Jis visą nak tį praleidęs su savo bičiuliu, kuris, apimtas baisaus susijau dinimo, be perstogės vaikštinėjęs po kam barį ir tik prieš valandą užmigęs krėsle. Uždegiau žvakę ir paprašiau skulptorių padėti man nunešti negyvą šunį į eki pažą - noriu, kad tuojau pat jį ištirtų Pastero institutas.
Smū gis buvo baisus, nes mano bičiulio būta kalvio, gerai mokėju sio savo amatą. Iš pradžių visi manė, kad trūko kiaušas. Tik jau ne man! Tebuvo sutrenktos smegenys. Kodėl Pezono žvėryne galėdavau įkišti ranką pro juodosios panteros narvo virbus, ir didžiulė katė, jeigu tik jos neerzin davo lankytojai, atsiguldavo aukštielninka ir meiliai m urk davo, laikydama mano ranką tarp savo letenų, prašiepusi didžiulius nasrus?
Kodėl galėjau perpjauti eiti ploniau farmacii ant Leoni lete1Tas vaikinas velniškai atkaklus pranc. K n y g a ap ie S a n M i k e lę 55 nos ir ištraukti rakštį, dėl kurios didžiulė liūtė visą savaitę klibčiojo ant trijų kojų, kamuojama klaikaus skausmo?
Vieti" nė anestezija nepadėjo, ir vargšė Leoni aimanavo kaip kūdikis kol spaudžiau iš letenos pūlius. Tik dezinfekuojant žaizdą ji neteko kantrybės, bet prislopintame jos urzgime nebuvo pykčio, o tik nepasitenkinimas, kad jai neleido pačiai šiurkščiu liežuviu išsilaižyti skaudulio. Sargas sakydavo, kad Ivanas taip elgia si tik su manim, - tikriausiai laiko savo tėvynainiu. Nesaky kit, kad jam rūpėjo žuvis, o ne mano ranka, - juk net tuo met, kai nieko neturėdavau, jis stovėdavo tokia pat poza, kol nueidavau, įsmeigęs į mane blizgančias juodas akis su baltomis blakstienomis, ir eiti ploniau farmacii m an ranką.
Aišku, mudu šnekėdavom švediškai su poliariniu akcentu, kurį iš jo perėmiau. Neabejoju, kad jis suprasdavo kiekvieną mano žodį, kai tyliu m onotonišku balsu jam pasakodavau, kaip man jo eiti ploniau farmacii ir kaip sykį, dar vaikystėje, mačiau mudviejų tėvynėje du jo giminaičius, plaukiančius tarp ledo lyčių vi sai prie pat mūsų laivo.
O vargšas Žakas, garsioji Zoologijos sodo gorila, tuo metu vienintelis savo padermės atstovas, paimtas į nelaisvę ir atga bentas į nematančią saulės savo priešų šalį! Ar jis nepadėda vo patikliai kietos savo plaštakos man į delną, vos tik mane Ponas daktare, jūs blogai pasirinkote profesiją, jums reikėjo būti žvėrių tramdys toju!
Ar jam nepatikdavo, kai švelniai glostydavau nugarą? Jis ilgai sėdėdavo nekrutėdamas, spausdavo mano ran ką ir nieko nekalbėdavo. Kartais įdėmiai apžiūrinėdavo mano delną, lyg būtų ką išmanęs apie chiromantiją, lankstydavo vie ną po kito pirštus, tarsi stebėdamas sąnarių darbą, po to pa leisdavo ranką, taip pat įdėmiai apžiūrėdavo savąją ir imdavo kikenti, tartum sakydamas, kad nemato beveik jokio skirtu mo; ir jis nė kiek neklydo!
Kone visą laiką jis tyliai sėdėdavo narvo kampe, kur lankytojai negalėdavo jo matyti, ir pešio davo šiaudelį; jis retai teužlipdavo ant sūpuoklių, kurias jam buvo įtaisę, kvailai tikėdamiesi, kad jis neatskirs jų nuo lanksčių figmedžių šakų, jo mėgstamos poilsio vietos laisvės dienomis.
Jis miegodavo žemame guolyje, padarytame iš bam buko, bet anksti keldavosi, ir aš pirmąkart užtikau jį gulint tik tada, kai susirgo.
Sargas buvo jį išmokęs valgyti prie žemo staliuko, su servetėle po smakru. Jis net turėjo šakutę ir peilį, išdrožtus iš kieto medžio, bet nemėgo šių įrankių ir daug mie liau valgė pirštais, kaip kad prieš kelis šimtus metų valgė mū sų senoliai ir kaip dabar tebevalgo dauguma žmonių.
Bet su dideliu malonumu gerdavo pieną iš savo puoduko, taip pat ir labai saldžią rytinę kavą. Vargšas Žakas! Mudu likome draugai iki galo. Nuo Kalėdų jis pradėjo sirguliuoti, jo veidas pasidarė pilkas kaip pelenai, skruostai įdubo, akys pamažu visai įkrito. Jis tapo neramus ir suirzęs, vis labiau ir labiau lyso, o veikiai prisimetė nelemtas sausas kosulys.
Keliskart matavau jam temperatūrą, bet turė jau būti labai akylas, nes Žakas kaip mažas vaikas taikėsi su daužyti termometrą ir pasižiūrėti, kas ten viduje juda.
Kartą, kai jis suspaudęs ranką sėdėjo man ant kelių, jam užėjo smar kus kosulio priepuolis, sukėlęs nedidelį plaučių kraujavimą. Pamačius kraują, jį apėmė siaubas; šitaip būna ir daugeliui 1Karalius Saulė pranc. Dažnai pastebėdavau karo metu, kai narsiausi karei viai, galėdavę ramiai žiūrėti į atviras savo žaizdas, eiti ploniau farmacii, pamatę kelis lašus šviežio kraujo.
Pamažu Žakas visai neteko apetito ir tik po ilgiausių įkalbinėjimų šiaip taip suvalgydavo bananą ar figą. Atėjęs vieną rytą, pamačiau, kad jis guli, užsit raukęs ant galvos apklotą, nelyginant koks mano ligonis Šven tos Klaros palatoje, mirtinai išvargęs ir viskuo pasibodėjęs. Tikriausiai jis išgirdo mano žingsnius, nes iškišo iš po apkloto ranką ir paėmė manąją.
