Pasirodymai svorio metimas macon ga.

Galima sudaryti komandą iš vidutiniokų ir išmokyti tinkamai bendrauti jie padarys tai, ko jokia super­ žvaigždė niekada nesugebėtų. Be to, kadaise jis ėjo Luizianos didmenininkų asociacijos ir Greiter Baton Ružo uosto komisijos pirmininko pareigas. Kaip liudija data žurnalo publikacijos pabaigoje, romaną rašytojas baigė m. Bet jei atsisakai valgyti jų pyragą, sau įrodai, kad tavo nuomonė vis dar svarbi. Nelly motina ir senelis, apiplėšti ir apgauti Valkovskio, žūva; nelaimės ištiko Ihmenevų šeimą, kurią sugriovė ir sugėdino tas pats Valkovskis; žlugo Ivano Petrovičiaus asmeninis gyvenimas ir literatūriniai planai. Pagrindinis dalykas: purvinas, nešvarus, šlykštus, šlykštus!

Namo greičiau nenuvažiuosite, bet pasijusite geriau, nes sprendimą priėmėte patys. Jei sunku prisiversti atsakyti į gausybę nuobodžių elektroninių laiškų, apsispręskite susitvarkyti nors su vienu laišku pašto dėžutėje. Jei laukia nemalonus pokalbis su darbuotoju, nuspręskite, kur vyks susitikimas. Ruošiatės skambinti ir siūlyti pirkėjui produktą?

Pasirinkite, kurį klausimą užduosite pirmą. Motyvaciją galime sužadinti priimdami sprendimus, patvir­ tinančius, kad viskas mūsų rankose. Svarbūs ne tiek patys spren­ dimai, kiek kontrolės įtvirtinimo pojūtis.

Būtent apsisprendimas ir stumia mus į priekį. Delgado eksperimento dalyviai troško kuo ilgiau žaisti, nes jiems atrodė, kad viskas priklauso tik nuo jų- Vis dėlto motyvuoti save ar kitus nėra taip paprasta. Tiesą sa­ kant, neretai paprasto sprendimo nepakanka. Kartais, norint save paskatinti ką nors daryti, tenka pasistengti labiau. IV Ericui Quintanillai suraičius parašą specialiame blanke ir oficialiai tapus JAV laivyno jūrų pėstininku, verbuotojas paspaudė jam ranką, pažvelgė pasirodymai svorio metimas macon ga akis ir pagyrė teisingai pasirinkus.

Vai­ kinas norėjo, kad žodžiai skambėtų drąsiai ir ryžtingai, bet balsas virptelėjo, o delnas buvo šlaputėlis nuo prakaito, tad paspaudę rankas abu vyrai nusibraukė delnus į kelnes. Quintanillai buvo dvidešimt treji. Prieš penkerius metus mažame miestelyje, valanda kelio į pietus nuo Čikagos, jis baigė vidurinę.

• Kaip numesti svorį po nesėkmingų bandymų
• Svorio netekimas ispanija
• Оба замолчали.

Vienu metu mąstė stoti į koledžą, bet neišmanė, nei ką studijuoti, nei ką veikti, paskui, tiesą sakant, Ericas išvis jautėsi pasimetęs. Todėl įstojo į vietinį bendruomenės koledžą ir įgijo dvi­ mečio mokslo bendrųjų studijų baigimo diplomą.

Vaikinas tikėjosi, kad diplomas padės gauti darbą mobiliųjų telefonų parduotuvėje prekybos centre. Be to, kartais vairuodavo ledų autobusiuką, kai nuo­ latinis vairuotojas sirgdavo ar atostogaudavo. Tikrai ne taip įsivaizdavo savo gyvenimą. Tikėjosi ir laukė ko nors geresnio. Nusprendė pasipiršti merginai, su kuria draugavo nuo vidurinės mokyklos laikų. Vestuvės buvo nuostabios, bet šurmuliui nurimus Quintanillai vėl teko pažvelgti į akis kasdienybei.

Žmona pastojo. Vaikinas dar kartelį pamėgino įsidarbinti mobiliųjų telefonų par­ duotuvėje ir buvo pakviestas pokalbiui. Prieš susitikdamas su darb­ daviu visą vakarą repetavo su žmona. Tiesiog papasakok, kas tave žavi. Tai buvo tiesa. Jis tikrai nežinojo. Po kelių savaičių Quintanilla kviestiniame vakarėlyje susitiko su vienu mokyklos laikų draugu, kuris buvo ką tik grįžęs iš bazinių mokymų.

Vaikinas atrodė palengvėjęs bene dešimčia kilogramų, su pūpsančiais raumenimis ir naujai įgytu pasitikėjimo jausmu. Jis visą vakarą švaistėsi juokeliais ir kibino merginas. Žmonai mintis nepatiko, mamai taip pat, bet Quintanilla ne­ žinojo, ko daugiau griebtis. Po penkių mėnesių vidury nakties jis atvyko į San Diego jūrų pėstininkų korpuso priėmimo skyrių.

Kartu su dar astuoniais jau­ nuoliais droviai įslinko į kabinetą, kur jam nuskuto galvą, nustatė kraujo grupę, vietoj civilinių drabužių išdavė pasirodymai svorio metimas macon ga ir išleido į naują gyvenimą. Anksčiau jūrų pėstininkų rengimo programoje daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kad padykę paaugliai virstų discipli­ nuotais kariais.

Krulakui buvo suteiktas aukščiausias komendanto laipsnis. Krulakas buvo įsitikinęs, kad bazinius mokymus būtina tobulinti. Tie vaikinai niekada nežaidė jokioje sporto komandoje, neturėjo tikro darbo, jie iš viso niekada nieko nedarė. Netgi nega­ lėjo pasakyti, ko siekia. Visą gyvenimą jie tik vykdė nurodymus. Jūrų pėstininkai skiriasi nuo kareivių ir jūreivių jie patys didžiuodamiesi tai patvir­ tins.

Krulakas, - mums reikia labai iniciatyvių žmonių. Jiems terūpėjo atitikti minimalius reikalavimus. Tai lyg dirbti su krūva šlapių mazgočių. Jūrų pėstininkas negali būti mazgotė.

Kiti personažai

Krulakas pradėjo gilintis į savimotyvacijos tyrimus. Jį ypač sudomino vienas prieš kelerius metus korpuse atliktas tyrimas. Jo duomenimis, geriausi jūrų pėstininkai yra žmonės, turintys vadi­ namąjį stiprų vidinį kontrolės lokusą - įsitikinimą, kad priimdami sprendimus jie patys lemia savo likimą.

Nuo XX a. Mokslininkai atskleidė, kad vidinį kontrolės lokusą turintys žmonės atsakomybę už savo sėkmę ar nesėkmę prisiima patys, o ne suverčia nuo jų nepriklau­ sančioms jėgoms. Pavyzdžiui, stiprų vidinį kontrolės lokusą tu­ rintis mokinys manys, kad gavo gerą pažymį, nes sunkiai dirbo, o ne todėl, kad gimė protingas. Pardavėjas su vidiniu kontrolės lokusu dėl neįvykusio sandorio kaltins save ir sakys, kad per mažai stengėsi, bet nesiskųs, kad pritrūko sėkmės.

Žmonės su vidiniu kontrolės lokusu įprastai daugiau uždirba, turi platesnį draugų ratą, rečiau pasirodymai svorio metimas macon ga, daugiau pasiekia darbe ir yra labiau patenkinti karjera. Tyrimai rodo, kad kontrolės lokusą galima veikti pasitelkus specialius mokymus ir grįžtamąjį ryšį. Jie turėjo at­ likti kelias sudėtingas užduotis. Tokie žodžiai sustiprino vaikų įsitikinimą, kad jie patys kontroliuoja savo gy­ venimą ir aplinką.

Kitiems mokiniams taip pat buvo pasakyta, kad jie gavo gerus įvertinimus. Daugelis penktokų netiki, kad gali patys veikti savo sumanumą. Dažniausiai vaikai mano, kad protas yra įgimta savybė, taigi sakydami vaikams, kad jie protingi, sustipriname jų įsitikinimą, kad sėkmę arba nesėkmę lemia nuo jų nepriklausantys veiksniai.

Vėliau mokiniams buvo duotos dar trys įvairaus sudėtingumo užduotys. Už sumanumą pagirti mokiniai —tai yra tie, kurie prieš tai buvo paskatinti manyti, kad nieko negali pakeisti, - antrame ty­ rimo etape gerokai dažniau rinkosi lengvesnes užduotis, nors ir buvo giriami už sumanumą. Šios grupės tiriamieji turėjo mažiau motyvacijos stengtis.

Vėliau jie sakė, kad eksperimentas jiems ne­ labai patiko. Už sunkų darbą pagirti vaikai - tai yra tie, kurie prieš tai buvo skatinami patys nuspręsti, kokia bus jų patirtis, - rinkosi sun­ kesnes užduotis.

Jie užtruko ilgiau ir gavo geresnius įvertinimus. Vėliau šios grupės vaikai tvirtino puikiai praleidę laiką. Bet kai kurių žmonių norą apsispręsti prislopina aplinka, kurioje jie auga, ir įgyta patirtis, taigi jie pamiršta, kad pasirodymai svorio metimas macon ga patys stipriai paveikti savo gyvenimą.

Kuo tas jausmas stipresnis, tuo geriau žmogus geba kontroliuoti savo gyvenimą. Krulakui šie tyrimai padėjo išsiaiškinti, kaip mokyti nau­ jokus savimotyvacijos.

Jei pavyks pakeisti bazinius mokymus ir pri­ versti naujokus prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, ilgainiui tas impulsas gali tapti automatinis, bent taip tikėjosi komendantas. Krulakas, - esmė ta, kad kelis kartus pajutę, ką reiškia paimti kontrolę į savo rankas, naujokai supranta, koks tai geras jausmas.

