelentelė - stalas La lentelėvieta La vietadideli didelikeičiasi keitiklisminutė La minutėantra La sekundėkalnas siuvėjas svorio netekimas sacramento Montagne"dirvožemis Le Soloras la airgėlė la fleurvaisiai vaisiai.

Atsižvelgiant į tai, kad iš prancūzų kalbos anglų kalba buvo pasiskolinta daugybė leksinių vienetų, kurių daugelis turėjo sudėtingą žodžių formavimo struktūrą, iš prancūzų įtaka didele dalimi paveikė anglų kalbos žodį.

Tam tikros prancūzų priesagos ir prefiksai susiduria pasiskolintais žodžiais gali būti pašalintas iš šių žodžių ir naudojamas formuoti žodžius, nuo originalių šaknų. Pavyzdžiui: priesaga - išgauta nuo skolinimosi, pvz. Faktas yra tai, kad nuo to paties pagrindo iš prancūzų kalbos buvo daug lygiagrečių skolinimosi. Anglų kalbos sistemoje jie buvo padaryta įvairių kalbų dalių paradigmos: garbė - garbė garbė: nuo starofr.

Honur, garbė - garbė - skaityti Ca. Honouren: nuo starofr. Garbėjas ir kt.

Tačiau būtų neteisinga manyti, kad visos Prancūzijos kilmės žodžių poros, koreliuoja konversijos šiuolaikiniame anglų kalba, yra lygiagrečios skolinimosi. Tai yra daug labiau tikėtina, kad anglų iš prancūzų pasiskolino tik vienas iš žodžių, o siuvėjas svorio netekimas sacramento buvo sukurtas konvertavimui pagal šį žodį tik vėliau: piktnaudžiavimas - piktnaudžiavimas, įžeidžiantis nuo piktnaudžiavimo - blogai elgtis, piktnaudžiavimas, įžeidimas Sa.

Abusenas - piktnaudžiavimas, blogai kontaktas, įžeidimas, apgailėtinas: nuo žvaigždės. Abuser ir kiti. Šiuo atveju konvertavimo atvejai, dėl lygiagrečių skolinimosi iš prancūzų ir atsiveria konversijos atvejai, atsirandantys dėl vienos Prancūzijos skolinimosi anglų kalba, nesiskiria išoriškai vienas nuo kito: palyginama, viena vertus, garbė - Garbei; Darbo - į darbą; Pastaba - į darbą; Pastaba - į Pastaba; Skausmas - į skausmas ir kt.

Šie atvejai turėjo skirtingų istorijų, tačiau šiuo metu jie yra tokie patys santykiai, todėl turėtų būti pripažinta identiška šiuolaikinės anglų kalbos požiūriu.

Pažymėta vėlesnė skolinimasis iš prancūzų kalbos. Visų pirma, šie skolinimosi yra mažos. Be to, šios paskolos neturi ar beveik neturi lygiagrečios vienos žalos formacijos, bet dažnai skiriasi savo garso ir rašybos apvalkalu. Skolinimasis iš prancūzų ir toliau papildo žodyną šiandien.

XIX ir XX a. Pradžioje jie yra daugiausia knyga. Tačiau per laikotarpį iš karto po Antrojo pasaulinio karo pabaigos anglų kalba skolinasi prancūzų žodžiais kaip gyvų bendravimo Amerikos armijos su Prancūzijos žmonėmis rezultatas. Ypač domina prancūzų kalbos žodžių įtaka anglų kalbos žodyne XX a. Prancūzijos paskolos atsiranda daugelyje gyvenimo sričių. Tai yra politika ir pasaulietinis gyvenimas, sportas ir poilsis. Jie yra prisotinti dažais dažais, padaryti jį ypatingą, atgaivinti. Nepaisant to, kad šiuolaikinė anglų kalba yra apie trečdalį romėnų kilmės žodžių, jis neteko savo originalumo kaip Vokietijos grupės kalba.

Daug prancūzų ir kitų užsienio skolinimosi ne tik praturtino šią kalbą, bet tam tikru mastu kompensavo ne gerai išvystytos sistemos žodžių formavimo agentų išreikšti naujas sąvokas ar atspalvius vertybes. Daugelis skolinimosi iš prancūzų buvo dėl istoriškai: Žodžiai, susiję su feodaliniais santykiais: feodal, baronas, vasalas, Liege, riterija kai kurie iš šių žodžių, o tuo metu feodalinė ideologija, kuri vėliau gavo bendrą reikšmę: komandą, paklusti, tarnauti, kilnus, šlovę, pavojų Beveik visi pavadinimai, išskyrus karaliaus, karalienės, Earl, Viešpats ir Paprastai prancūzų kilmės ponia.

Žodžiai, susiję su valstybės administracija žmonių, tautos, valdžios, valdžios, valdžios, teismo, karūnos ir kt. Žodžiai, susiję su pinigų santykiais: pinigais, turtu. Žodžiai, žymintys šeimos santykius: tėvų, sutuoktinio, pusbrolis, dėdė, teta, sūnėnas, dukterėčia. Daug karinių terminų ir žodžių, susijusių su karo.