Nuo ko pradėti gydymą nuo alkoholizmo: parengiamasis etapas arba įtikinėjimo galia
Nenorėjau jam trukdyti ir ilgai sėdė jau šalimais, laikydamas jo ranką, klausydam as sunkaus trūkčiojančio alsavimo ir karkimo gerklėje. Ūmiai smarkus kosulys supurtė visą jo kūną. Jis atsisėdo lovoje ir beviltišku mostu susiėmė rankomis smilkinius. Jo veido išraiška pasikei tė. Jis nusimetė gyvulio kaukę - tai buvo mirštantis žmogus. Ir, tapęs veik tokia pat būtybe kaip aš, jis neteko to vieninte lio pranašumo, kurį visagalis Eiti ploniau farmacii kaip atpildą davė gyvu liams už žmonių jiems teikiamas kančias - lengvos mirties.
Žako agonija buvo baisi: jis ilgai merdėjo, smaugiamas to pa ties budelio, kurį taip dažnai matydavau darbuojantis Šven tos Klaros palatoje. Lengvai jį pažinau iš lėto rankos gniaužto.
O paskui? Koks buvo tolesnis mano vargšo bičiulio Žako likimas? Žinau, kad sulysęs jo kūnas atsidūrė Anatomijos ins titute ir eiti ploniau farmacii jo griaučiai su dideliu kiaušu ir dabar tebestovi Diupiuitreno muziejuje.
Bet ar tai viskas? Praėjus maždaug dviem savaitėm po mano pokalbio su abatu, grafienė, impulsyvios prigimties moteris, staiga nusprendė, kad jai reikia pakeisti aplinką, ir pasakė važiuosianti su grafu į jų pilį Turene. Visiems tai buvo staigmena, tik abatas lyg ir kažką nujautė - aną sekmadienį, pietaudamas pas juos, pastebėjau, kaip linksmai žybčioja senos protingos jo akys. Grafienė buvo tokia maloni, jog kas savaitę man pranešinėjo, kaip jaučiasi, be to, kartais parašydavo ir abatas.
Viskas esą klojasi gerai. Grafas kas rytą jodinėjąs, dieną niekad nebemiegąs ir rūkąs daug mažiau. Grafienė vėl ėmėsi muzikos, nuoširdžiai rūpinasi kaimo neturtingaisiais ir nebesiskundžia kolitu. Abatas pranešė gerų naujienų ir apie markizę, kurios dvaras buvo nuo pilies išgalvotas svorio kritimas kelio karieta.
Jinai jaučian tis labai gerai, užuot per dienų dienas sėdėjusi krėsle, nusimi nusi ir vieniša, ir sielvartavusi dėl savo kurtumo, ji dukart per dieną išvedanti pasivaikščioti brangiausią savo Lulu ir daug laiko praleidžianti su juo sode, kad šuo gautų daugiau paju dėti, nes esąs labai nusipenėjęs. Visi jo nekenčia, bet markizė dievina savo Lulu ir kiauras dienas nesiliauja apie jį šnekėjusi. Vakar, man b e klausant markizės išpažinties, jis staiga apvėmė puikią savo ponios popietinę suknelę, ir ji taip dėl to susijaudino, jog eiti ploniau farmacii nutraukti išpažintį.
Beje, markizė prašė jus paklausti, ar tai, Eiti ploniau farmacii n y g a api e S a n M i k e lę 59 ko gero, ne kolito simptomas; tad gal malonėtumėte išrašyti jam kokių vaistų, ji tvirtai įsitikinusi, kad niekas kitas taip gerai neišmano apie šunų ligas kaip jūs. Žinojau, kad nuomonė apie mane, kaip žmonių gydyto ją, anaiptol nebuvo vienoda, bet drįstu tvirtinti, jog reputaci ja, kurią susidariau kaip patikimas šunų daktaras, niekam nekėlė abejonių.
Nesu toks išpuikęs, kad imčiau neigti, jog iš dalies tai priklausė nuo to, kad šioje mano praktikos srityje nebuvo jalousie de métierl, kurio, patikėkite, apsčiai patirda vau kitose srityse. Norint tapti geru šunų gydytoju, reikia šunis mylėti, be to, juos suprasti - tas pat tinka ir žmonėms, tik šunį suprasti ir pamilti lengviau negu žmogų. Niekuomet nepamirškite, kad kiekvieno šuns galvosena skirtinga.
Pavyzdžiui, guvus protas, žibantis mitriose foksterjero akyse, atspindi visai kitokį mąs tymo procesą, negu nedrumsčiama išmintis, šviečianti ramio se senbernaro ar seno aviganio akyse.
Šuns gudrumas mini mas net priežodžiuose, bet būna visokių gudrumo laipsnių, ir vos tik šunytis praplėšia akis, jau galima apie tai spręsti. Pasi taiko net ir kvailų šunų, bet kur kas rečiau negu žmonių.
Apskritai suprasti šunį ir išmokti skaityti jo mintis visai n e sunku. Suo negali apsimesti, negali apgauti ir pameluoti, nes nemoka kalbėti. Suo yra šventas.
Jis atviros ir taurios prigim ties. Jei išimtiniais atvejais ir pasireiškia kokia nuodėmė, pa veldėta dar iš laukinių protėvių, tai jos požymiai tuoj išnyks ta, kai tik šuo pajunta, kad gali pasikliauti mūsų teisingumu ir nuoširdumu. Bet jeigu šuo, matydamas, kad su juo gerai elgiamasi, vis dėlto nepasitaiso, - o tai būna be galo retai, vadinasi, jis nenormalus, moralinis išsigimėlis, kurį reikia n e 1Profesinis pavydas pranc.
Šuo su džiaugsmu pripažįsta sa vo šeimininko pranašumą, aklai tiki jo autoritetu, bet, priešin gai daugumos šunų mylėtojų nuomonei, jo ištikimybėje nėra vergiškumo. Jis paklūsta savo noru ir viliasi, kad mes irgi pri pažinsime kuklias jo teises. Jis mato savo šeimininko asmeny je valdovą, kone dievą, ir supranta, kad jei reikia, dievas gali būti rūstus, bet žino, kad jis teisingas. Jis žino, jog dievas gali skaityti mintis ir dėl to neverta jų nė slėpti.
O jis ar gali skai tyti savo dievo mintis? Be abejonės. Tegul sau Psichikos tyri nėjimų draugija tvirtina ką nori, tačiau telepatinis minčių perdavimas žmogaus žmogui dar nėra aiškus, tuo tarpu žmo gaus eiti ploniau farmacii perdavimas šuniui jau ne kartą buvo įrodytas.