Jei toks gimei, vadinasi, tai nepriklauso nuo tavo valios, - pa­ žymi C. Krulakas, - užuot šitaip sakę, aiškiname, kad būti lyderiu galima išmokti ir tai bus tavo pastangų rezultatas. Skatiname nau­ jokus patirti jaudulį, kuris apima paėmus kontrolę į savo rankas ir pradėjus vadovauti. Kai jie prie to pripranta, jau būna užkibę. Quintanilla mokytis šių dalykų pradėjo tik atvykęs. Iš pra­ džių teko ilgas valandas marširuoti, daryti begalę atsispaudimų ir pritūpimų bei nuobodžiai surinkti ir išrinkti ginklą.

Vis dėlto Quintanilla ne tik atliko pratimus, bet ir nuolat atsidurdavo situacijose, kai jam pačiam tekdavo priimti sprendimą ir imti va­ džias į rankas. Pavyzdžiui, ketvirtą mokymų savaitę Quintanillos būriui buvo liepta išvalyti prišnerkštą valgyklą. Naujokai neturėjo žalio supra­ timo, kaip tai padaryti. Jie nežinojo, kur yra valymo priemonės ir kaip veikia pramoninė indaplovė. Kariai neseniai buvo baigę pie­ tauti, o naujokai neišmanė, ką daryti su maisto likučiais —surinkti ar tiesiog išmesti.

Jei kuris iš būrio prisiartindavo prie instrukto­ riaus paklausti patarimo, tas tik perverdavo rūsčiu žvilgsniu.

Uploaded by

Taigi būrys pats ėmėsi iniciatyvos. Į šiukšlių kibirą suvertė bulvių salotas, nesuvalgytus mėsainius sudėjo į šaldytuvą, į indaplovę įpylė tiek ploviklio, kad grindis netrukus užliejo pamuilės. Valgykla buvo sutvarkyta per tris su puse valandos, įskaitant laiką, kurį teko skirti muilino vandens šluostymui. Naujokai per klaidą išmetė valgyti tinkamą maistą, netyčia išjungė ledų gaminimo aparatą ir sugebėjo kažkur nukišti du tuzinus šakučių.

Tačiau kai darbai buvo baigti, rikiuotės ir kovinės parengties instruktorius priėjo prie mažiausio ir droviausio būrio nario ir pasakė, kaip puikiai tasai pasirodė, kai teko apsispręsti, kur sudėti kečupą. Iš tiesų tai nebuvo labai su­ dėtinga. Virtuvėje kabėjo didelė lentyna, ant kurios rikiavosi ilga butelių su kečupu eilė. Jei esi sportininkas, tikrai nesveikinsiu, kad greitai bėgai.

Už sparčiai įveiktą nuotolį giriami tik paliegę vaikinai. Tik drovuo- pasirodymai svorio metimas macon ga pastebimi ir pasveikinami, kai imasi lyderio vaidmens.

Giriame Motyvacija I 37 žmones, kai jie imasi sunkiai įveikiamos užduoties. Tada jie patiki, kad gali tai padaryti. Krulako reformuotų bazinių mokymų ak­ centas buvo lemiamas išbandymas, karinės bazės naujokų rengimo stovyklą vainikuojantis nepaprastai sunkus trijų dienų iššūkis. Quintanilla siaubingai jo bijojo. Su kambario draugais ne kartą naktimis šnabždėjosi apie laukiantį žygį - apie jį sklido įvairūs gandai ir beprotiškos spėlionės.

Vieni tvirtino, kad praėjusiais me­ tais vienas naujokas išbandymo metu neteko kojos. Quintanillai lemiamas žygis prasidėjo antradienio rytą. Būrys buvo pažadintas antrą nakties - liepta pasiruošti žygiuoti, šliaužti ir lipti - įveikti 80 kilometrų ilgio kliūčių ruožą.

Penkiasdešimt keturioms valandoms buvo skirti tik du maisto daviniai. Be to, ge­ riausiu atveju jie galėjo tikėtis numigti porą valandų. Neatmestina traumų tikimybė. Pasakyta, kad bet kuris sustojęs ar pernelyg atsi­ likęs bus išmestas iš korpuso. Išbandymui įpusėjus naujokams teko įveikti užduotį, pava­ dintą seržanto Timmermano tanku. Jei nors vienas paliečia kaip geriau deginti riebalus, grįžtat ir viską pasirodymai svorio metimas macon ga iš pradžių.

Jei įduboje užtrunkate ilgiau nei valandą, grįžtat ir viską pradedat iš pradžių. Privalote paklusti būrio vado įsakymams. Kartoju - negalite nė pajudėti negavę tie­ sioginio būrio vado įsakymo žodžiu. Privalote išgirsti komandą prieš ką nors darydami, antraip grįžtat ir viską pradedat iš pradžių. Vadas davė nurodymus ir būrys išsiskirstė dėti lentų virš įdubos.

Jie susispietė ant vienos lentos, kitą permetė į priekį. Nė vienam nepavyko išlaikyti pusiausvyros. Vaikinai vėl susirinko. Jis pasiūlė vienu metu stovėti ant dviejų lentų ir visiems kartu perkėlinėti jas virvėmis - kaip šliuožiant slidėmis. Kariai užsimaukšlino dujokaukes ir sustojo ant lentų su vadu prie­ šakyje.

Tačiau po dešimties minučių visi suprato, kad nieko nebus. Vieni lentą kėlė per greitai, kiti per toli stūmė lentas. Be to, visi buvo su dujokaukėmis, todėl negirdėjo vado komandų. Jie buvo per toli, kad apsisuktų, judant tokiu greičiu įdubai įveikti reikės kelių valandų.

Vaikinai pradėjo šaukti vienas kitam liautis ėjus. Motyvacija 39 Vadas liepė sustoti. Jis pasisuko į vyrą sau už nugaros. Vadas gūžtelėjo kairiu, paskui dešiniu petimi. Pagal vado judesių ritmą naujokas už jo su­ prato, kokiu greičiu kelti lentas. Bėda buvo tik ta, jie taip pažeidė vieną pagrindinių taisyklių - juk kariams aiškiai buvo pasakyta, kad jie negali imtis jokių veiksmų be žodinės vado komandos.

Это все равно что изучать иностранный язык. Сначала текст воспринимается как полная бессмыслица, но по мере постижения законов построения его структуры начинает появляться смысл.

Ta­ čiau su dujokaukėmis jie nieko negirdėjo. Kito kelio nebuvo. Vadas trūkčiojo pečiais ir mojavo rankomis šūkaudamas paliepimus. Iš pradžių niekas jo nesuprato, todėl jis iš visų plaučių ėmė skanduoti dainą, kurios jie mokėsi marširuodami.

Naujokas jam už nugaros girdėjo pakankamai gerai, kad suprastų dainą ir prisidėtų. Jo kai­ mynas darė tą patį. Pagaliau visas būrys ėmė sutartinai dainuoti, gūžčioti ir mojuoti. Būrys įveikė įdubą per dvidešimt aštuonias minutes. Žinojome, kad užsidėjus dujokaukes nieko nesigirdi. Vienintelis būdas pereiti lauką - rasti kitą išeitį.

Mėginame jiems parodyti, kad negalima aklai vykdyti įsakymų. Reikia stengtis viską kontroliuoti ir perprasti patiems. Naujokai parvirsta, niekas jiems nepadeda ir jie atsilieka. Per tą laiką jam pa­ vyko nusnūsti mažiau nei keturias valandas. Vaikino veidas nu­ tirpo, rankos perštėjo nusėtos pūslių ir įpjovimų, nes tempė statines su vandeniu per kliūtis. Visi buvo tokie išsekę, kad vos krutėjo tarsi sulėtintame filme ir labai lėtai stūmėsi į priekį. Jie susikibo rankomis, kad kildami ne- slysčiotų.

Prieš savaitę žmona jam pagimdė mergaitę - Zoey. Po gim­ dymo jam buvo leista penkias minutes pasikalbėti su ja telefonu. Tai buvo vienintelis ryšys su išoriniu pasauliu per beveik du mėne­ sius. Įveikęs išbandymą jis pamatys žmoną ir dukrytę. Todėl jie vienas kitam užduodavo tokius klausimus. Susiek sunkų ir nuobodų darbą su prasmingu sprendimu ir pajusi kylant motyvaciją. Saulei pasiekus riebalų deginimas tu vamzdis būrys pagaliau įkopė į paskutinę viršūnę ir nusvirduliavo į proskyną, kur plevėsavo vėliava.

Niekas netarė nė žodžio. Pagaliau kančios baigtos. Išbandymas įveiktas. Eidamas per rikiuotę instruktorius kiekvienam į rankas įteikė tarnybos regalijas - erelį, gaublį ir inkarą. Vaikinai oficialiai tapo jūrų pėstininkais. Visai ne taip. Tai mokymasis prisiversti daryti vieną ar kitą dalyką, kurio manai nepajėgsiąs atlikti. Iš tiesų tai labiau emoci­ niai mokymai. Pradedančiojo jūrų pėstininko atlyginimas siekia 17 JAV dolerių per metus.

Tačiau korpuso narių pasiten­ kinimo savo darbu rodiklis yra vienas aukščiausių. Korpuso ren­ giami mokymai, kuriuose kasmet dalyvauja bene keturiasdešimt tūkstančių naujokų, pakeitė milijonų jaunuolių gyvenimą, kurie, kaip Stacker 2 riebalų degintojų apžvalgos, neturėjo jokio supratimo, kaip save motyvuoti ir rasti ryžto, kurio reikia, kad pradėtum pats kontroliuoti savo gyvenimą.