Visi karinių rangų pavadinimai. Daugybė žodžių, kuriuose yra įdomus ir pramogos: šventė, laisvalaikis, malonumas, malonumas, lengvas, komfortas, persekiojimas ir daugelis kortelių sąlygų: Trump, Ace, kortelės. Teisiniai terminai: kaltinti, teismui, nusikalstamumui, nusikaltimui, pažangai, ieškovas, atsakovas, advokatas ir kt.

Prancūzų kalbos žodžiai buvo vadinami amatininkų profesijomis, kurie tarnavo feodalistams: siuvėjas, mėsininkas, dailininkas, dailidė, staliaus. Būtina nurodyti, kad frankai, goths ir Burgundija, kuri užkariavo romanus ir liežuvį, kuris atėjo į nacionalinį lotynų kalbą, kuris atėjo liežuvį, atnešė daug vokiečių žodžių. Todėl nėra nieko stebina tai, kad tarp prancūzų skolinimosi daug žodžių, galiausiai, kilmės žodžiai: reklama, tuščia, antklodė, mėlyna, pasirinkimas, kailis, šokis, sodas, gėjus, kišenė, bilietas, karas.

Ir paskutinis reikia pasakyti apie šią dalį: Prancūzijos paskolos kartais sunku atskirti nuo lotynų, tiksliau, sunku atskirti tiesioginį lotynišką skolinimąsi nuo netiesioginio. Pavyzdžiui, žodis skaičius gali ateiti ir tiesiogiai iš lotynų Figura ir prancūzų kalba pav. Lotynų skolinimasis Siuvėjas svorio netekimas sacramento iki Vokietijos genčių, kampų, Saksovo ir Yutov gyvenvietės Britų salos, tarp šių genčių ir romėnų egzistavo prekybos jungtys, kurios paliko kai kuriuos pėdsakus savo kalbomis.

Skolinimas šį laikotarpį, kuris yra įprasta vadinama pirmuoju lotynų skolinimosi laikotarpiu, atspindi romėnų ir Vokietijos genčių kultūrinių ir ekonominių ir karinių santykių pobūdį. Nauji žodžiai paprastai išreiškia naujas koncepcijas, kurios atsirado dėl priėmimo į didesnę šio laikotarpio romėnų žmonių kultūrą.

Šios paskolos yra šie žodžiai: uostas Lat. Portuscituriniai Kitcen iš LAT. Coquina, piper pipirai nuo lat. Piper ir kiti. Daroma prielaida, kad šie žodžiai buvo pasiskolinti anglosaksais net prieš perkėlimą į Britanijos salas, jis yra pagrįstas lyginamosios istorinės analizės duomenimis.

Lyginant įvairių vokiečių kalbų ir tarmių leksinę sudėtį, palyginti istorinė lingvistika nustatė daugelio lotyniškų kilmės žodžių bendruomenę šiomis kalbomis. Natūralu, kad buvo daroma prielaida, kad šie anglosakų žodžiai siuvėjas svorio netekimas sacramento su jais. Tačiau daugelio šių žodžių buvimas ir keltų kalba, su kuria susiduria kampai, kreipkitės į salas, neleidžia tiksliai nustatyti dėl paminklų stokos, ar šie žodžiai sumažėjo sename'galian mieste kalba tiesiogiai iš lotynų kalbos arba buvo pasiskolintos iš keltų kalbos jau britų teritorijoje.

Didžioji lotynų skolinimosi didžioji dalis yra susijusi su krikščionybės įvedimu m. Dauguma šių skolinimosi išreiškia bažnyčios religines sąvokas.

Bendras kultūros kilimas, susijęs su krikščionybės įvedimu, naujų sąvokų atsiradimas, kuriam reikia atitinkamo kalbos dizaino. Iš lotynų kalbos buvo nauji žodžiai, kurie žymi koncepcijas iš kultūros ir gyvenimo sferos. Mes pateikiame lotynų kalbos žodžius, kurie atėjo į senovės anglų kalbą ir išsaugoti šiuolaikiniame anglų kalba. Ancora; Dėžutė dėžutė nuo lato. Buxus; Cealc kreida nuo lat. Calcem; Popierius popierius nuo LAT. Parrusas; Pyle pagalvė nuo lato. Pulvinus; Paštu.

Post iš LAT. Postai; Porn piniginė nuo lat. Bursa; Sicol sikle nuo 2. Svoris ir ilgio priemonės: cirkuliacija apskritimas nuo LAT. Cirkulė; Pundas svaras nuo lato. Asinus; Camel. Kupranugarių nuo lat. Camelius; Vėžlys vėžlys nuo lato. Turtur; Trht. Upėtakis nuo lato. Augalų pavadinimai: Palm delnas nuo LAT. Palma; Pere kriaušės iš to. Manau, jog tokio pobūdžio samprotavimai tik temdo žmonių sąži­ nę. Valdovų nusikaltimai tampa mūsų nusikaltimais, jei prisidedame prie jų žinodami, jog tai 36 neteisėta.