Suo moka skaityti savo šeimininko mintis, jaučia jo nuotai kos pasikeitimus, num ato jo sprendimus. Jis instinktyviai jaučia, kada yra nepageidaujamas, ir ištisas valandas guli n e krutėdamas, eiti ploniau farmacii jo valdovas uoliai dirba, kaip valdovai dažnai daro ar bent turėtų daryti.
Tai kas, kad visi tave apleido, juk aš su tavim, aš tau atstosiu visus draugus ir apginsiu nuo visų priešų! Eime pasivaikščioti ir užmirškime tai! Neklystantis instinktas išmokė šunį bijoti ligos ir mir ties.
Šuo, daugelį metų pratęs miegoti savo šeimininko lovo je, nebenori tenai gulėti, kai šis apserga. Jei retkarčiais pasi taiko išimčių, tai ir tokie šunys palieka savo šeimininką, artėjant mirčiai, ir gailiai inkšdami pasislepia kambario kam pe. Ne kartą ir mane patį ligonio šuns elgesys yra įspėjęs apie besiartinančią mirtį. Ką jis žino apie mirtį? Bent jau ne mažiau kaip mes, o gal ir kur kas daugiau. Rašydamas eiti ploniau farmacii eilutes, prisiminiau vieną iš kažkur atvykusią į Anakaprį vargšę m o teriškę, lėtai mirštančią džiova, - taip lėtai, jog kelios ją lan kiusios comari1 galiausiai pavargo ir paliko ją likimo valiai.
K n y g a apie S a n M i k e lę 61 Vienintelis jos draugas sarginis šuo - kaip tik toji išimtis, ku rią ką tik minėjau, - niekuomet nesitraukdavo iš savo vietos ligonės kojūgalyje.
Beje, skurdžioje landynėje su plūkta asla, kur gyveno ir mirė ši vargšė moteris, tik toje vietoje ir buvo sausa. Kartą, eidamas pro šalį, sutikau doną Salvatorę, vie nintelį iš dvylikos kaimo kunigų, kuris bent kiek rūpinosi vargšais ir ligoniais. Donas Salvatore paklausė eiti ploniau farmacii, ar ne laikas senutei suteikti paskutinį patepimą. Dažnai stebėdavausi, su kokiu nepaprastu atkaklumu ji laikosi įsikibusi į gyveni mą, ir pasakiau kunigui, kad ji, ko gero, dar gali pratraukti savaitę kitą.
Todėl paskutinį patepimą nusprendėme atidėti. Mums išeinant iš kambario, šuo staiga ėmė sielvartingai kaukti, nušoko nuo lovos ir gailiai inkšdamas įlindo į kambario ker tę. Moteriškės veidas nė kiek nepasikeitė, bet nustebęs pa mačiau, kad pulso beveik neužčiuopiu. Sukaupusi visas jė gas, ji beviltiškai bandė kažką pasakyti, bet iš pradžių nieko negalėjau suprasti.
Neatiduodamas žmogui savęs, neduodi jam nieko. Vieni ją vadino autobiografija, kiti gydytojo prisiminimais.
Tuomet, žiūrėdama į mane plačiai atmerk tomis akimis, ji pakėlė išdžiūvusią ranką ir keliskart parodė į šunį. Dabar supratau, ir, man rodos, eiti ploniau farmacii taip pat suprato, kai pasilenkęs pasakiau, kad rūpinsiuos jos šunimi. Ji patenkinta linktelėjo, akys užsimerkė, ir mirties ramybė užliejo veidą. Dar vienas gilus atodūsis, keli lašai kraujo prasisunkė pro lūpas, ir viskas buvo baigta. Tiesioginė mirties priežastis, matyt, buvo vidinis kraujo išsiliejimas. Bet kaip šuo galėjo apie tai sužino ti anksčiau už mane?
Vakare, kai mirusiąją išnešė į camposanto2, ją lydėjo tiktai jos šuo. Rytojaus dieną senasis Pakjalė, duobkasys, su kuriuo mudu jau buvome labai susibičiuliavę, man pasakė, kad šuo tebeguli ant eiti ploniau farmacii. Visą dieną ir kitą naktį be perstojo žliaugė lietus, bet ryte šuo tebebuvo tenai.
Trečią dieną pats nuėjau į kapines ir tik vargais negalais jį parsivedžiau, o juk jis jau gerai mane pažino. Tuo metu San Mikelėje gy veno aštuonetas šunų, ir man buvo labai neramu, kaip jie sutiks atėjūną. Bet viskas gerai susiklostė: mat pavianas Bi lis kažkodėl iš pirmo žvilgsnio pajuto nepažįstamajam didelę simpatiją, o kai šis atsipeikėjo, juodu tapo neperskiriami drau gai. Visi mano šunys nekentė ir bijojo didžiulės beždžionės, despotiško San Mikelės sodo valdovo.
Todėl veikiai net Barbarosa, piktas Maremos šuo, liovėsi šnairavęs į atėjūną. Lai mingai išgyvenęs dar dvejus metus, jis buvo palaidotas po gebene, šalia kitų mano šunų. Šunį galima beveik visko išmokyti, švelniai ir kantriai pardrąsinant ir palepinant kokiu skanėstu, kai jis uoliai išmoksta pamoką.
Naujausios Dienoraštis Pradėti
Niekuomet nereikia pykti ir griebtis prievartos. Mušti protingą šunį - gėda šeimininkui. Be to, tai psichologinė klai da. Bet antra vertus, reikia pridurti, kad nepaklusniam šuniu kui, kaip ir mažam vaikui, kol jis dar neturi nuovokos - tik ne vėliau, - kartais sveika įkrėsti, jeigu jis ožiuojasi ir nenori pripažinti pagrindinių gero elgesio taisyklių.
Aš pats niekuomet savo šunų nemokiau jokių triukų, nors ir žinau, kad daugelis jų, išmokę kokios gudrybės, su dideliu malonumu demonstruoja savo sugebėjimus. Pasirodymai cir ke - visai kitas dalykas, žeminantis protingą šunį. Tačiau dre suoti kaip numesti svorio praleidžiant patiekalus dažniausiai gerai prižiūrimi, nes duoda šeiminin kui pelno, ir yra nepalyginti laimingesni už eiti ploniau farmacii savo draugus, laukinius žvėrynų įnamius.
Sergantis šuo pasiruošęs viską iškęsti, net skausmingą ope raciją, jeigu jam švelniai, bet tvirtu balsu paaiškini, kad tas yra būtina ir kodėl būtina. Niekuomet neverskite sergančio šuns ėsti - jeigu jis ir paklausys, tai dažniausiai tik norėdamas jums įtikti, nes instinktas jam pataria kiek laiko pabadauti, o dažnai tik tas ir tegali jį išgelbėti.