Nuo tada, kai buvo įgyvendintos C. Krulako reformos, naujokų, norinčių likti tarnauti, skaičius ir naujų jūrų pėstininkų rezultatai pagerėjo daugiau nei 20 procentų.

Apklausos rodo, kad naujoko vidutinis vidinis kontrolės lokusas per bazinius mokymus31 gerokai išauga. Delgado atlikti bandymai atskleidė, kas yra mo­ tyvacija. Jūrų pėstininkai papildė šias įžvalgas ir padėjo suprasti, kaip skatinti tuos, kurie nepratę kam nors ryžtis: suteikus galimybę pajusti kontrolę ir įpratinus priimti sprendimus, galima išugdyti valią. Išmokę ir įpratę savarankiškai priimti sprendimus žmonės savaime tampa motyvuoti. Be to, norėdami lengviau išmokti savimotyvacijos, savo pasi­ rinkimą turime suvokti ne tik kaip kontrolės išraišką, bet ir kaip savo vertybių bei tikslų patvirtinimą.

Šios įžvalgos reikšmingumą patvirtina keli tyrimai, XX a. Tyrėjai siekė išsiaiškinti, kodėl kai kurie senoliai tokiose namuose jaučiasi puikiai, o kitų fizinė ir psichologinė būklė sparčiai prastėja. Kai kurie tyrėjai tokius gyventojus vadino maištininkais, nes daugybė jų sprendimų pasireiškė nedideliu maištu prieš galiojančią tvarką. Pavyzdžiui, keli senoliai Santa Fė senelių slaugos namuose sėdę valgyti kaskart keisdavosi patiekalais, kad kiekvienas gautų tai, ko nori, o ne ką jiems parinko kiti.

Vienas slaugos namų gyven­ tojas papasakojo tyrėjui, kad visada atiduoda pyragą kitam - nors pyragus mėgsta, bet mieliau suvalgo antrą patiekalą, kurį pats pa­ sirenka. Grupė senelių slaugos namų gyventojų Liti Roke pažeidinėjo administracijos taisykles - perstumdydavo baldus pagal savo skonį, kad kambariai būtų jaukesni. Dauguma baldų buvo pritvirtinti prie sienų, todėl norėdami perstumti tualetinius staliukus senoliai darbavosi laužtuvais, kuriuos pasiėmė iš įrankių spintos.

Dėl tokių veiksmų administracija sušaukė susirinkimą, kuriame paprašė sa­ varankiškai interjero nekeisti - jei gyventojams reikia pagalbos, ją gali suteikti darbuotojai. Slaugos namų gyventojai pranešė admi­ nistratoriui, kad jiems nereikia jokios pagalbos ar leidimų ir jie darys tai, ką, po velnių, norės. Tokie nedideli atviro nepaklusnumo aktai bendrame kon­ tekste didelės reikšmės neturėjo, bet jų psichologinis poveikis buvo labai stiprus, nes tokia veikla užsiimantys senoliai maištavimą su­ vokė kaip įrodymą, kad jie vis dar patys kontroliuoja savo gyve­ nimą.

Ardomąja veikla užsiimantys senukai vaikščiojo vidutiniškai dvigubai ilgiau už anaboliniai riebalų nuostolių papildai globos namų gyventojus.

Ir valgė maž­ daug trečdaliu daugiau. Jie stropiau laikėsi gydytojų nurodymų, gėrė paskirtus vaistus, lankėsi sporto salėje ir bendravo su šeima ir draugais. Į globos namus šie žmonės atvyko turėdami ne mažiau Motyvacija I 43 sveikatos sutrikimų nei kiti jų bendraamžiai, tačiau čia patekę gy­ veno ilgiau, jautėsi laimingesni ir buvo kur kas fiziškai ir protiškai aktyvesni.

Arba gali tiesiog pa­ siduoti, nieko nebesitikėti ir laukti mirties, - teigia Minesotos universiteto gerontologė Rosalie Kane, - iš tiesų nesvarbu, valgai pyragą ar ne. Bet jei atsisakai valgyti jų pyragą, sau įrodai, kad tavo nuomonė vis dar svarbi. Pasirodymai svorio metimas macon ga ir Quintanillos būrys, per iš­ bandymą iš dalies nepaklusęs įsakymui ir nusprendęs savaip inter­ pretuoti taisykles, įveikė įdubą.

Taigi motyvaciją labiausiai didina pasirinkimas arba spren­ dimai, kurie, pirma: įtikina, kad viską kontroliuojame, antra, su­ teikia veiksmams daugiau prasmės. Sprendimas įkopti į kalną gali tapti meilės dukteriai išraiška. Pasiryžimas senelių globos namuose surengti maištą gali įrodyti, kad vis dar esi gyvas.

Vidinis kontrolės lokusas atsiranda, kai išsiugdome psichologinį įprotį nuobodžius darbus paversti prasmingu pasirinkimu, kai įrodome, kad patys esame savo gyvenimo šeimininkai. Quintanilla baigė mokymus naujokų rengimo stovykloje ir dar trejus metus tarnavo korpuse. Vėliau atsistaty­ dino. Pagaliau jautėsi pasirengęs tikram gyvenimui. Rado kitą darbą, bet jam labai trūko susitelkimo ir draugiškumo jausmo, kurį patyrė tarnaudamas. Atrodė, kad civiliniame gyvenime nė vienas kolega nesistengia ko nors siekti.

Todėl m. Quinta­ nilla grįžo į kariuomenę. Nuo gimimo ji sirgo albinizmu - jos organizme trūko melanino gamybai reikalingo pasirodymai svorio metimas macon ga fermento, todėl odoje, plaukuose ir akyse nebuvo pigmento ir moteris prastai matė. Tei­ siškai ji buvo laikoma akla ir skaityti galėjo tik prisikišusi tekstą prie pat veido ir pro didinamąjį stiklą.

Tačiau Viola atsisakė išeiti iš klasės, kur buvo jos draugai. Ji sėdėjo klasėje tol, kol administracija nusileido. Baigusi vidurinę mergina įstojo į Luizianos valstybinį universitetą ir pareiškė universiteto vadovams, jog tikisi juos surasiant žmogų, kuris jai garsiai skaitys vadovėlius. Universitetas sutiko. Robertas mėgino įkalbėti ir Violą išeiti iš universiteto. Ji mandagiai atsisakė ir netrukus jau turėjo diplomą. Netrukus vienas po kito gimė šeši vaikai ir kol Robertas kūrė verslo imperiją, Viola tvarkėsi namuose.

Ji rengė rytinius susirin­ kimus ir braižė diagramas, nurodydama, ką kiekvienas vaikas privalo nuveikti per dieną. Penktadieniais jie turėdavo išdėstyti savo tikslus ateinančiai pasirodymai svorio metimas macon ga. Todėl jai buvo ypač sunku, kai tėtis pasi­ keitė. Samdė slauges, kurios padėdavo jam mankš­ tintis, kartu su Roberto broliu sudarė komitetą prižiūrėti, o vėliau ir parduoti, Roberto verslą. Tačiau po kurio laiko moteris nuleido rankas. Ji tekėjo u i bonvivano - vyro, kuris tiesiog virte virė gy­ venimu.

Su juo net iki parduotuvės buvo sunku nueiti, nes jis norėdavo pasikalbėti su visais, kuriuos kūno valymo priemonės numesti svorio pakeliui. Dabar Robertas kiaurą dieną ramiai kiauksojo priešais televizorių. Viola jautėsi labai nelaiminga. Aš gaminu jam maistą ir iš esmės esu jo slaugytoja.

Manau, galiu būti vadinama jo slaugytoja. Vėliau supyko. Tada apsikrovė darbais - jei Robertas pats nerodo jokio pilvo riebalų nuostolių programa susigrąžinti gyve­ nimą, tada ji privers Robertą vėl judėti į priekį.

Viola pamėgino jį įtraukti į kokią nors veiklą. Pradėdavo nuo nenutrūkstamo klau­ simų srauto. Gamindama pietus, užpildavo vyrą pasirinkimo gali­ mybėmis. Sumuštinį ar sriubos? Salotų ar pomidorų? Kumpio ar kalakutienos? Gal majonezo? Vandens ar sulčių? Iš pradžių ji tai darė be jokio konkretaus tikslo. Tiesiog nežinojo, ko griebtis, ir norėjo priversti vyrą prabilti. Tačiau po kelių tokio priekabiavimo mėnesių Viola pastebėjo, kad spaudžiamo priimti sprendimus Roberto kiautas ima vertis. Vyras su ja net pajuokaudavo arba papasakodavo apie televizijos laidą.

Vieną vakarą Viola jį privertė priimti daugybę sprendimų dėl to, ką valgys, prie kurio stalo sėdės ir kokios muzikos klausysis. Jis nerūpestingai plepėjo ir ki­ keno prisiminęs, kaip mėgino išlaužti lango rėmą. Pirmą kartą po daugelio metų Viola vėl išgirdo jį juokiantis. Valandėlę pasidingojo, kad grįžo senasis Robertas. Paskui jis vėl įbedė žvilgsnį į televizorių ir nutilo.

Viola nepasidavė ir netrukus senoji Roberto asmenybė pasiro­ dydavo vis dažniau. Žmona sveikindavo, girdavo ir apdovanodavo jį kaskart, kai jis nors akimirkai tapdavo panašus į senąjį Robertą. Kai praėjus septyneriems metams po kelionės į Pietų Ameriką Ro­ bertas atvyko kasmetinės apžiūros pas neurologą iš Naujojo Or­ leano R.

Strubą, šis iškart pastebėjo pokyčius. Pacientas turėjo savo nuomonę dėl to, kokiu keliu jiems derėtų važiuoti namo. Bendraujant su kitais žmo­ nėmis tai būtų atrodę visai normalu, tačiau šiuo atveju regėjosi, kad vyro galvoje kažkas vėl įjungė šviesą.