Tie, kurie paklūsta vyriausybei ir mano, kad už jų padarytus nusikaltimus atsakys valdovai, apgau­ dinėja patys save. Betgi tai neteisinga. Žmogus negali nusimesti atsa­ komybės už savo poelgius. Tai aiškiai matyd iš kito pa­ vyzdžio. Jei karininkas įsakys jums nužudyti kaimyno kūdikį, jūsų motiną, tėvą, ar paklusite jam?

Jei nepa­ klusite, tai ir visi samprotavimai perniek, nes jei galite nepaklusd viršesniam vienu atveju, kaipgi nustatyti tą ribą, iki kurios dar ketinate klausyd? Nėra kitos ribos, išskyrus tą, kurią nubrėžė krikščionybė, ir toji riba yra tiek išmintinga, dek ir reali. Ir lai de, kuriems lemta taip pasielgti, atmena, kad jiems tenka didžiulė atsakomybė.

Nuo jų ištikimybės savo re­ ligijai priklauso - tiek, kiek gali priklausyti nuo žmo­ nių, - pasaulio ir žmonijos likimas. Lai jie išpažįsta savo įsitikinimus ir gina juos. Ir ne vien dk žodžiais, bet, jei n reikės, ir kančiomis. Jeigu tikite, kad Kristus uždraudė žudyti, netikėkite tais, kurie verčia jus dalyvauti žudy­ nėse, netikėkite nei jų samprotavimais, nei įsakymais.

Tokiu tvirtu atsisakymu dalyvauti smurtiniuose veiks­ muose pelnysite Dievo palaimą, suteikiamą tiems, ku­ rie girdi šiuos žodžius ir jų laikosi, ir ateis laikas, kai pasaulis pagerbs jus kaip žmonijos atgimimo dalyvius. Si knyga skirta tam pačiam klausimui ir buvo parašyta tuo metu, kai Amerikos vyriausybė pilietinio karo metu vertė savo piliečius adikti karinę tarnybą.

Ji reikšminga ir šiandien, nes sprendžia klausimą, kaip, kokiomis siuvėjas svorio netekimas sacramento lygomis žmonės gali ir turi atsisakyti karinės tarnybos. Juos vadina nesiprie­ šinančiais non-resistant arba negalinčiais apsiginti defenceless krikščionimis. Šie krikščionys atsisako ginti savo šalį, nešiotis ginklą ir vyriausybės reikalavi­ mu kautis sujos priešais. Iki šiol šią religinę priežastį vyriausybė gerbė ir tuos, kurie ja rėmėsi, nuo tarny­ bos atleisdavo.

Tačiau prasidėjus pilietiniam karui vi­ suomenę ši aplinkybė papiktino. Suprantama, žmo­ nės, kurie gina savo tėvynę, įsipareigoję patirti visus 38 karinio gyvenimo sunkumus ir pavojus, nedraugiškai žvelgia į tuos, kurie drauge su jais ilgus metus nau­ dojosi vyriausybinės globos teikiamais privalumais, o iškilus pavojui nenori dalytis sunkumais ir jos ginti.

Suprantama ir tai, kad tokių žmonių elgesys bus pri­ pažintas neprotingu, pasibjaurėtinu ir įtartinu. Jie stengėsi pagrįsti nesipriešini­ mo neteisingumą tiek sveiku protu, tiek ir Šventuoju Raštu. Tai visiškai suprantama, ir daugeliu atvejų tie rašytojai yra teisūs - teisūs dėl tų, kurie atsisako karinės tarnybos sunkumų, bet neatsisako vyriausybės teikiamų privalumų.

Tačiau jie nėra teisūs paties nesipriešinimo principo atžvilgiu. Museras įrodo, jog nesipriešinimo priesakas krikščioniui yra privalomas, nes Kristus jį aiš­ kiai ir nedviprasmiškai davė kiekvienam tikinčiajam.

Jam ir asmeniniais reikalais nevalia kreiptis į valdžios institucijas, policiją ar teismą. Toliau knygoje nagrinėjamas Senojo ir Naujojo Testamento santykis, vyriausybės svarba tiems žmo­ nėms, kurie nėra krikščionys, pateikiamos ir paneigia­ mos pastabos nesipriešinimo mokymui. Dvasia, kurioje gyvena, leidžia jiems jaustis patenkin­ tiems ir laimingiems bet kurioje padėtyje. Jei pasaulis nenori palikti jų ramybėje, jie pasitrauks kitur, kadangi yra klajūnai žemėje, neturį pastovios gyvenamosios vie­ tos.

Yra žmonių - šimtai tūkstančių kvakerių, menoni- tai, visi mūsų duchoborai, molokanai bei asmenys, ne­ 40 priklausantys jokioms konkrečioms sektoms, - kurie mano, jog prievarta, o kartu ir karo prievolė, nesude­ rinamos su krikščionybe, ir todėl kasmet Rusijoje keli šauktiniai, remdamiesi religiniais įsitikinimais, atsisako karinės tarnybos.

Kaipgi elgiasi vyriausybė? Atleidžia juos?