Ir nesirūpinkit - šunys, K n y g a apie S a n M i k eiti ploniau farmacii lę 63 kaip ir eiti ploniau farmacii, gali kelias dienas išbūti be maisto, ir tas jiems nė kiek nekenkia. Suo drąsiai pakelia skausmą, bet, aišku, jam malonu, jeigu jo gailitės. Gal kai kuriems šunų mylėto jams nuraminsiu širdį, pasakęs, kad, mano įsitikinimu, šunys ne tokie jautrūs skausmui, kaip yra manoma.
Niekuomet n e drumskite sergančiam šuniui ramybės, jei nėra būtino reika lo. Ne laiku įsikišę, dažniausiai tik sutrukdysite gamtai, kuri pati jam padės pasveikti. Sirgdami ar merdėdami visi gyvuliai nori vienumos. Šuns gyvenimas trumpas, ir visi mes esa me gedėję, netekę draugo. Palaidoję jį sode po medžiu, pir miausia impulsyviai prisieksite, kad niekuomet, niekuomet daugiau nelaikysite šuns, nes joks kitas šuo negalės atstoti šito, joks kitas šuo negalės jums būti tuo, kuo buvo šitas.
Eiti ploniau farmacii jūs klystate. Mes mylime ne šunį, o šunis. Visi jie, apskritai imant, panašūs, visi pasirengę jus mylėti ir laukia jūsų meilės.
Iš visų padarų jie yra mieliausi ir etiniu požiūriu tobuliausi Dievo kūriniai. Jeigu jūs tikrai mylėjote mirusį savo draugą, tai negalėsit apsieiti be kito. Netrukus reikės išsiskirti ir su tuo, nes dievų numylėtiniai miršta jauni. Bet kai ateis jo valanda, pri siminkite, ką dabar pasakysiu. Tokia mirtis anaiptol ne beskausmė - tai kankinama mirtis.
Dažnai šunys su širdį ve riančiu atkaklumu priešinasi mirštamam nuodingų dujų ar narkotikų veikimui. Gavęs dozę, kuri užmuštų suaugusį žmo gų, šuo dažnai gyvena dar kelias ilgas minutes, kamuojamas fizinių ir dvasinių kančių.
Niekuomet daugiau to neda rysiu. Geriausia paprašykite kokį nors patikimą žmogų, kuris myli šunis - ši sąlyga būtina, - kad jis nusivestų seną jūsų šunį į sodą, duotų jam kaulą ir, kol jis jį grauš, iššautų jam iš revolverio į ausį.
Tokia mirtis greita ir beskausmė, gyvybė užgęs ta kaip užpūsta žvakė. Daug pasenusių šunų pats savo ranka 64 A xel M unthe esu šitaip pribaigęs.
Jie visi palaidoti po Materità kiparisais, ir ant jų kapo stovi antikinio marmuro kolona. Ten ilsisi ir kitas šuo, dvylika metų ištikimai tarnavęs maloningajai Dam ai1, kuriai buvo skirta būti viso krašto, mano gimtinės, valdove; vis dėlto ji turėjo tokią jautrią širdį, jog kiekvieną kartą, atvykusi į Kaprį, padėdavo ant savo draugo kapo puokštę gėlių.
Likimas lėmė, kad patys mieliausi iš visų gyvulių būtų bai siausios ligos - pasiutimo nešiotojai. Pastero institute stebė jau pirmuosius ilgos mokslo kovos su tuo baisiu priešu eta pus ir buvau galutinės pergalės liudininkas.
Bet už ją buvo brangiai sumokėta. Vardan jos buvo paaukotos hekatombos šunų, o gal ir kelių žmonių gyvybės. Pradžioje lankydavau pasmerktus šunis, kad bent kiek palengvinčiau jų likimą, bet vaizdas buvo toks slegiantis, jog kiek laiko visai nebėjau į Pastero institutą.
Tačiau niekuom et neabejojau, kad ten atliekamas išganingas darbas ir sulieknėti greičiau pro ana kitokios išeities nėra. Aš buvau liudininkas daugelio nesėkmių, mačiau nemažai ligonių mirštant ir prieš, ir po naujojo gydymo.
Pasteras bu vo aršiai puolamas ne tik visokių tamsuolių ir geraširdžių šunų mylėtojų, bet taip pat daugelio savo kolegų; jis net buvo kaltinamas savo serumu nužudęs keletą ligonių. N e paisydamas nesėkmių, Pasteras drąsiai žengė savo keliu, bet žmonės, tuomet jį matę, puikiai žino, kaip jis sielojosi dėl to, kad turėjo taip kankinti šunis.
dideli parazitai kūne
Juk jis labai juos mylėjo. Tai buvo nepaprastai geros širdies žmogus. Girdėjau jį kartą sa kant, kad jam niekuomet neužtektų drąsos nušauti paukštį.
Tuose narvuo se buvo šešiasdešimt serumu paskiepytų šunų. Nustatytomis dienomis juos gabendavo į senąjį Roleno licėjų, kad aprietų pasiutę šunys, kurių ten buvo keturiasdešimt.
Dirbti su tais 1Švedijos karalienė. K n y g a apie Eiti ploniau farmacii a n M ik e lę 65 padūkusiais apsiputojusiais šunimis buvo labai pavojinga, ir aš dažnai stebėdavausi tarnautojų drąsa.
Pats Pasteras visai nepažino baimės. Kartą mačiau, kaip, norėdamas paimti seilių mėginį tiesiai iš pasiutusio šuns nasrų, jis įsidėjo į burną stiklinį vamzdelį ir įtraukė kelis lašus m irštam o skysčio, pražiodęs pasiutusį buldogą, kurį laikė ant stalo du asisten tai, apsimovę odines pirštines.
Beveik visi bandomieji šunys buvo benamiai bastūnai, policijos sugaudyti Paryžiaus gat vėse, bet daugelis jų, atrodo, buvo matę geresnių dienų.
Naudojant milt aparatą nuo cistito
Čia jie kentėjo ir mirė, niekam nežinomi bevardžiai kariai, krito žmogaus proto kovoje su liga ir mirtimi. O netoliese, La Bagatelėje, prašmatniose šunų kapinėse, įsteigtose sero Ričar do Voleso, gulėjo šimtai visokiausių kambarinių šunų; ant marmurinių kryžių mylinčios rankos buvo įamžinusios ištai gingo ir tuščio jų gyvenimo datas. Tuo metu įvyko šiurpi šešių rusų mužikų tragedija; jie buvo aprieti rujos pasiutusių vilkų ir atgabenti į Pastero institutą caro lėšomis.