Labiau ti­ kėtina, kad jų apatiją sukelia emocinis sutrikimas. Vienas iš da­ lykų, kurį pastebėjo prancūzų tyrėjas M. Habibas, kad visiems jo tiriamiesiems būdingas neįprastas emocijų atskyrimas. Viena apa­ tiška moteris jam pasakojo beveik nereagavusi į tėvo mirtį. Kitas vyras aiškino, kad nuo tada, kai jį užvaldė pasyvumas, nejaučiąs jokio poreikio apkabinti žmoną ir vaikus. Kai M. Habibas paci­ entų klausė, ar jie liūdi dėl pasikeitusio gyvenimo, jie atsakydavo neigiamai. Jie tiesiog nieko nejautė.

Habibo pacientų patirtos dryžuotojo kūno traumos neleido jausti pasitenkinimo, kurį mums teikia kontrolės jausmas. Jų motyvacija nuslopo, nes jie pamiršo, kaip gera pačiam priimti sprendimus.

Kita vertus, kai kurie žmonės taip ir nesužino, ką reiškia būti nepriklausomam, nes užauga aplin­ koje, kur nėra daug galimybių rinktis arba, tarkim, perkelti į senelių slaugos namus, tiesiog pamiršta, kaip malonu būti savarankiškam. Ši teorija atskleidžia, kaip galime padėti sau ir kitiems stiprinti vidinį kontrolės lokusą. Turime skatinti iniciatyvą, sveikinti, kai žmogus turi savimotyvacijos, ir džiaugtis vaiko pastangomis val­ gyti pačiam. Reikia džiaugtis, kad vaikas nelinkęs paklusti, ne­ paiso kitų nuomonės ir yra užsispyręs, pasirodymai svorio metimas macon ga mokinį, kuris išmoksta apeiti taisykles, apdovanoti.

Žinoma, teoriškai tai lengviau nei įgyvendinti praktiškai. Visi pritaria, kad savimotyvacija yra gerai, bet džiaugsmas baigiasi, kai pyplys sugalvoja pats apsiauti, pagyvenęs pacientas imasi plėšti spintelę nuo sienos arba paauglys laužo taisykles.

Tačiau būtent taip stiprėja vidinis kontrolės lokusas. Būtent taip protas išmoksta ir prisimena, kaip gera kontroliuoti. Jei nebūsime ryžtingi ir nepri­ klausomi, jei emociškai savęs neapdovanosime už maištingą užsis­ pyrimą, mūsų gebėjimas save motyvuoti gali dingti. Maža to, turime sau įrodyti, kad mūsų sprendimai prasmingi. Kodėl norime atsiplėšti nuo televizoriaus ekrano? Kodėl taip svarbu atsakyti į elektroninį laišką ar padėti bendradarbiui, kurio prašymas lyg ir nereikšmingas?

Savimotyvacija sustiprėja būtent tada, kai suvokiame, kad atsakyti į elektroninį laišką ar padėti kolegai savaime nėra pasirodymai svorio metimas macon ga svarbu. Tačiau maži darbeliai yra didesnio pro­ jekto, kuriuo tikime ir kurį nusprendėme įgyvendinti, dalis. Kitaip tariant, savimotyvacija - tai mūsų pasirinkimas ko nors imtis, nes ta veikla yra kažko didesnio ir emociškai svarbesnio palyginti su užduotimi, kurią būtina atlikti dabar dalis.

Liga ją kamavo dvejus metus. Robertas nuolat buvo šalia, padėdavo susi­ ruošti rytą, vakare primindavo išgerti vaistus. Jis kaskart žmonai užduodavo įvairius klausimus, kad ją prablaškytų ir neleistų gal­ voti apie skausmą; maitino, pasirodymai svorio metimas macon ga moteris nebegalėjo valgyti pati.

Kai galiausiai Viola pasimirė, Robertas kelias dienas sėdėjo prie tuščios lovos. Vaikai nerimavo, kad tėvas vėl taps apatiškas, ir pasiūlė apsi­ lankyti pas neurologą Naujajame Orleane. Gal gydytojas patars, ką daryti, kad Roberto vėl neužvaldytų apatija.

Robertas nesutiko. Namuose jis užsidarė ne dėl apatijos. Jam tiesiog reikėjo laiko pagalvoti apie šešiasdešimt dvejus metus tru­ kusią santuoką. Viola padėjo Robertui susikurti gyvenimą, o kai viskas sugriuvo, ji pastūmėjo vyrą vėl stotis ant kojų. Jis tiesiog norėjo pagerbti jos atminimą kuriam laikui sustodamas, taip pa­ aiškino vaikams. Po savaitės Robertas pagaliau išėjo iš namų ir nuvyko pas vaikus vėlyvų pusryčių. Vėliau jis padėjo prižiūrėti anūkus.

Robertas mirė po dvejų metų, aisiais. Kaip pažy­ mima nekrologe, jis buvo aktyvus iki pat mirties. Ji buvo ką tik baigusi Taftso universitetą, ten įgijo matematikos ir ekonomikos bakalauro laipsnį. Anksčiau mergina kurį laiką dirbo konsultacinėje firmoje, bet jai ten nepatiko. Tada Julia įsidarbino dviejų Harvardo profesorių pa­ galbininke atliekant tyrimus - tai buvo smagus, bet trumpalaikis darbelis.

O gal imtis dėstymo? Arba dirbti technologijų startuolyje? Todėl nusprendė plaukti pasroviui ir nepriimti jokių spren­ dimų - Julia pateikė paraiškas į kelias verslo mokyklas ir m. Netrukus atvyko į Niu Heiveną susipažinti su bendramoks­ liais, kaip ir visi pirmakursiai buvo paskirta į vieną studijų grupių.

Studijų grupės yra daugelyje verslo magistrų programų - taip studentai mokosi dirbti komandoje. Tiesą sakant, grupė buvo ne tokia jau ir įvairialypė. Du jos nariai, kaip ir Julia, buvo dirbę vadybos konsultantais.

Dar vienas dirbo startuolyje. Jie visi buvo protingi, smalsūs ir mėgs­ tantys bendrauti. Mergina tikėjosi, kad pasirodymai svorio metimas macon ga tiek bendro jie greitai užmegs ryšį. Visi norėjo pasirodyti lyderiais, todėl, kai dėstytojai skirdavo kokią užduotį, prasidėdavo subtili kova dėl lyderio pozicijos. Gal dėl to, kad jaučiausi labai nesaugi, būdama su jais nuolat baiminausi suklysti, - prisiminė Julia.

Kažkas užsiminė, kad buriasi grupelė, norinti dalyvauti praktinių verslo atvejų analizės konkurse, kur verslo mokyklos studentai siūlė novatoriškas idėjas realioms verslo problemoms spręsti. Komandos gaudavo konkretų atvejį, kelias savaites rašydavo verslo planą ir pateikdavo jį aukš­ čiausios grandies vadovams ir profesoriams, kurie išrinkdavo lai­ mėtoją.

Tokius konkursus finansavo įmonės ir laimėtojams būdavo skiriami piniginiai prizai, be to, kartais dalyviams būdavo pasiū­ loma darbo vieta.

Julia užsiregistravo. Jeilyje varžėsi apie tuziną atvejo analizės konkurso komandų. Prie tos, į kurią pateko Julia, priklausė buvęs karininkas, idėjų kalvės tyrėjas, ne pelno organizacijos, kuri veikė sveikatos ugdymo srityje, direktorius ir pabėgėlių programos vadovas.

Kitaip negu studijų grupėje, visų patirtis buvo labai skirtinga. Tačiau nuo pat pradžių grupės nariai susidraugavo. Riebalų degintojas mega 30 harga, gavusi naują užduotį, komanda susirinkdavo bibliotekoje ir pasinerdavo į darbą - jie valandų valandas generuodavo idėjas, skirstė pareigas ir dalijosi rašto užduotis.

Grupė rinkdavosi dažnai. Aš siūliau par­ duotuvėje pastatyti miego kapsules, kiti sakė, kad ten turėtų būti žaidimų kambarys, dar buvo idėja dėl drabužių mainų.

Turėjome daugybę beprotiškų minčių. Julios studijų grupė, vykdydama užduotį, taip pat dalyvavo generuojant idėjas. Tai ir buvo kvaila mintis. Bet mano atvejo analizės ko­ mandai ji patiko. Mums patiko visos mūsų beprotiškos mintys. Va­ landą laužėme galvas, kaip miego kapsulės galėtų padėti užsidirbti, parduodant, pavyzdžiui, ausų kištukus.

Grupės nariai kelias savaites tyrinėjo kainodaros modelius ir bendravo su įrangos gamintojais. Jie laimėjo konkursą ir sporto salė buvo įrengta. Tais metais Julios atvejo analizės komanda visą mėnesį aiškinosi, kaip išplėsti nedidelių parduotuvių, prekiaujančių eko­ logiškomis prekėmis, tinklą Šiaurės Karolinoje.

Jaunuo­ liai užėmė pirmą vietą šalyje. Atvejo analizės komanda išaugo, nes prie jos pageidavo prisidėti ir kiti studentai. Grupės branduolys iš penkių narių, įskaitant Julią, liko stabilus pasirodymai svorio metimas macon ga studijų Jeilyje pabaigos4. Šiandien šie žmonės yra jos artimiausi draugai.

Grupės nariai da­ lyvauja vienas kito vestuvėse, apsilanko keliaudami, bendrauja te­ lefonu, klausia patarimo dėl karjeros ir dalijasi laimėjimais darbe. Julia visuomet stebėjosi, kodėl tos dvi grupės buvo tokios skirtingos. Tačiau iš esmės abi grupes sudarė pa­ našūs žmonės - visi buvo protingi ir už pasirodymai svorio metimas macon ga ribų elgėsi labai draugiškai.

Sunku paaiškinti, kodėl studijų grupėje atmosfera buvo labai konkurencinga, o atvejo analizės komandoje tvyrojo ramybė. Skyrius padėdavo apsispręsti priimant žmones į darbą ir juos atleidžiant, analitikai pateikdavo įžvalgų dėl to, ką derėtų paaukštinti, o kas karjeros laiptais pakilo galbūt per greitai. Skyriui pa­ vyko' įtikinti vadovybę pailginti mokamas motinystės atostogas nuo dvylikos iki aštuoniolikos savaičių, nes kompiuteriniai mo­ deliai rodė, kad tai 50 procentų sumažins neseniai pagimdžiusių moterų išėjimo iš darbo rodiklį.

Pirmą kartą su mokslu, tyrinėjančiu našumo didinimą, susidūriau m.

Žmonių analitikai buvo įsitikinę, kad, turint pakankamai duomenų, galima išspręsti bet kokį su elgsena susijusį galvosūkį. Čia ir toliau - vert. Komandos I 55 ir kaip galima padėti žmonėms tobulėti. Dubey su kolegomis norėjo išsiaiškinti, kaip sukurti tobulą komandą.

Julia tapo viena iš projekto tyrėjų. Vieni mokslininkai nustatė, kad geriausiai komandos veikia, kai jų narių ekstraversijos ir intraversijos lygis panašus, kiti, kad svarbiausia yra asmenybių balansas. Tirta ir tai, kaip svarbu, kad komandos narių skonis ir pomėgiai būtų panašūs, dar kiti šlovino grupių įvairovę.

Kai kurie mokslininkai teigė, kad komandoms reikia žmonių, kuriems patinka bendradarbiauti, kiti tvirtino, kad grupėms geriau sekasi tada, kai jose juntama sveika konkurencija. Kitaip tariant, literatūroje galėjai rasti daugybę in­ formacijos, bet trūko aiškios sistemos.

Tarkim, kaip dažnai komandos nariai bendrauja laisvalaikiu ir kaip dalijasi užduotis. Jie nubraižė sudėtingas diagramas, kuriose pavaizdavo, kokioms grupėms kas priklauso, lygino jų statistinius duomenis su grupių, kurios contraindicaciones del te kūnas lieknas nustatytus tikslus.

Jie domėjosi, kiek ilgai grupės išsilaiko ir ar lyčių pusiausvyra turi reikšmę darbo našumui. Tačiau kad ir kaip tyrėjai dėliojo duomenis, rasti sąlyčio taškų jiems niekaip nepavyko. Nebuvo ir jokių įrodymų, patvirtinančių, kad grupės sandara kaip nors susijusi su jos sėkme. Kitų puikių rezultatų pasiekusių komandų žmonės laisvalaikiu beveik nebendravo.

Vienoms grupėms patiko stiprus vadovas. Kitos no­ rėjo, kad visi būtų daugiau ar mažiau lygūs. Ypač glumino, kad kartais dviejų komandų sudėtis būdavo beveik identiška, jų na­ riai priklausydavo ir vienai, ir kitai komandai, tačiau jų efekty­ vumas labai skyrėsi. Buvo pradėta antra mokslinio tyrimo dalis - tyrėjai susi­ telkė į vadinamąsias komandos normas. Normos - tai tradicijos, elgesio standartai ir nerašytos taisyklės, kurios lemia mūsų veiksmus.

Jei komanda pasiekia nebylų susitarimą, kad ver­ čiau vengti nesutarimų nei diskutuoti, tai tampa jos nuomonės gynimo norma. Visai kita norma įtvirtinama, jei komandoje su­ sikuria kultūra, kurioje skatinamos skirtingos nuomonės ir nieki­ namai žvelgiama į šablonišką mąstymą.

Kaip individai komandos nariai gali elgtis vienaip ar kitaip - jiems gali nepatikti valdžia arba būti daug mielesnis savarankiškas darbas, bet dažnai komandoje nusistovėjusios tam tikros normos yra svarbesnės už asmeninius pageidavimus ir skatina pagarbą komandai.

Jie pasirodymai svorio metimas macon ga, kad kai kuriose komandose įprasta vienam kitą pertraukinėti. Ki­ tose nariai skatinami kalbėti paeiliui. Kai kuriose švenčiami gimta­ dieniai ir kiekvienas susirinkimas pradedamas trumpu draugišku pokalbiu. Dar kitose einama tiesiai prie reikalo. Buvo komandų, kurių susirinkimuose ekstravertai prisitaikydavo prie santūraus kitų pasirodymai svorio metimas macon ga elgesio, o buvo ir tokių, kuriose intravertai išlįsdavo iš savo kiauto vos susirinkimui prasidėjus.

Duomenys bylojo, kad kai kurios normos nuolat koreliuoja su dideliu komandos našumu. Kitas inžinierius pasakojo, kad jo komandos vadovas prastai valdo emocijas. Nuolat panikuoja ir mėgina viską kontroliuoti. Vis dėlto daugiausia darbuotojai kalbėjo apie tai, kaip iz ja u ­ čiasi įvairiose komandose. Jeilio, Har­ vardo, Berklio, Oregono ir kitų universitetų psichologų tyrimų duo­ menimis, nuo normų priklauso, ar komandoje jaučiamės saugūs ar ne, suirzę ar pakylėti, motyvuoti ar suvaržyti.

Dirbti buvo lengva. Kartais vienos našiai dirbančios komandos normos priešta­ ravo kitos, lygiai taip pat gerai dirbančios13 komandos normoms.

Ar leisti visiems kalbėti tiek, kiek nori, o gal stiprus vadovas turi nutraukti nuo temos nutolusias diskusijas? Ar leisti atvirai nesutikti su kito komandos nario nuomone, o gal vengti konfliktų? Kokios normos svarbiausios? Tačiau duomenys rodė, kad ji klysta. Edmondson Studijavo organizacinę elgseną Harvardo uni­ versitete. Profesorius paprašė jos padėti atlikti tyrimą apie medikų klaidas, todėl, ieškodama temos disertacijai, Amy pradėjo lankytis pooperacinėse palatose, kalbėjosi su slaugytojomis ir vartė Bos­ tono ligoninių14 klaidų protokolus.

Priežiūros priemonės Kaip įvardyti žeminamųjų ir įžeidžiančių galvas. Pažeisti ir įžeisti komentarai. Fiodoras Michailovičius savo pirmąjį puikų darbą, nukreiptą į nelaimingų ir nuskriaustų žmonių likimą, paskyrė savo jaunesniajam broliui Michailui. Savo žinias galite patikrinti naudodami testą mūsų svetainėje.

Vienoje kardiologinio skyriaus palatoje ji pastebėjo, kad slaugytoja atsitiktinai pacientui padarė lašelinę su lidokainu, anestetiku, vietoj kraują skystinančio hepa­ rino.

Ortopediniame skyriuje pacientui vietoj aspirino buvo duotas amfetaminas. Todėl yra didelė galimybė, jog kas nors liks nepastebėta. Edmondson stebėtuose ligoninės skyriuose klaidų pasitaikydavo dažniau nei kitur.

Pavyzdžiui, ortopedijos skyriuje vidutiniškai būdavo klystama kartą per tris savaites, kar­ diologiniame - beveik kas antrą dieną. Be to, A. Edmondson iš­ siaiškino, kad įvairiuose skyriuose vyrauja labai skirtinga kultūra. Slaugytojos iš kardiologinio mėgdavo paplepėti ir elgdavosi nefor­ maliai. Jos nevengdavo koridoriuose paliežuvauti, ant sienų buvo pasikabinusios vaikų nuotraukas.

O ortopedijos skyriaus darbuo­ tojai elgėsi gerokai santūriau. Slaugos administratoriai dėvėjo verslo Edmondson sumanė patyrinėti įvairių komandų kultūras ir pažiūrėti, ar jos su­ sijusios su klaidų rodikliais.

Kartu su kolega ji parengė klausimyną, kuriuo siekė įvertinti komandų susitelkimą. Tyrėja paprašė slaugytojų apibūdinti, kaip dažnai jų komandų vadovai nustato aiškius tikslus, ar komandose atvirai aptariami konfliktai, ar vengiama įtemptų pokalbių. Ji įver­ tino skirtingų komandų pasitenkinimą, laimės pojūtį ir savimo- tyvaciją bei pasamdė tyrimo asistentą, kuris turėjo du mėnesius stebėti šiuos skyrius. Sky­ riuose, kur komandos buvo sutelkčiausios, pasitaikė kur kas dau­ giau klaidų.

Ji dar kartą patikrino duomenis. Tai atrodė nelogiška. Kodėl stiprios komandos dažniau klysta? Sutrikusi A. Edmondson nusprendė dar kartelį išnagrinėti visus slaugytojų atsakymus, palyginti juos su klaidų rodikliais ir ieškoti, kas galėtų paaiškinti tokius rezultatus.

Edmondson klausimyne buvo vienas klausimas, kuriame tiesiogiai teiraujamasi apie su klai­ domis susijusias asmenines rizikas. Pasirodė, kad dažniau klaidas daro ne stiprias komandas turintys skyriai, tiesiog stiprių komandų slaugytojos ne­ bijo dažniau pranešti apie klaidas. Duomenys rodė, kad viena kon­ kreti nuostata - ar žmonės baudžiami už apsirikimus - lėmė, ar jie buvo atviri ir pripažino savo klaidas. Tačiau ją ypač nustebino tai, kad kuo labiau ji gilinosi, tuo sudėtingesnė darėsi problema: teorija, kad stipriose komandose skatinama atvirai bendrauti, o silpnose toks bendravimas nepageidaujamas, nepasitvirtino.