Jų veidai ir rankos buvo klaikiai sukandžiotos, ir iš pat pradžių buvo aišku, kad juos išgelbėti beveik nėra vilties.
Močiutės receptas, kaip pašalinti kirminus
Be to, jau prarasti rankos peties riebalus buvo žinoma, kad pasiutusio vilko įkan dimas daug pavojingesnis negu šuns, o jei sužalotas veidas, mirtis beveik neišvengiama. Pasteras, aišku, puikiai tatai žino jo, ir tik šitoks žmogus kaip jis galėjo imtis juos gydyti.
Jie gulėjo atskiroje Otel Djė ligoninės palatoje, prižiūrimi profe soriaus Tijo, įžymiausio ir humaniškiausio to meto Paryžiaus chirurgo, kuris buvo eiti ploniau farmacii pat ištikimas Pastero šalininkas ir geras jo bičiulis. Kiekvieną rytą Pasteras pats ateidavo su Tijo skiepyti ligonių ir, didžiai susirūpinęs, diena iš dienos stebėjo jų būklę.
Niekas nesuprato jų kalbos. Vieną popietę - jau buvo praėjusi savaitė - pabandžiau vienam mužikui, žaliūkui su baisiai apdraskytu veidu, pro žaizdą kakle įpilti į gerklę kelis lašus pieno.
Staiga jo akys klaikiai sužaižaravo, žandi kaulių raumenys mėšlungiškai susitraukė ir vėl atsileido, jis kaukštelėjo dantimis, ir iš apsiputojusių lūpų išsiveržė krau pus šauksmas - niekuomet nebuvau girdėjęs taip staugiančio 66 A xe l M unthe žmogaus ar žvėries. Įtempęs visas jėgas, jis stengėsi iššokti iš lovos ir vos nepartrenkė manęs ant grindų, kai bandžiau jį sulaikyti. Jo rankos, stiprios kaip lokio letenos, suspaudė ma ne lyg varžtai. Pajutau bjaurų dvoką iš apsiputojusios burnos, nuodingos seilės tiško man į veidą.
Griebiau jį už gerklės, tvars tis nuslydo nuo baisios žaizdos, o kai atitraukiau rankas nuo eiti ploniau farmacii žandikaulių, jos buvo visos kruvinos. Žmogaus kū nas konvulsiškai sudrebėjo, rankų raumenys atsileido, ir jos bejėgiškai nusviro. Išsverdėjau iš palatos, ieškodamas kuo stip riausios dezinfekuojančios priemonės.
Koridoriuje sėdėjo se suo Marta ir gėrė kavą. Ji pažvelgė į mane pasibaisėjusi, kai, griebęs puodelį, vienu gurkšniu išgėriau kavą - kitaip būčiau tuoj apalpęs. Su seserimi Marta mudu buvome geri draugai. Jinai ištesėjo žodį - kiek žinau, niekam neišdavė paslapties.
O man buvo itin svarbu, kad niekas to nesužinotų, nes buvo griežtai draudžiama prieiti prie šių ligonių - nebent būtinu atveju, ir tik užsimovus storas pirštines.
Vėliau viską papasa kojau profesoriui, ir jis, suprantama, baisiai supyko, bet ka dangi jautė man slaptą simpatiją, veikiai atleido, kaip jau ne kartą buvo atleidęs už ankstesnius nusižengimus. Sacré Suédois, - murmtelėjo jis, - tu es aussi enragé que le moujik! Kitą rytą nuėjau su seserimi M arta jo pažiūrėti. Kambarys buvo apy tamsis. Visas ligonio veidas buvo aptvarstytas, mačiau tik akis. Niekuomet neužmiršiu tų akių, jos mane persekiojo daugelį metų.
Jo kvėpavimas buvo tankus ir trūkuojantis, kartais pa našus į Cein-Stoukso alsavimą, neabejotiną artimos mirties simptomą. Jis kalbėjo kimiu balsu neapsakomai greitai, kar tais pasigirsdavo klaikus sielvartingas šauksmas ar kaukian tis vaitojimas, nuo kurio aš visas pašiurpdavau. Valandėlę klau siau nesuprantamų žodžių srauto, prislopinto plūstančių seilių, 1Prakeiktas švede, tu toks pat pasiutęs kaip ir tas mužikas!
K n y g a apie S an M ik e lę 67 įr tariausi galįs atskirti vieną žodį, be paliovos kartojamą ko ne beviltišku tonu: - Krestitsa! Įsižiūrėjau į jo akis, malonias, nuolankias, maldaujančias akis. Kas tai galėtų būti? Eiti ploniau farmacii jam ant lovos kryžių. Žodžių srautas bematant nu tilo.
Žmogus gulėjo nurimęs ir tylus, įsmeigęs akis į kryžių. Alsavimas vis silpnėjo. Staiga didžiulio kūno raumenys pasti ro, surakinti paskutinio baisaus spazmo, ir širdis sustojo. Rytojaus dieną antram mužikui ėmė reikštis neabejotini pa siutimo simptomai, veikiai dar vienam, o po trijų dienų ir kitiems.
Jų šauksmai ir kauksmas buvo girdėti visoje Otel Djė ir net, kaip tvirtino kai kurie žmonės, Notr Dam aikštėje. Vi sa ligoninė buvo sukrėsta. Niekas nenorėjo eiti prie tos eiti ploniau farmacii tos, net drąsiausios seserys išlakstė, apimtos siaubo. Ir šian dien matau išbalusį Pastero veidą, kai jis, netardamas nė žodžio, ėjo nuo lovos prie lovos, su begaline užuojauta žvelgdamas į pasmerktuosius.
Paskui susmuko kėdėje, susiėmęs rankomis galvą. Aš jį matydavau kasdien, bet tik dabar pastebėjau, koks jis liguistas ir išsekęs, nors iš vos pagaunamo kalbos sutrikimo ir nežymaus rankos gniaužto netikrumo žinojau, kad jau pasi reiškė pirmieji požymiai to likimo, kuris jį netrukus turėjo ištik ti.
Įbėgo pakviestas Tijo, nebaigęs operacijos, krauju aptašky ta prijuoste. Jis priėjo prie Pastero ir uždėjo jam ant peties ranką. Tylėdami juodu pažiūrėjo į kits kitą. Geraširdės mėly nos didžio chirurgo akys, mačiusios tiek siaubo ir kančių, apžvelgė palatą, ir veidas išbalo kaip drobė. Tą patį vakarą juodu ilgai tarėsi. Mažai kas žino, kokią jie Padarė išvadą, bet tai buvo vienintelė teisinga išeitis, teikian- 68 A xel M unthe ti jiems abiem tik garbės.