Iš tiesų, nors kai kuriose stipriose komandose žmonės buvo skatinami pripažinti savo klaidas, kitose, ne mažiau stipriose komandose, kalbėti apie tai, ką padarė negerai, slaugytojoms buvo nelengva. Skirtumą lėmė ne komandos sutelktumas, o kiekvienoje jų įsigalėjusi kultūra.

Edmondson asistentui. Vis dėlto šio skyriaus komandos susitelkimo vertinimas buvo labai aukštas. Tame skyriuje slaugos administratorė dažniausiai dėvėjo dalykinius kostiumėlius, o ką nors kritikuodama tai pasirodymai svorio metimas macon ga labai taktiškai ir kitiems negirdint. Edmondson pasi­ rodė, kad komandos nariai nuoširdžiai mėgsta ir gerbia vienas kitą. Tačiau jie taip pat pripažino, kad dėl skyriuje įsigalėjusios kultūros kartais sunku prisipažinti klydus.

Taigi klaidų rodiklį lėmė ne komandos stiprumas, o viena konkreti nuostata. Pradėjusi rašyti disertaciją A. Edmondson lankėsi technolo­ gijų bendrovėse ir gamyklose, kur klausinėjo apie įvairias nerašytas taisykles, turinčias įtakos komandos narių elgesiui.

Tokiose komandose vyravo entuziazmo ir palaikymo nuostatos, pasirodymai svorio metimas macon ga darbuotojai jautė galintys reikšti savo nuomonę ir rizikuoti. Ir užsidegimas, ir lojalumas yra teigiamos nuostatos. Insti­ tucijos vadovai nė nenumanė, kad jos turės tokią skirtingą įtaką žmonių elgesiui. Bet viskas yra būtent taip. Toje ligoninėje užsi­ degimo norma padėjo komandoms geriau dirbti, o lojalumas ma­ žino jų našumą.

Edmondson, - tačiau kartais iš pirmo žvilgsnio logiški jų sprendimai, tarkim, skatinimas subrandinti mintį prieš ją pateikiant, galiausiai pakenkia bendram komandos darbui. Edmondson išsiaiškino kelias normas, kurios buvo neatsiejamos nuo didesnio našumo. Pavyzdžiui, ge­ riausiose komandose lyderiai skatino žmones išsikalbėti; komandos nariai jautė galintys vienas kitam atskleisti savo silpnybes; žmonės sakydavo, kad gali siūlyti idėjas ir nebijoti būti išjuokti; komandoje nebuvo įprasta griežtai smerkti ir teisti.

Ilgėjant A. Edmondson su­ darytam gerųjų nuostatų sąrašui, ji įžvelgė bendrą bruožą - visos jos išskirtos nuostatos kūrė vienybės ir bendrumo jausmą bei ska­ tino žmones nebijoti rizikuoti. Edmondson disertacija Jie suprato, kad psicholo­ ginio saugumo idėja apima viską, kas, jų surinktais duomenimis, buvo svarbu googlerių komandoms.

Tokie buvo svarbiausi psichologinio saugumo darbe as­ pektai. Čia žmonės tikrai sunkiai pluša. Neabejojome, kad žmonės turi jausti galintys paprieštarauti, jei jiems kas nepatinka.

Tačiau toks elgesys gali atstumti. Neišmanėme, kodėl kai kuriose komandose nariai gali prieštarauti vienas kitam ir vis tiek jaučiasi psichologiškai saugūs, o kitose tokiu atveju kyla konfliktas ir viskas griūva. Tai truko daugybę valandų ir, regėjosi, niekada nesibaigs. Maždaug apie pietus į sceną pakilo parodistas su riedučiais ir mažai kam žinomas muzikantas Meat Loaf liet.

Laukiančiųjų pasirodymo sąraše dar buvo aktorius Morganas Free- manas ir komikas Larry Davidas, keturi žonglieriai ir penki mimai. Išvargusiai perklausų komisijai atrodė, kad ant scenos pabuvojo vos ne visi vodevilio ir estradinio autorinio humoro angį. Atranka vyko taip, kaip pageidavo trisdešimt trejų metų šou kūrėjas Lorneas Michaelsas. Pastaruosius devynis mėnesius L. Mi- chaelsas keliavo nuo Bangoro iki San Diego ir pakeliui lankė visus K o m a n d o s I 65 humoro klubus, kuriuose pasižiūrėjo šimtus pasirodymų.

Jis ben­ dravo su televizijos ir radijo programų scenaristais, pasikalbėjo su visų žurnalų, kuriuose buvo humoro skyrelis, autoriais. Vėliau L. Įpusėjus antrai dienai perklausos gerokai atsiliko nuo grafiko. Parafrazuojant laimingą frazę iš abato E. Prancūzijoje, prieš m. Revoliuciją, privilegijuota, daugiausia miesto dalis, gyventojų buvo vadinama trečiąja dvaru dvi privilegijuotos valdos buvo bajorija ir dvasininkai. Rotšildai- finansų magnatų dinastija, kurios įkūrėjas buvo Frankfurto bankininkas Mayeris Anselmas Rotšildas XIX amžiuje.

Rotšildų bankų namai išplito visoje Europoje. Rotšildo vardas tapo pinigų ir turto galios simboliu taip pat žr. Julijus Cezaris m. Kurtizanė - mandagus, malonus, glostantis Prancūzų teisėjas. Galva - vedusių moterų galvos juosta valstiečių, buržuazijos ir prekybininkų aplinkoje.

Malonus Nikolajus Nicholas the Wonderworker - krikščionių bažnyčios šventasis. Nedaryk savo gero, o daryk mano blogą Dostojevskis F. Pilnas kolekcija cit. Taip pat žiūrėkite pastabą.

Privatus antstolis - policijos skyriaus viršininkas. Maklak šnekamoji kalba - tarpininkas, prekiautojas, perpardavėjas, nesąžiningas. Dusseau - prancūziško restorano Sankt Peterburge savininkas. Judas ir Falstaffas visi kartu Falstaffas yra komiškas W. Jis yra megztinis, nors ir aksominis, ir atrodo kaip slavofilas Slavofilai yra -ųjų metų Rusijos socialinės minties ideologinės ir filosofinės krypties atstovai, gynę idėją apie originalų, kitokį nei europinis, kultūrinis ir istorinis T3 riebalų nuostolių rezultatai vystymosi kelias.

Kai kurie slavofilai dėl ideologinių priežasčių atsisakė europietiškos suknelės ir grįžo prie rusų tautinės suknelės pavyzdžiui, Konstantinas Aksakovas. Anglų klubas - didikų klubai Sankt Peterburge įkurti m. Švilpukas- kortų žaidimo rūšis, dažniausiai mes keturi. Kornelijus Neposas apie m. Nors esu apsėstas suodžių, aš nebesu šlykštus ~ nori kalachiko siela pasirodymai svorio metimas macon ga namuose yra tokia malonė, kad nebuvo ko išvilkti katės iš trobos - gerasis prieš avis ir prieš gerasis kolega, pati avis ~ juodo šuns negalima nuplauti baltai.

Frederikas Barbarossa apie - Vokietijos imperatorius, su kurio asmenybe siejama daugybė legendų, tradicijų ir pasakojimų. Verslininkas iš prancūzų entreprendre - įsipareigoti, kažko imtis - verslininkas; čia: leidėjas. Je prends mon bien où je le trouve ~ yra kaip Moliere. Moliere Penates- dievai-senovės romėnų židinio globėjai; vartojama ta prasme: namai, namai.

Kanapės- maža sofa su pakeltu galvūgaliu Prancūzų kalba. Antroje scenoje kučininkas savo savininką prekybininką apibūdina taip: " Smuklėje jis sudaužys taures ir indus: gaukite, sako, kapitalo už viską, kas verta, bet netrukdyk mano ndravui!

Charles - Duhigg. .Geriau - paplaujosprojektai.ltviauLT | PDF

Žodžio redaktoriaus pareigas iš pradžių prisiėmė A. Barjeras- linija, nurodanti atstumą tarp dvikovos dalyvių; pastatyti prie barjero - priversti kovoti dvikovoje. Romos karaliaus Servijaus Tulijaus dukra, grįžusi namo iš forumo po to, kai jos vyras Tarquinius buvo paskelbtas karaliumi, važiavo vežimu virš savo tėvo, kurį Tarquinius nužudė, lavono, palikdamas kruvinus pėdsakus žr. Pasirodymai svorio metimas macon ga Livijus. Kodėl, kodėl jis mirė? Bergamočių ital. Stratagem arba strategas, Graikų - karinis gudrumas, veiksmas, klaidinantis priešą.

Dievas žino, kokios Paryžiaus paslaptys Hsiu, vaizduojančio Paryžiaus socialinės bazės gyvenimą. Santa fe de bogota Bogota yra Kolumbijos sostinė. Nasau - Germanų kunigaikštystė, kuri nepriklausomai egzistavo iki m. Trečiadienis su Famusovo pastaba komedijos finale: Oi! Dieve mano! Šlakas - skrybėlė, kepurė įskaitant klouną.

Prekybos tiltas- tiltas per Kryukovo kanalą Sankt Peterburge Leningrade. Mes kalbame apie valstiečių pasirengimą ir kitas buržuazines reformas Rusijoje. Jų klausimas buvo plačiai aptariamas -ųjų pabaigos spaudoje.

Bolšajai Morskajai, B. Dabar jūs turite pasirodymai svorio metimas macon ga, pametėte puikius paltus, inspektorius, pareigūnus, pareigūnus, senus metus ir schizmatišką gyvenimą Yra nuotykių ieškotojų, kurie mane net pykina Turgenevas I. Ažūriniai prancūziškai. Pasitikintis savimi - patikėtinis, patikėtinis Prancūzų kalba. Yra ypatingas jausmingumas ~ nesiruošia gėdytis prieš jį. Taip pat žiūrėkite šią pastabą.

Ruso — žr. Rousseau J. Abessa - abatė, moterų katalikų vienuolyno abatė Prancūzų kalba. Dobrolyubovo ir N. Talleyrand Charlesas Maurice'as - puikus prancūzų diplomatas, neprincipingas ir nesąžiningos priemonės, diplomatinio žaidimo ir slaptų intrigų meistras. Jo vardas tapo buitiniu vardu; čia ta prasme: protingas, suvokiantis žmogus.

Numatytoji forma - stilistinis prietaisas, kuriame minties išraiška lieka nebaigta, apsiriboja užuomina. Čia ta prasme: nutylėjimas, užuomina. Dirginimas - dirginimas Prancūzų kalba. Suknelė - namų chalatas tai. Kitą dieną Kristus prisikėlė Puikus įrašas- septynių savaičių pasninkas prieš krikščionišką Velykų šventę.

Vyniojimo žingsnis- pirmasis kito laiptų pakopos žingsnis. Jis suprato, kad literatūrai tam reikia verslininko - tam reikia garbės ir šlovės - žinoma, verslumo. Dostojevskis pritarė šiai nuomonei ir buvo apsunkintas priklausomybės nuo Kraevskio. Dostojevskio laiškuose nuo -ųjų iki -ųjų yra nemažai griežtų atsiliepimų apie Kraevskį.

Dostojevskis dažnai turėjo rašyti savo kūrinius baisiai skubėdamas ir per itin trumpą laiką. Todėl jis ilgai prisiminė paviršutinišką kritiko sprendimą. Tolstojų ir I. Gončarovas dirbo Oblomove nuo iki m. Išraiška grįžta prie Evangelijos palyginimo apie vargšą Lozorių Luko evangelija, 16 sk.

Nemokamai Morgen! Vokiečių morgen früh - anksti ryte.

Mokslininkai pastebėjo jos gilų ir daugialypį ryšį su Vakarų Europos literatūros tradicijomis - vokiečių Goethe, Pasirodymai svorio metimas macon ga, Schilleranglų Dickensprancūzų J.

Sand, E. Pasirodymai svorio metimas macon ga, Balzac ir kt. Daugiau apie tai žr. Sermano komentaras. Dostojevskio kūryba: — m. Lapkričio 12 d. Taip pat žiūrėkite: Lapkina G. Visi skirtingi. Raskolnikovas Svidrigailovas Išvestis. Susitaikymas su savimi. Visas romanas pažodžiui alsuoja slegiančiais Sankt Peterburgo peizažais, žemiausiais jo sluoksniais, buržuazijos gyvenimo aprašymais.

Toks jausmas, kad bet kuris kambarys ir bet kuri gatvė, kur mūsų smalsus žvilgsnis skverbiasi paskui autorių, tiesiogine prasme smirda, o tu nori greitai ištrūkti į orą, į vėsius Nevos vandenis, tačiau ramybės čia taip pat nėra. Kiekviename žingsnyje sutinkame žmones, patekusius į itin didelį skurdą. Mes iš tikrųjų matome Sankt Peterburgo apačią, įsčias, tarsi Dostojevskis konkuruotų su savo broliu V.

Hugo, kuris aprašė Paryžiaus įsčias. Nenuostabu, kad tokiomis sąlygomis gyvena ne išdidūs ir kryptingi žmonės, o gyvenimo ir skurdo sumušti ir pažeminti padarai, pasirengę padaryti viską dėl duonos gabalo. Pažvelkime į šiuos veidus ir išsiaiškinkime, kodėl jie taip pažeminti ir įžeisti. Kiekvienas žmogus turi savo žeminimo priežastis, nes kiekvienas ir net knygų personažai turi skirtingus charakterius ir pasirodymai svorio metimas macon ga likimus. Kažkas sąmoningai žemina save, kažkas, priešingai, ištveria šį pažeminimą.

Pirma, pagrindinis veikėjas Raskolnikovas yra žeminamas ir įžeidžiamas. Jis gyvena labai skurdžiai, puoselėja Napoleono planus užkariauti visus ir viską, ir pagaliau mato šių planų žlugimą ir savo gyvenimo žlugimą. Atrodytų, kodėl jis taip pažemintas? Juk jis studentas, studijuoja Teisės fakultete, ši specialybė žada pajamų, o pats Raskolnikovas nėra kvailas. Tačiau apsirengęs kaip elgeta, jis gyvena kambaryje, kuris labiau primena spintą ir yra mirtinai išsigandęs savo buto nedorėlio.

Bet, manau, jis pats atsidūrė tokioje būsenoje. Raskolnikovas yra silpnas žmogus, daugelis linkę į šią nuomonę. Jis silpnas ir bejėgis, todėl ir žeminamas. Jis vargu ar galėtų trukdyti sesers Dunjos vestuvėms su Lužinu, jis negali grąžinti Sonjos Marmeladovos į tikrąjį kelią, jis nieko negali pakeisti ne tik visame pasaulyje kaip apie tai svajojobet ir savo likimu. Jis piktas ir ciniškas, tačiau nieko nedaro, kad pats pasikeistų. Jis sąmoningai toliau žemina ir išbando save, nesirūpindamas nei savo gyvenimu, nei savo šeima.

Akivaizdu, kad Raskolnikovo pažeminimas kyla iš jo vidinių prieštaravimų, kurių neįmanoma išspręsti, ir iš proto iškrypimo, kuris siekia didelių planų pakeisti visą pasaulį, užuot radęs lėšų švietimui. Ir tikrai, tikrai aš Tačiau kokią nešvarumą mano širdis sugeba! Pagrindinis dalykas: purvinas, nešvarus, šlykštus, šlykštus!

Ir aš, už visą mėnesį Atrodo, kad žmogaus siela negali priimti tiek daug pažeminimo, tačiau Sonečkos Marmeladovos siela gali. Ir jei Raskolnikovas yra pažemintas savo sieloje, bet visuomenėje jis vis dar išlaiko savo veidą, tada Sonya Marmeladova yra įžeista visos visuomenės, mes ją įstumsime į šią Sankt Peterburgo įsčias. Ji taip pažeminta, kad net negali gyventi su šeima, bet yra priversta slėptis nuo jų, šalia tokių Svidrigailovų, pasiklausyti ir šnipinėti už sienos.

Staiga visą veidą užliejo spalva; - rėkė ji ir prisidengė rankomis. Aš nežinau! O trapūs beprotiškos Katerinos Ivanovnos pečiai jai atrodo geriausia apsauga. Kokios yra Sonyos pažeminimo priežastys? Žinoma, ji nepasirinko savo kelio, mes tai puikiai žinome. Sonya žeminama ne dėl savęs, o dėl savo šeimos ir vargšo alkoholiko tėvo, ir dėl to ji netgi gali būti vadinama kankiniu, o ne nusidėjėliu.

Kaip jau minėta, Sonya yra pažeminta visuomenėje, tačiau širdyje ji yra tyra, nekalta ir išdidi. Jos sieloje tvyro ramybė ir tyla bei Evangelija, kuri visada be jokios abejonės guli ant jos stalo.

Žinoma, Sonjos Marmeladovos sieloje nėra ramybės, tačiau jos širdis džiaugiasi, kad jos šeima nebadauja, o viskas pasaulyje yra Dievo apvaizda. Juk būtų teisingiau, tūkstantį kartų teisingiau ir išmintingiau, tai būtų eiti tiesiai į vandenį ir iškart baigti! Taigi, Sonya yra įžeidžiama ir pažeminama, tačiau tai tik išoriškai, viduje ji nėra prislėgta, nes žino, kad jos darbas yra geras. Gyvenimas ją palaužia, bet ji nesilenkia, nori pasiaukoti, dėl brolio tai daro sąmoningai, išdidžiai ir nieko neprašo.

Dunya taip pat žeminama visuomenės, to paties Lužino ir Svidrigailovo asmenyje. Tačiau kalbėk apie Dun. Šis tvirtumas išgelbėja Dunją nuo daugelio gyvenimo rūpesčių, nes ji jaučia šią vidinę šerdį savyje, mano, kad ji turi padėti savo šeimai.

Ji neturi šios aukos. Tačiau Dunya yra tvirtas ir sąžiningas žmogus, todėl ji yra įžeista. Pavyzdžiui, Lužina, trokštanti jos sąžiningumo, nes geriau pasiimti vargšę nuotaką be kraito, kad vėliau būtų dėl ko priekaištauti. Ir Dunya ištvertų šiuos priekaištus, nes ji būtų žmona, o jos pareiga lieptų paklusti vyrui visame kame, net tokiam niekšui kaip Lužinas. Bet, kas žino, galbūt ji nepradėjo toleruoti pažeminimo net iš savo vyro.

Prisiminkime bent epizodą su Svidrigailovo revolveriu. Tačiau atrodo, kad tai veikiau išimtis, ir vis dėlto mes suprantame, kad pažeminimas turi ribą, ir Dunya niekada to neperžengs. Pabaigoje nusižudžiusio Svidrigailovo figūra išsiskiria. Atrodo, kad jis taip pat žeminamas ir įžeidžiamas, ir apskritai neįmanoma jo vienareikšmiškai interpretuoti.

Jo charakteris yra parašytas gana aiškiai, o kartais skaitytojas jam užjaučia ir gailisi. Jo gerų ir blogų darbų dubuo visada šiek tiek pakreiptas į vieną pusę, bet niekada nesubalansuotas.

Svidrigailovas yra silpnas ir piktas, jis apie tai žino ir nuolatos sugalvoja sau bausmes pavėluotų prisipažinimų ir didelių pinigų sumų pavidalu. Svidrigailovą sunku analizuoti, atrodo, kad net pats autorius jo iki galo nesuprato ir mieliau jį nužudė.