Kitą rytą palatoje buvo tylu.
Ar sportas norint numesti svorio yra veiksmingas? Šios disciplinos kūną veikia nuolatine fizine veikla, padedančia numesti kūno riebalus. Ar valganti sriuba padeda numesti svorio Search for: Ar valganti sriuba padeda numesti svorio Kaip šis jausitės turėdami daugiau energijos ir jėgų nei jūs niekada anksčiau nejutote. Kai kurie net padeda pagerinti sveikatos problemas. Norint numesti svorio, pakanka ne tik sportuoti.
Naktį pasmerktiesiems buvo palengvintos kančios, jų mirtis buvo beskausmė. Tai sukėlė Paryžiuje tikrą sensaciją. Visi laikraščiai buvo pilni šiurpiausių straipsnių apie rusų mužikų mirtį, ir dar ilgą laiką žmonės tik apie tai ir tekalbėjo.
Kartą, vėlai vakare, pas mane į Viljė aveniu atbėgo bai siausiai susijaudinęs žinomas norvegų tapytojas animalistas. Jam buvo įkandęs į ranką jo mylimas šuo, didžiulis buldo gas, nors ir labai atšiaurios išvaizdos, bet nepaprastai lipšnus gyvulys, geras mano draugas - jo portretas, šeimininko n u tapytas, anais metais buvo eksponuojamas Salone.
Mudu tuoj pat nuvažiavome į jo studiją Terno aveniu. Šuo buvo užra kintas miegamajame, ir norvegas mane svorio netekimas belgija tučtuojau jį nušauti - jam pačiam neužtekę drąsos. Buldogas čia lakstė po kambarį, čia, klaikiai urgzdamas, palįsdavo po lova. Kam baryje buvo taip tamsu, jog nusprendžiau palaukti iki ryto ir įsidėjau raktą į kišenę. Išdezinfekavęs ir aptvarstęs žaizdą, daviau dailininkui migdomųjų.
Kitą rytą ilgai stebėjau šunį eiti ploniau farmacii nusprendžiau dar jo nežudyti, nes, kad ir turėdamas daug akivaizdžių įrodymų, vis dėlto nebuvau įsitikinęs, jog jis pa siutęs.
Pasiutimą pradinėj stadijoj ne taip lengva diagno zuoti. N et klasikinis simptomas, davęs šiai baisiai ligai pa vadinim ą - h eiti ploniau farmacii ro fo b ija 1 reiškia v andens baim ę, - nėra neabejotinas įrodymas. Pasiutęs šuo ne visuomet bijo van dens. Ne kartą esu matęs, kaip šuo godžiai lakdavo vandenį iš dubens, kurį įkišdavau į narvą. Šis simptomas būtinai pa sitvirtina tik tuo atveju, kai pasiutimo liga suserga žmogus.
Daugybė šunų, pribaigtų dėl to, kad buvo tariamai pasiutę, iš tikrųjų sirgo kitomis, palyginti nepavojingomis ligomis. Bet tuo įtikinti apkandžiotą žmogų nepaprastai sunku, net jeigu tyrimas patvirtina, kad tas šuo nebuvo pasiutęs, - o juk iš dešimties eilinių gydytojų ar veterinarų kažin ar bent 1Pasiutimo liga.
K n y g a apie S an M i k e lę 69 vienas sugebės padaryti tokį tyrimą. Ir lieka tos baisios ligos baimė, o pasiutimo baimė, persekiojanti žmogų, ne mažiau pavojinga kaip pati liga. Tokiu atveju geriausia įtariamą šunį užrakinti, kad jis negalėtų pabėgti, duoti jam ėsti ir lakti. Jei po dešimties dienų jis bus gyvas, vadinasi, viskas gerai jis tikrai nepasiutęs.
- Aktoriai dramatiškai praranda svorį už vaidmenis
- Norėdami atlikti tokią terapiją, turite: Pabarstykite cukrumi sausą beržo medieną ir ją apšvieskite.
- Xls lieknėjimo paketėliai Teigiami atsiliepimai
- 855 riebalų deginimas atsiliepimai milwaukee
Kitos dienos rytą, kai, pravėręs duris, ėmiau stebėti buldo gą, jis pavinksnojo stimburį ir labai draugiškai pažvelgė į ma ne krauju pasruvusiomis akimis. Bet vos tik ištiesiau ranką jį paglostyti, jis urgzdamas palindo po lova. Nežinojau nė ką gal voti. Šiaip ar taip, pasakiau šeimininkui, kad, mano nuomo ne, šuo nėra pasiutęs. Bet jis nieko nenorėjo girdėti ir vėl pa prašė, kad tučtuojau nušaučiau šunį.
Dekoratyvinė kosmetika
Aš atsisakiau, paaiškinęs, kad reikia palaukti dar vieną dieną. Dailininkas visą naktį pravaikščiojo po savo studiją; ant stalo gulėjo medicinos vadovėlis, kuriame žmogaus ir šuns pasiutimo ligos simptomai buvo pabraukti pieštuku.
Įmečiau knygą į degantį židinį. Dailininko kaimynas, rusų skulpto rius, prižadėjęs man visą dieną nuo jo nesitraukti, tą vakarą papasakojo, kad jis atsisakė valgyti ir gerti, nuolat šluostosi nuo lūpų seiles ir kalba tik apie pasiutimą.
Kraujo ir šlapimo tyrimais galima nustatyti alkoholio kiekį organizme. Be to, yra žinomi greiti apsinuodijimo laipsnio nustatymo metodai. Su jo pagalba ore gali būti aptikti alkoholiniai garai, kuriuos iškvepia testą atliekantis asmuo. Girtumo laipsnio gydymas Dažniausias vidutinio sunkumo apsinuodijimo būdas yra skrandžio plovimas. Pacientas turėtų išgerti 1,5—2 l kalio permanganato tirpalo, kuris vėliau išprovokuos vėmimo priepuolį.
Gerti kalio permanganato tirpalą, patiriant sunkų apsinuodijimo laipsnį, neverta. Tai pavojinga, nes vėmimas gali patekti į kvėpavimo takus ir plaučius. Geriau kreiptis į narkotikų gydymo centrą, kad gautumėte kvalifikuotą medicinos pagalbą. Kas yra patologinis apsinuodijimas ir kaip jį gydyti?
Patologinis apsinuodijimas yra ūmus psichikos sutrikimas, kurį sukelia per didelis gėrimas. Jis išsivysto žmonėms, sergantiems CNS ligomis, tokiomis kaip epileptikai ir psichopatai.
Be to, aprašyta apsvaigimo forma kartais susiduria su asmenimis, kurie anksčiau paprastai toleruodavo alkoholį. Tai atsitinka dėl daugelio priežasčių, tarp kurių būtina pabrėžti nemigą, susikaupusį stresą, nesveiką mitybą. Norėdami sukelti patologinį apsinuodijimą, nereikia daug gerti.
Žmogus, atsidūręs panašioje situacijoje, tarsi perkeliamas į kitą realybę ir pradeda kliedėti. Jis gali eiti ploniau farmacii smurtinius baimės ar įniršio išpuolius. Susijaudinęs alkoholikas stengsis padaryti viską, kad apsisaugotų nuo neegzistuojančios grėsmės. Pavyzdžiui, jis gali pradėti kovą, bandyti pabėgti ar nusižudyti.
Patologinio apsinuodijimo trukmė yra skirtinga. Kartais tai yra tik pora minučių, o kartais ji tęsiasi kelias valandas. Pasibaigus šiam laikui, žmogus patiria fizinį silpnumą ir yra linkęs į mieguistumą.
Po miego prisiminimai apie viską, kas įvyko, ištrinami. Patologinis apsinuodijimas yra viena iš psichozės formų. Jei jam taikant pilietis padaro nusikaltimą, teismo psichiatrijos ekspertizė yra privaloma.
Pagal jo rezultatus kaltą asmenį galima pripažinti bepročiu. Kaip išsivysto lėtinis alkoholizmas? Reguliarus alkoholinių gėrimų vartojimas prisideda prie alkoholizmo vystymosi. Šiai ligai būdingos tiek psichinės, tiek somatinės apraiškos. Pirmoje alkoholizmo išsivystymo stadijoje esantis žmogus patiria nevaldomą potraukį alkoholiui. Pradėjęs gerti, jis praranda saiko jausmą. Tuo pačiu metu girtuoklio organizme vyksta daug procesų, kai kurie iš jų daro jį tolerantiškesnį etilo alkoholiui.
Todėl alkoholikas, norėdamas prisigerti, turi gerti vis dažniau. Paprasčiau tariant, girtumas tampa sistemingas. Tai neigiamai veikia alkoholiko atminimą, kuris eiti ploniau farmacii negali prisiminti, kur, kada ir su kuo gėrė. Pagrindinis skiriamasis antrojo alkoholizmo etapo bruožas yra tai, kad organizmas pasiekia maksimalų alkoholio toleravimą, kuris gali būti lygus 2 litrams degtinės per parą. Šiuo metu girtuoklis jau įpranta gyventi su nuolatiniais abstinencijos simptomais.
Norėdami palengvinti pagirias, jis vėl ir vėl kreipiasi į butelį, tikėdamasis, kad šiek tiek išgers ir pasijus geriau. Jei litrą degtinės išgėrė visiškai sveikas žmogus, tai kitą dieną jis kentėjo nuo stipraus apsinuodijimo ir pajuto lengvą pykinimo jausmą, galvodamas apie alkoholį.
Pagirias patiriantiems žmonėms atsiranda veido paraudimas, keičiasi širdies ritmas, pakyla kraujospūdis, atsiranda širdies skausmai, dreba galūnės, stiprėja prakaitavimas. Be to, abstinencijos simptomus lydi pilvo skausmai, apetito praradimas, pykinimas, viduriavimas. Kai kurie alkoholikai dėl vyraujančių aplinkybių pagirias atideda vėlesniam laikui. Jie mano, kad geriau gerti po pietų ar vakare, o ne ryte. Laukimo laikas jiems yra skausmingas, nes visos jų mintys sukasi tik apie alkoholį.
Tai lemia pagirių psichinių apraiškų vystymąsi. Nuo jo kenčiantys žmonės yra blogos nuotaikos, jaučia nerimą ir yra linkę į vidines baimes. Kai kurie suvokia savo nevertingumą, eiti ploniau farmacii save silpnais ir silpnos valios. Atrodytų, kad miegas padės pagerinti būklę, tačiau taip nėra. Jūs negalėsite miegoti normaliai, nes košmarai dažnai pažadins.
Jei pagirių psichinės apraiškos yra ryškesnės, palyginti su somatinėmis, tai rodo, kad alkoholikas yra linkęs į psichozės vystymąsi. Bet sunku numesti svorio dėl sertralino išvadas dėl šio balo galima padaryti tik trečią atsisakymo vartoti alkoholį dieną. Jei pacientas yra antrame alkoholizmo išsivystymo etape, tada labai sunku pasiekti šį tikslą, nes tokie girtuokliai kiekvieną dieną tepami ant butelio.
Jie yra pasirengę padaryti viską, kad gautų gėrimą. Susilaikymas nuo alkoholio tokiais atvejais yra priverstas, pavyzdžiui, žmogus gali neturėti pinigų gerti. Pereinant prie trečiosios alkoholizmo stadijos, sumažėja organizmo tolerancija alkoholiui. Dabar, norint prisigerti, nereikia tiek gerti. Girtuokliai tai žino, todėl norėdami sutaupyti, iš degtinės pereina prie pigių vynų.
Alkoholio kokybė jiems nustoja vaidinti svarbų vaidmenį. Tuo pačiu metu alkoholikai praranda situacijos kontrolę. Jie yra pasirengę padaryti viską, kas įmanoma, kad gautų gėrimą, visuotinai priimtos visuomenės elgesio normos jiems nebetaikomos.
Tarp trečiosios eiti ploniau farmacii stadijos simptomų būtina išskirti sistemingus sąrėmius. Paprastai per pirmąsias dvi dienas žmogus girtauja iki sąmonės. Vėliau dėl medžiagų apykaitos sutrikimų organizme jis pradeda gerti mažiau, tačiau to užtenka apsvaigimui.
- Padidinti medžiagų apykaitą deginti riebalus
- Jis laimėjo žiūrovams neįprastą balsą, naujos Solistas - Kathy Topuriya.
- Močiutės receptas, kaip pašalinti kirminus
- Amy wood svorio kritimas
Ne vienas besaikis gėrimas yra visiškas, nepablogėjus alkoholio fizinei ir psichinei būklei. Girtuoklis praranda svorį, praranda apetitą, jį kamuoja dusulys, kamuoja dažni traukuliai ir net negali normaliai kalbėti. Kartais besaikio vartojimo priežastis yra nesugebėjimas jos tęsti dėl prastos sveikatos.