Ši mergina buvo nuskendusi savižudybė. Jai buvo tik keturiolika metų, bet tai jau buvo sudaužyta širdis, ir ji sugriovė save, įsižeidusi dėl nusikaltimo, kuris siaubė ir nustebino šią jauną, vaikišką sąmonę, užliejo angeliškai tyrą sielą nepelnyta gėda ir ištraukė paskutinį nevilties šauksmą.

Pats Svidrigailovas nusišovė per tą patį drėgną atšilimą. Kokia išeitis iš šios baisios pažeminimo būsenos? Ir kas jį rado iš visų herojų? Atrodo, kad vienintelis kelias yra susitaikymas su savimi, tikėjimas savimi ir noras pakeisti aplinkinį gyvenimą. Žinoma, pokyčiai nėra tokie, kokius padarė Raskolnikovas. Noras nutraukti pyktį ir tikėjimas savo jėgomis yra raktas į jūsų nesibaigiančias išeities paieškas.

Taigi, jie atėmė akmenį iš olos, kurioje gulėjo velionis. Jėzus pakėlė akis į dangų ir tarė: Tėve, dėkoju tau, kad išgirdai mane. Aš žinojau, kad tu visada mane išgirsi; bet jis tai pasakė čia stovintiems žmonėms, kad jie patikėtų, jog tu mane atsiuntei.

Tai pasakęs, jis garsiu balsu šaukė: Lozorius! Pažemintas ir įžeistas Raskolnikovas taip pat išėjo į šviesų ir ramų pasaulį, kuriame siela gyvena harmoningai su kūnu, o dešinė ranka žino, ką daro kairysis, ir niekas negali tavęs įžeisti, jei pats to nenori. Romano idėja kilo m. Likusi romano dalis buvo išspausdinta kiekviename žurnalo numeryje.

Tai galima laikyti eksperimentine, nes pasirodymai svorio metimas macon ga meninių technikų, siužetinių linijų ir vaizdų rašytojas išsamiai išplėtojo vėlesniuose darbuose. Dostojevskis parodo savo laiko visuomenę. Jokių pustonių Romano herojai yra aiškiai poliarizuoti.

Piotras Aleksandrovičius Valkovskis visiškai tarnauja blogiui. Šis žmogus įsisavino beveik visus turtingų žmonių neigiamus bruožus: savanaudiškumą, nuoširdumą, pasirodymai svorio metimas macon ga. Jis yra pasirengęs bet kokia kaina surinkti pinigų. Siekdamas pelno, princas sugeba bet kokį žiaurumą ir niekšybę. Jis susituokė dėl pinigų, o paskui apiplėšė ir išvažiavo į nėščios Nelly motinos gatvę.

Valkovskis prisimena savo sūnų tik tada, kai yra galimybė jį pelningai vesti. Už tai princas ciniškai sunaikina klestinčią Ihmenevų šeimą, šmeižia dvarininką Nikolajų Sergejevičių. Tačiau šis žmogus užaugino sūnų, atkūrė apgriuvusią valdą. Valkovskis yra daug skolingas Ikhmenevui, tačiau vietoj dėkingumo jis jam atlygino su nuolankumu.

Iš išorės princas yra gražus, tačiau jo išraiškingi bruožai, kuriuos autorius daug kartų prisimena, prieštarauja pagrindinei prigimčiai.

Pamažu skaitytojui tampa aišku, kad mandagumas ir pasaulietinis blizgesys tėra kaukė, slepianti tikrąjį Valkovskio veidą. Šis žmogus yra stiprus ir klastingas, jam malonu manipuliuoti žmonėmis, panaudoti jų kilnumą ir atsidavimą savo tikslams. Kunigaikštis pasiūlo pinigų Ivanui Petrovičiui, kad jis ištekėtų už Natašos, kurią Valkovskio sūnus apleido.

Piotras Aleksandrovičius savo sūnaus akyse nori atrodyti kaip rūpestingas tėvas. Ar šis žmogus tikrai vertina Alyosha nuomonę? Visai ne, jis tiesiog turi turėti gerus santykius su savo sūnumi, kad galėtų be problemų užvaldyti savo turtingos nuotakos pinigus. Priešingai nei Valkovskis, autorius sukūrė pasakotojo įvaizdis Ivanas Petrovičius. Tai trokštantis rašytojas, kurio biografijoje yra tam tikrų sutapimų su jauno Dostojevskio gyvenimo etapais.

Vanijos kilnumas ir noras padėti visiškai nepažįstamiems žmonėms, nepaisant jo paties skurdo, yra visiškai priešingi princo cinizmui ir godumui. Ivanas Petrovičius savo atsidavimu ir gerumu gelbsti Nelly, padeda Natašai grįžti į savo šeimą. Jis yra pasirengęs atiduoti savo mylimąjį kitam vyrui, jei šis bus laimingas. Pasirinkimas ir galimybė išsigelbėti Romanas aiškiai parodo du pagrindinius siužetinės linijos: Ikhmenevų šeimos istorija ir Smito tragedija.

Dostojevskis mano, pasirodymai svorio metimas macon ga panašių gyvenimo situacijų rezultatas gali būti skirtingas ir priklauso nuo žmogaus moralinio pasirinkimo. Senelis Pasirodymai svorio metimas macon ga neatleido savo dukrai, ir mirė visa jo šeima, įskaitant nekaltą Nelly. Ihmenevas rado jėgų atleisti. Ir ši šeima turėjo tam tikrų išsigelbėjimo galimybių.

Dostojevskis visai nekviečia mūsų nuolankiai iškęsti pažeminimo ir įžeidinėjimų. Jis tiesiog mano, kad daryti gera, atleisti klaidas ir padėti ranką yra nepaprastai būtina. Tai vienintelis būdas atlaikyti atšiaurias gyvenimo bėdas. Jo nuoširdžiausia apraiška, beveik neuždengta, yra Valkovskio veiksmai. Jo sūnus Aleksejus taip pat yra savanaudis. Jis negali atsispirti turtingo gyvenimo perspektyvai.

Metant tarp Katya ir Natašos, milijonų dėka pranašumas yra Katya pusėje. Alyosha supranta, kad negalės pasirūpinti savo šeima, jei tėvas atsisakys jo išlaikyti. Nesavanaudiškas Natašos noras dirbti neranda jame atsako. Nataša taip pat demonstruoja savotišką aukojimo egoizmą.

Džiaugdamasi savo kančia, ji nenori pastebėti tėvų kančių. Ją apakina jausmas Aleksejui, bet tai savanaudiška meilė, pavergianti: " Nataša, pasakodama Ivanui Petrovičiui apie savo meilės patirtį, nesupranta, kokia žiauri ji yra su ją mylinčiu žmogumi. Senis Smithas ir Nikolajus Sergejevičius Ikhmenevas ne ką mažiau savanaudžiai piktinasi nuoskaudomis. Pasinėrę į neapykantą, jie nepastebi artimųjų kančių. Jų pasididžiavimas stipresnis už meilę.

Jai patinka jaustis auka. Mergina atsisako rūpintis savimi, nenori tikėti žmonėmis, laikydama juos žiauriais. Herojai, simboliai ir simboliai Dostojevskio amžininkai romaną sveikino skirtingai. Černyševskis jį laikė "Vienas iš geriausių", o Dobrolyubovas buvo santūresnis ir rado daug darbo trūkumų.

Tačiau vienu klausimu literatūros kritikai ir skaitytojai yra vieningi: romanas traukia iškeltų socialinių ir psichologinių problemų rimtumu. Jame Dostojevskis pirmą kartą pasirodė kaip būsimasis meistras psichologinis realizmas. Nėra vieningos nuomonės apie tai, kas yra Pagrindinis veikėjas veikia. Svarbų vaidmenį romane vaidina dialogai. Būtent juose atsiskleidžia herojų charakteriai, pasireiškia jų jausmai. Pavyzdžiui, pokalbis tarp Valkovskio ir Ivano Petrovičiaus vakarienės restorane metu atskleidžia visą klastingo ir sielos neturinčio princo esmę.

O kasdienes detales ir veiksmus Dostojevskis vaizduoja beveik schematiškai. Yra daug simbolinis scenos. Kai Ihmenevas keikia Natašą, iš jo kišenės iškrenta dukters portretas. Skaitytojui tampa aišku, kad senukas vis dar myli Natašą. Ne mažiau simboliška yra Smitho dukters šuns Azorkos mirtis. Atrodo, kad senukas perduoda jai visą meilę savo prarasta dukrai ir negali išgyventi gyvūno mirties. Romanas turi epilogą, tačiau daugelis klausimų lieka neišspręsti. Skaitytojas gali tik tikėtis, kad pažeminti ir įžeisti vis dėlto nusipelno savo laimės, ją patyrė.

Pagrindinė romano idėja - išeities iš skaičiavimo ir pelno pasaulio paieška į geros tiesos karalystę. Autoriaus požiūris į savo herojus pasireiškia tiek apibūdinant vargšų gyvenimą Marmeladovų ir Raskolnikovų šeimastiek smarkiai smerkiant smulkius verslininkus ir karjeristus Alena Ivanovna, Reslikh, Koch, Luzhin ir kt. Beviltiškumas yra romano tema. Visos istorijos toną nustato Raskolnikovo pažinties su Marmeladovu scena smuklėje.

Išpažinties charakterį turintis Marmeladovo monologas visą situaciją piešia dramatiškais tonais. Aiškėja, kad visuomenė jį ir tokius herojus kaip jis atmetė.

Tyra ir nekalta mergaitė Sonya Marmeladova yra priversta parduoti save, kad galėtų pamaitinti sergančią pamotę ir mažamečius vaikus. Pasiaukojimo, savęs atsisakymo idėja, įkūnyta Sonya įvaizdyje, pakelia jį į visų žmonių kančių simbolį. Dostojevskio kančia susiliejo su meile.