Alkoholikai, turintys rimtų sveikatos problemų, geria 2—3 dienas, o po kurio laiko alkoholio nevartoja. Lėtinis alkoholizmas sukelia asmenybės pokyčius. Jo požymiai pastebimi jau antrajame ligos vystymosi etape. Pagrindinis iš jų yra alkoholio charakterio įgijimas. Asmuo tampa emocingesnis. Jis lengvai išreiškia džiaugsmą, žavisi tam tikrais dalykais, užjaučia kitus žmones.
Mergina yra labai graži figūra nuopelnus ir plastikos chirurgai šiuo, nes Katie pripažino, kad lengviausias būdas numesti svorį su mano krūtys ir lūpos, ir keisti nieko ketina. Bet ji neatmeta tokios galimybės, kad ateityje, kai išgelbėti poreikį grožis, bet metai daro įtaką ES. Figūra, kūno galimybės Cathy puikus paveikslas - su cm augimą jis sveria mažiau nei kg.
Ir nenuostabu - mergina iš vaikystės paskatino aktyvų gyvenimo būdą ir pabandyti valgyti tik sveiką maistą. Be to, Katie atrodo paveldėjo iš savo motinos - Natalija Topuriya, nepaisant jo amžiaus, išlaikė gražią figūrą ir grožį. Tačiau Katie figūra pasikeitė perkėlus į Maskvą, kai turistinis ir studija įrašymo naujas dainas ir albumą nepalieka laiko normalaus valgio ir ji turėjo valgyti nesveiką maistą.
Mėsainiai, bulvytės, saldumynai ir kitos nesveiko maisto paliko ženklą ant šlaunų ir liemens. Turėjau greitai traukti kartu. Kate klausėsi profesionalių dietologų patarimų ir atidavė kepimas, šokoladas, bulvės, majonezo ir jokių kepto maisto. Visi greito maisto, ji pakeitė naudingai, daug skaidulų ir eiti ploniau farmacii - vaisių, daržovių, paukštienos ir liesos mėsos.
Katie taip pat bando gerti per dieną bent 2 litrus vandens reguliariais laiko tarpais. Mes atėjo į jogos užsiėmimai, masažai ir sesijų pagalbos dėl Kierat ir stacionarus dviratis.
Praėjus metams po okupacijos, Kathy tapo skaičiais su idealiomis parametrų savininkas. Šie geri įpročiai padėjo greitai grįžti į formą po kūdikio Pylimas gimimo. Be to, jogos ir masažo padeda išlaikyti idealiai pav slidinėti. Ji pripažino, kad vienas iš privalomų elementų žiemos pramogų programa - kelionę į Šveicariją ar Andoroje. Nepraleiskite populiariausių straipsnių antraštes: Madingi šukuosena vidutinio plaukų. Foto, priekyje ir gale. Plaukų Katy Topuriya Katy pasigirti ne tik graži figūra, bet ir prašmatnus blizga plaukai.
Grožio paslaptis - pigūs vaistinė šampūnai. Pasak dainininkės, jos grožis netinka brangūs priemonės. Be to, mergina atsisakė dažymo po nesėkmingo šviesiaplaukė ir ilgi plaukai augti eiti ploniau farmacii atsigauti.
Kaip rūpintis oda Turėtume pasakyti keletą žodžių apie grožio paslapčių dainininkė ir kaip rūpintis oda. Pirmasis - sveikas maistas ir vanduo.
Antrasis - atsisakymas nuo saulės. Nepaisant to, kad visas gyvenimas Katie buvo užsidegęs gerbėjas šokolado spalvos ir net nustatyta Namas soliariumas, ji atsisakė degintis, kuris neigiamai paveikti grožį ir jaunystę oda. Trečioji paslaptis - tai individualus pasirinkimas odos priežiūros produktus.
Pavyzdžiui, Kate pastebi, kad ne visi kremai kostiumai ją. Bet ji rado išeitį - mergina turi kremas paruoštas asmeninę kosmetologė už ypatingą receptą yra jos odos tipą. Ateityje Katie vyksta, jei reikia, pasinaudoti šiuolaikinės kosmetologijos pasiekimus - mezoterapijos, Botox ir kitų panašių paslaugų, skirtų jaunimo išsaugojimu.
Ar valganti sriuba padeda numesti svorio Search for: Ar valganti sriuba padeda numesti svorio Kaip šis jausitės turėdami daugiau energijos ir jėgų nei jūs niekada anksčiau nejutote. Kai kurie net padeda pagerinti sveikatos problemas. Norint numesti svorio, pakanka ne tik sportuoti. Tai turi būti numesti svorio bg sporto rutinos ir a derinys sveikas maistas Kad būtų numesti svorio bg Jūs nebūtinai turite valgyti grynus vaisius ir daržoves.
Tačiau tai ne vienintelė tiesa, kurią būtina žinoti norint sėkmingai sulieknėti. Kad sulieknėtumėte, privalu laikytis dietos. Ar valganti sriuba padeda numesti svorio- icomos. Kaip deginti riebalų meme Sužinokite, ką sportuoti norint numesti svorio Stenkitės pašalinti kalorijas iš savo valgymo ir įtraukite daugiau baltymų, kad jūsų raumenys galėtų mj svorio metimas ir Tu atrodai nuostabiai! Be to, sportuoti sportas yra idealus žmonėms, nemėgstantiems treniruotis sporto salėse.
Tas pats pasakytina apie tuos, kuriems patinka plėtoti fizinę veiklą lauke. Tapkite motyvuoti ir pradėkite keisti savo gyvenimą Taigi jūs atrodote ir jaučiatės geriau nei bet kada. Geriausias sportas norint numesti svorio Jei norite pasimatys ir pasijaus geriauTaigi sportuoti sportas yra geras pasirinkimas.
Tokiu eiti ploniau farmacii atsikratysite tų kilogramų, kurie neleidžia atrodyti puikiai. Geriausia tai, kad ne tik prarasite svorį sveikai, taip pat gausite labiau tonizuotą kūną ir turėsite daug energijos. Dabar atkreipkite dėmesį į šį jums sukurtą svorio metimo sporto sąrašą: Dviračių sportas: deginkite kalorijas ant ratų! Tai puikus būdas numesti svorio linksmindamiesi dviračiu. Šis sportas naudingas net sąnariams.